44 (laiškas)

Vieno Jums gerai pažįstamo asmens portretas (II)

 

Pradžia

Tikėjimo vadovas

O taip. Ar pastebėjote, kad didžiųjų kompanijų „vizijos“ ir „misijos“, net logotipai sukelia tiesiog religingą pagarbą akivaizdžiai idealizuotiems jų siekiams, ypač jei jas pamatysite didingose, kaip renesanso bažnyčiose, įmonių centrinėse būstinėse. Ir jei dar ne Europoje, tai rytų šalyse dažnai priimta rengti masinius, iš esmės religinius, darbuotojų sambūrius, kuriuose diena pradedama vos ne tarybinių laikų solidarumo manifestacijomis. Europoje ir JAV vis dažniau rengiami „motyvaciniai“ darbuotojų susirinkimai, kuriems samdomi profesionalūs renginių vedėjai (ir pastoriai), šviesų šou, šokėjai, aktoriai ir įžymybės. Man teko buvoti ne vienose didingose korporacinėse „mišiose“, kuriose tada, kai į sakyklą pakyla pats kompanijos popiežius, skamba didinga, iš koto verčianti muzika, kiek žemiau po scena gražiai apšviesti stovi visi „vyskupai‘ ir „kardinolai“, vyksta šviesų šou, ekranuose mirga siurrealistiniai „go for it“ kadrai ir ugningai kalbai pasiekus kulminaciją visi be išimties darbuotojai pagarbiai atsistoja. Kalbos kompanijų vadovams rašomos kaip geriausi amžiaus pamokslai, pabrėžiant tik šio tikėjimo (t.y. šios kompanijos) etines vertybes, vizijas ir misijas. Stovi su visais, ir dievaži, nuo šių mišių didybės tvenkiasi ašaros, supranti, kad esi tik maža šio „teisingo“ tikėjimo dalis ir ploji, ploji, matydamas tūkstančius tavo lygio vadovų, pasiekusių dar daugiau nei tu, ir sugebančius ploti dar smarkiau. Visai kaip XXV-jame partijos suvažiavime- atsimenate stenogramas „Tiesoje“ ...“audringi plojimai, ovacijos, skamba šūkiai...“Ura“, „tegyvuoja TSKP!“

Nes juridiniai asmenys mėgsta, kad į juos būtų tikima. Ypač mėgsta, kad būtų tikima ir į jų gaminius, ar paslaugas, tad rinkodaros prasme sėkmingiausios kompanijos yra tos, kurios sugeba puoselėti šį tikėjimą. Pažiūrėkite į Microsoft ir jų naująją „Vista“. Ar tikrai kas nors Lietuvoje eitų stumdytis naktį prie „Topo centro“, kad būtų pirmieji ją nusipirkti? Abejoju, jei nebūtų paskelbta „ypatinga nuolaida“ tą pačią naktį parduodamiems kompiuteriams ir kt. Kaip kuriamas tikėjimas? Jei nors viena naujienų tarnyba parodys, kaip dėl „Vista“ stumdomasi naktį (bent jau jei pavyko tai pasiekti vakaruose), vartotojus pasieks tokia nesąmoninga žinutė: „ va tai tau, matai, dėl „Vistos“ verta rungtis ir naktį, akivaizdu, kad tai ypatingas/ vertingas/ nepaprastas dalykas, visi taip daro, o aš ką?“ Tiesioginės, o dabar jau ir netiesioginės prekybos organizacijose stabmeldystė „produktams“ kartais pasiekia tiesiog kuriozišką lygį- štai vienoje kompanijoje girdėjau himnus ir eiles paprasčiausioms buities prekėms, joms pristatyti rengiami vaidinimai, šokiai ir dainos, o entuziastingi darbuotojai, išvydę „dar naujesnę“ ir „dar geresnę“ jau 30 metų gaminamos prekės versiją tiesiog spiegia ir tiesia rankas į naujovę.

Gyvename kitokiais laikais, nei mūsų seneliai ir proseneliai. Tada – dirbai dirbai, jei turėjai, paklausei radijo, sekmadienį bažnyčioje išgirdai „kas gerai“, o „kas ne“, ir toliau dirbai dirbai iki kito sekmadienio, paprasta ir aišku. Dabar? Tik atmerk akis ryte, ir išgirsi tūkstantį skirtingų pranašysčių apie tai, kas yra gerai, o kas blogai, gyvename visiškos autoritetų ir kriterijų defliacijos laikais, taip kad kiekvienas juridinis asmuo nori ir turi tapti darbuotojų dvasiniu lyderiu, guru ir užtarėju- kitaip darbuotojai ims ieškoti kitų stabų.

Kompanijos žengia dar toliau- yra tokių, kurios pasiruošę įprasminti visą darbuotojo gyvenimą 24 val. per parą kaip tarnybą kompanijai- geriausi darbdaviai pasirūpins viskuo: darbuotojų maistu, apranga, vaikų darželiais, sveikata, kultūringu laisvalaikiu, sportu ir švietimu. Taip ugdoma išties religinė priklausomybė nuo darbdavio, kuris tampa visa ko archetipu: ir tėvu, ir mama, ir kunigu, ir net laidotuves, kai ateis laikas suorganizuos. Ar kompanijos tampa kultais? Dave Arnott, parašęs “ Corporate Cults: The Insidious Lure of the All-Consuming Organization” teigia, kad taip. Ypač t os, kurios parduoda „kultinius“ gaminius ar paslaugas, bent pačia plačiausia, darbuotojų ištikimybės, nepakantumo konkurentams ir absoliutaus paklusnumo prasme. Vis dažniau teigiamai vertinamas ne konkrečių užduočių atlikimas, o lojalus elgesys. Kada Jūs paskutinį kartą dirbote viršvalandžius, ir net negalvojote, kad darote kažką išskirtinio, net nesitikėdami gauti papildomą atlyginimą? Šiandien kompanijos myli jas mylinčius darbuotojus, taškas. Pagalvokite, ar rasite panašumų tarp to, ką galime išvysti ne vienoje “įprastoje” organizacijoje, ir religinių kultų, ar sektantiškų grupių, kurios dažnai taiko dar kultų eksperto Steven'o Hassan'o akronimu “B.I.T.E.” apibrėžtą ”smegenų plovimo” ir paklusnumo metodiką:

Behaviour control (elgesio kontrolė):

Grupė domisi ir aktyviai įtakoja, kur, kaip ir su kuo gyvena jos narys, egzistuoja tam tikri aprangos, elgesio, netgi šukuosenos ”kodeksai” ( armija ir saugos struktūros- puikus pavyzdys), kontroliuojama, ir ką narys valgo, geria, kaip praleidžia savo laisvalaikį, žalingi ir geri įpročiai, kiek laiko jis turi miegui (vienas barmenas Hurghados Hiltone man dejavo, kad sezono metu gauna miegoti tik 6, o ne sezono metu daugiausiai 7 valandas, visą kita laiką, visus metus, jis dirba, ir jokių išeiginių), kiek laiko grupės nariui duodama laisvalaikiui, ir kaip jis turėtų jį praleisti. Skatinamas pasiaukojimas, šeimos vertybių atsisakymas grupės labui. Narys privalo dalyvauti ”propagandiniuose” ar ”motyvaciniuose” grupės renginiuose, posėdžiuose, išvykose, turi pranešti vadovybei apie svarbius asmeninius sprendimus, skatinamas pranešti apie savo ir kitų narių nuotaikas, mintis, nuomones vyresniesiems, egzistuoja įvairialypė nuobaudų ir skatinimų sistema, asmeninė nuomonė visada yra mažiau svarbi, nei kolektyvo nuomonė, egzistuoja elgesio taisyklės, kodeksai. Paklusnumas ir lojalumas yra viena iš didžiausių grupės vertybių..

Information control (informacijos kontrolė) :

Grupė kontroliuoja, ar siekia kontroliuoti vidinę ir išorinę informaciją: kai kas nutylima, kai kas iškraipoma, kad taptų priimtina. Nuolat akcentuojama ”oficiali” ir sektina grupės pozicija tuo ar kitu klausimu, egzistuoja tabu ir nekritikuotini dalykai.. Manipuliavimas informacija neretai galėtų būti traktuojamas kaip melas ar dezinformacija. Grupė kontroliuoja, ką jos nariai gali skaityti, naršyti internete

(ar Jūs dabar visiškai ramiai skaitote, jei esate darbe, huh?) ir t.t., egzistuoja leidinių, knygų, TV laidų, laikraščių, žurnalų, interneto svetainių ”juodieji sąrašai”; gali būti slepiama ir užgožiama bet kokia vidinė ar išorinė grupės kritika, grupė siekia, kad nariai negalėtų susisiekti su buvusiais, ypač atleistais ar nepaklusniais nariais; bendra informacijos ir komunikacijos politika tokia: nariai turi dirbti – ar būti užimti - tiek daug, kad jiems neliktų laiko galvoti apie ką kita, egzistuoja ”išorės” ir ”vidinės” informacijos takoskyra, ir net vidinė informacija apie grupę dozuojama: vadovybė nusprendžia, kas ką gali ( ir turi) žinoti, grupėje skatinamas šnipinėjimas ir skundai, informacija apie kitaminčius turi būti perduodama vadovybei, grupės vidinė propaganda yra dominuojantis ir tikslingas informacijos srautas , jame perprasminama visa ”išorės' informacija taip, kad tai sutaptų su propagandiniais grupės tikslais. Skatinami ir viešai skelbiami grupei naudingi narių liudijimai ir prisipažinimai, o narių praeities nuodėmės ir nusižengimai viešinami, primenami ir cituojami, kuriamas ir skatinamas kaltės jausmas, egzistuoja ”gėdos stulpai”; už pražangas neatleidžiama.

Thought Control (Minčių kontrolė):

Griežta ir kategoriška pasaulėžiūra – ”arba Jūs su mumis, arba Jūs prieš mus”, grupės vadovų ”žemėlapis” pateikiamas kaip vienintelė realybė, kontrastingos ”gėrio” ir ”blogio” kategorijos- juoda arba balta, ”mes” ir ”visi kiti”. Grupės komunikacijoje naudojama daug vidinio žargono, stereotipų ir klišių, kurios neleidžia komunikuoti plačiau. Skatinamos tik ”teisingos” ir ”grupės vertybes atitinkančios” idėjos, nepakantumas bet kurioms kitoms: šios niekinamos kaip ”negatyvizmas”, ”nekonstruktyvus mąstymas”, racionali analizė ir kritika netoleruojamos. Skatinamos mąstymą stabdančios rutinos: skanduotės, rikiuotės, ritualai, beprasmiški darbai, dainos, religiniuose kultuose ir sektose –maldos, grupinė meditacija, aukojimai, kalbėjimas ”balsais” ir t.t., egzistuoja absoliuti netolerancija vadovų, doktrinos ir grupės kritikai, atmetamos bet kokios kitos vertybių/ įsitikinimų sistemos.

Emotional Control (emocijų kontrolė):

sąmoningai siaurinamas grupės narių emocijų spektras, dominuoja ”kaltės” prezumpcija, kaltė siejama su grupės narių praeitimi, šeima, mąstymu, visuomeniniais ryšiais, ”pasaulietiškumu”, pomėgiais ir t.t., klesti bauginimo metodikos: bauginama ”kitais pasauliais”, priešais, konkurentais, pasekmėmis, mąstymo spragomis ir privalumų/ rūpybos/ pripažinimo praradimu, grupėje kuriama nepakantumo silpniesiems (= norintiems palikti grupę) atmosfera: jie pristatomi kaip „nevykėliai“, „bailiai“, „menkystos“, „nedisciplinuoti“, „susižavėję tuštybe“ ir pan.

Girdėta? Jausta? Matyta? Ne tik prieš 20 metų “didžiosios Rusijos suburtų draugiškų respublikų būryje”, bet dar labiau – dabar. ”Big Brother is watching you”. Cechas.com neseniai paskelbė puikią vienos dienos tarp „brendų“ iliustraciją iš Rusijos:

 

Diena- tarp “brendų”, “brenduose”- žmonės, ir “brendus” kuriančios organizacijos padarys viską, kad jie būtų dar labiau lojalūs, produktyvūs ir efektyvūs. Yra iš ko pasimokyti- juk kas yra vienos iš efektyviausiai veikiančių organizacijų pasaulyje?

Religinės organizacijos. Katalikų Bažnyčia yra didžiausias žemvaldys pasaulyje- ją lenkia tik Karalienė Elžbieta II-ji. Kam tokie turtai šioje ašarų pakalnėje? Ar žinojote, kad egzistuoja dar daugiau ne 20,000 skirtingų pakraipų krikščioniškų "frančizių"? Esminis dalykas, neleidžiantis viso pasaulio krikščionims susivienyti yra būtent turtas. O scientologai, L. Ron Hubbard įkurtos komerciškiausios pasaulio “religijos” išpažintojai, puikiai derina griežtą organizacijos discipliną, efektyvų vidinį narių “smegenų plovimą” su inovatyvia, ir nuoseklia rinkodara, tad nenuostabu, kad scientologija dabar skelbiasi turinti daugiau nei 10 milijonų pasekėjų visame pasaulyje, ir tai turbūt vienintelė “religija”, kurios nariai gauna grynųjų išmokas už naujų narių “atvedimą”. Scientologai yra ypač sėkmingi viešųjų ryšių specialistai- JAV teismai uždraudė rodyti scientologiją demaskuojančius meninius filmus „Scientology: The Profit“ ir „The Bridge“, bijodami šios „bažnyčios“, filmus „išėmė“ ir Archyve.org, ir net Google video (YouTube). Scientologijos „bažnyčios“ struktūra- tikras frančizių tinklas, pelningai parduodantis kiekvieną įrašytą Hubbard‘o atodūsį ir plunksnos krepštelėjimą. Dvasinis „nušvitimas“ irgi apmokestinamas- kiekvienas lygis kainuoja vis daugiau. Sun Myung Moon'as, Suvienytosios bažnyčios įkūrėjas, ne tik sugeba- per savo pasekėjus- “suvilioti” lietuvaites, kad jos pardavinėtų gražius atvirukus kavinėse “šeimos vertybėms puoselėti”, mokytųsi korėjietiškai ir visur su savimi nešiotų Muno abrozdėlį, bet ir paruošia jas tuoktis su kitataučiais masinėje vedybų ceremonijoje Korėjoje, kur, beje, prieš vedybas sutuoktinis lazda gerai išpers joms kailį, kad išvarytų “piktąsias dvasias”. Visi tikrieji munistai atsisako savo asmeninio turto bažnyčios labui, o Amerika Sun Myung Moonui leido įkurti įtakingą „The Washington Times“ (beje, Munas dažnai samdo ir Georges Bush sakyti įkvepiančias kalbas) ir pardavė UPI – vieną iš garsiausių pasaulio naujienų agentūrų.

Religinių sektų išpuoselėtas metodikas šauniai ėmė naudoti ir juridiniai asmenys. Akivaizdu, kad kasdien ir Lietuvos organizacijose naudojamas „B.I.T.E.“ paklusnumo modelis, tačiau einama dar toliau. Amway, didžiausia pasaulio tiesioginės ( ir tinklinės) prekybos organizacija nuolat turi gintis nuo priekaištų, kad ji jau tapo kultu- nes Amway pardavėjai iš esmės parduoda ne tik gaminius, bet ir ypatingą, Amway gyvenimo būdą: filtruotą, būtent tinklinei tiesioginei prekybai sukurtą pasaulėžiūrą (svarbiausia- tavo „downline“, arba naujuoju lietuvišku folkloru, „kas stos po tavim“ ir neš tau pinigėlius), nepakantumą kitiems įsitikinimams ir greitą „teisingų žmonių“ kelią į finansinę sėkmę. Net Google žingsnis universitetuose įkurti savo „ambasadorių“ tinklą David Lewis, autoritetingo prekybos internetu eksperto nuomone yra iš esmės ta pati sektose taikoma naujų narių priviliojimo metodika: tereikia parašyti žinutę į pizza_ambassador@google.com , ir tapsi privilegijuotu Google ambasadoriumi: gausi nemokamą niekutį, laikas nuo laiko- picą, kuria galėsi pavaišinti draugus, ir jausmą, kad priklausai „aukštesniai jėgai“- šiuo atveju Google. Būsi geras- ir darbą Google, galėsi pasišvęsti, vsiką pamiršti ir dirbti „kartu su“ charizmatiškais lyderiais.

Beje, trys klasikiniai kulto požymiai:

narių pasišventimas, charizmatiška vadovybė ir atsiskyrimas nuo visuomenės vis dažniau ir dažniau tampa juridinių asmenų „vidinės kultūros“ požymiais. Walmart parduotuvių vadovaii ateina į darbą pusę penkių ryte, "kad spėtų nuveikti daugiau, nei kiti", ir dėl tos pačios priežasties išeina paskutiniai. Arba net neišeina. Jau minėtas Dave Arnott, parašęs „Corporate Cults“, sako kad „ darbas yra ir teisinis įsipareigojimas, ir santykiai. Tačiau kai darbuotojai ima traktuoti darbą kaip emocinės paramos, meilės, rūpybos ir savimonės šaltinį, santykiai tampa nesubalansuoti, nes organizacija yra įsipareigojusi mažiau, nei darbuotojas .“ Kitą kartą, kai sušuksite- „Čia taip šaunu dirbti...ei, niekados nebegrįšiu namo!”- žinosite, kad Jūs jau sektoje. Ir esate giliai tikintis.

Toliau

(c) Vidas Jankauskas, 2007. Visos teisės saugomos.

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai web tracker