45 (laiškas)	Vieno Jums gerai pažįstamo asmens portretas (III)

Pradžia - Tęsinys

Vergvaldys

Na, čia jau per daug- sakysite Jūs. Juridinis asmuo- psichopatas, plėšrūnas, sektantas ir dar... vergvaldys?

Mano galva, daugeliu prasmių- taip. Didžiosios kompanijos iki šiol išnaudoja pigią ir visiškai priklausomą, iš esmės – belaisvę darbo jėgą tokiu mastu, kaip to dar nedarė niekas ir niekada žmonijos istorijoje. Anti-Slavery International asocijuota grupė, „Free The Slaves“ įkūrėjas Kevin Bales, parašęs „Disposable people“, teigia, kad šiandien daugiau nei 27 miljonai žmonių (kiti sako, kad šis skaičius siekia ir 200 milijonų), ypač vaikų, yra didesnėje ar mažesnėje vergovėje. Dar niekad žmonijos istorijoje nebuvo tiek vergų! Kitas dalykas- jie dar niekados nebuvo tokie pigūs. Dabartinis vergas, perskaičiavus santykinėmis kainomis, kainuoja bent 10 kartų pigiau, nei kolonijiniais laikais.

Tačiau jei vergovės apibrėžimą taikysime plačiau, kaip jį taiko „ekonominės prievartos“ sąvokos kūrėjai, išvysime, kad iš esmės turime sutikti su tuo, jog tam tikrais atvejais monopolistinė pozicija rinkoje leidžia išnaudoti tam tikrą grupę žmonių labiau, nei „normaliomis“ ekonominėmis sąlygomis, kai pasiekiama pusiausvyra tarp darbo jėgos kainos ir vertės, kurią ji kuria.

Radikaliau mąstantys liberalieji socialistai (kuriems save priskiria ir Naom Chomsky, beje, tituluotas kaip „svarbiausias gyvas šių laikų mąstytojas anot „The Global Intelectual Poll, 2005“) išplečia vergovės apibrėžimą dar toliau. Jų manymu, vergas, kuris gali rinktis, kuriam šeimininkui vergauti, vis tiek yra vergas. Tai tarsi „alternatyva be alternatyvos“ -  jei gali rinktis tik kartuves, ar elektros kėdę, nesi laisvas gyventi.

Liberalieji socialistai mano, kad kapitalizmas tėra kitokia vergovės forma – algos vergovė, nes gamybos priemones kontroliuoja kapitalistai, kurie, pasitelkdami valstybės jėgas – nes valdžia iš esmės tarnauja tik jiems, be „nematomos rankos“ ekonomikoje egzistuoja ir „nematomas kumštis“- leidžia arba neleidžia „vergams“ dirbti. Penki procentai amerikiečių valdo 95 procentus JAV turtų. Tai, kad kai kurie „vergai“ ištrūksta iš uždaro rato ir tampa laisvi, arba netgi patys tampa vergvaldžiais, dar nereiškia, kad kapitalizmas nėra vergovė. Faktas, kad gyvenimo lygis auga, ir „vergai“ gyvena vis geriau vėlgi, plačiausia prasme taip pat neneigia vergovės – vergų gyvenimas kolonijiniais laikais irgi gerėjo. Liberaliųjų socialistų nuomone, rizika, įžvalgumas ir pastangos, kurias investuoja kapitalistas vertei kurti, nepateisina jo „karaliavimo“, ypač tada, kai jis yra paprasčiausiai paveldėjęs savo turtą, kurį jam uždirbo milijonai „vergų“ per visą organizacijos gyvavimo istoriją-  banko plėšikas irgi rizikuoja, ir irgi turi dėti nemažai pastangų, kad būtų sėkmingas. Mafijos bosas irgi veikia įžvalgiai, galbūt netgi yra paveldėjęs savo „rangą“ ir vadovauja, organizuoja bei sukuria šaunius apiplėšimų  ar reketo planus, bet  tai jo nepateisina.

Alternatyva kapitalistinei vergovei? Liberalieji socialistai teigia, kad žmonija jau pakankamai protinga, kad galėtų žengti toliau, nei leidžia kapitalizmas, į  bendruomeninę, save reguliuojančią, ir laisvą visuomenę, kur vienų individų laisvė nepažeidžia kitų individų laisvės- priešingai, nei kapitalistinėje sistemoje, kurioje vienų laisvės ( kad ir kapitalistų laisvės) riboja kitų (kad ir darbuotojų laisves). Skamba utopiškai? Jau nebe. Michailas Bakuninas, anarchizmo- kuriam, beje, labai prijaučia ir liberalieji socialistai, tėvas yra pasakęs- „mes atsisakome visų įstatymų“. Gresia anarchija? Ar priešingai: didžiausias eismo saugumas pasiektas būtent tuose Europos miestuose, kuriuose, eksperimento tvarka, pernai panaikintos visos eismo taisyklės, kelio ženklai, apribojimai ir pan.- žmonės patys atsako už tai, kaip jie vairuoja. Ir? Visi važiuoja lėčiau ir atsargiau. Avarijų skaičius sumažėjo dramatiškai.

Mes sugebame gyventi kitaip.

Iliuzionistas
„Internete niekas nežino, kad aš šuo“- prierašas po viena NYT karikatūra

(c) Vidas Jankauskas, 2007. Visos teisės saugomos.

Kitas šios savaitės rašinys- Ledos Turai "Formalioji logika"