„Jei gali moterį prajuokinti, gali priversti ją daryti bet ką“- Marilyn Monroe

Aš rimtai.

Juoktis verta, ir reikia mokytis.

Ne tik todėl, kad priverstum Marilyn Monroe tipo moteris padaryti bet ką, bet ir todėl, kad pats (arba pati) jaustumeis puikiai be jokios logiškos priežasties. Būtent tada ir gali kalnus nuversti, bent jau savęs prievartauti nebereikia.

Štai aktoriai. Nuolat mokosi vaidinti, dainuoti, šokti, atlikti akrobatinius triukus, ar atkartoti tam tikrus akcentus, intonacijas. Net improvizuoti mokosi. Mes, net nebūdami aktoriais, irgi vaidiname: ir save, ir įvairiausius kitus vaidmenis: tėvų, darbuotojų, vaikų, piliečių, parapijiečių, tautiečių ar šiaip visuomenės veikėjų. Dažniausiai perdėm rimtus, ir tik labai retai- linksmus. Neretai mėgėjiškai, neįsijautę, tad  varžomės ir savo juoko, ir ašarų. Tikri mūsų vyrai verkia tik kur nors prisigėrę ir pasislėpę. O va puikūs aktoriai moka ir verkti, ir juoktis, ir demonstruoti visas 700 + mums suvokiamų emocinių būsenų įtikinamai, jas išgyvendami. Patirdami. Nesivaržo gyventi turtingo ir  įspūdingo tikrąja  to žodžio prasme gyvenimo.

Kaip potyrių gurmanai.

Juoką, kaip ir ašaras, sunku suvaidinti. Jei aktorius niekad nebandė kvatoti, raitytis ant žemės iš juoko, tikėtina, kad ir nesugebės įtikinamai to atskleisti. Taip pat ir patirti.

Tuo tarpu išplėsdamas savo galimybių ribas, improvizuodamas, leisdamas sau ir maksimaliai kvatoti,  ir tyliai kikenti į delną, aktorius patirs, ką turi patirti, tai išbandęs, ir lengvai galės tokią būseną prisiminti. Maža  to, praplės savo suvokimo ribas, ir taps jautresnis suvokti, ką iš tikrųjų patiria kiekvieną akimirką.

Kadangi suvokiame įkūnytai, o ne kitaip- abstraktus, bekūnis suvokimas ne tik mums nesuvokiamas, bet ir neįmanomas- mūsų emocinės būsenos ir LEMIA tai, ką ir kaip suvokiame. Tad sugebėjimas nuoširdžiai šypsotis, pavyzdžiui, yra geras indikatorius, parodantis ne tik tai, kokias būsenas patiriame, ar bent sugebame patirti kartais, bet net ir tai, kaip ilgai... gyvensime. Štai 2010 metais atliktoje JAV beisbolo žvaigždžių studijoje teigiama, kad tie beisbolo žaidėjai, kurie nuoširdžiausiai šypsojosi nuotraukose jau 1950-aisias (aktyvuodami šypsenai ne tik lūpas, bet ir raumenis aplink akis) gyveno vidutiniškai 5-ius metus ilgiau, nei tie, kurie šypsojosi nenatūraliai, ir net 7-ius metus ilgiau, nei tie, kurie apskritai nuotraukose nesišypsojo.

Todėl čia, atkreipdamas tamstų dėmesį į tai, kaip juokiatės, ar bent šypsotės, jaučiuosi atliekantis nepaprastos svarbos Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo misiją. Be Europos sanglaudos ar struktūrinių fondų paramos.

Štai mūsų šypsenėlės net raštu yra nenatūralios- šypsosi tik „lūpos“ , ir viskas pakreipta šonu... pvz. J arba ;)

Tuo tarpu japonai susitelkia į akis: ^_^ (šypsniukas), ;_; (liūdesiukas). Jautrūs! Ir pastabūs.

Bet tik užsimink apie juoko įgūdžius kokiam nelabai linksmam Lietuvos gyventojui- iš karto lepteli: „aš?...moku juoktis. Ko čia dar mokytis?“

Kur gi ne. Net žiurkės ar žiurkėnai, pasirodo, moka: nuolat juokiasi, krizena, tik mums nelengva išgirsti, nes cypauja 50kHz dažniu, net jei atrodytų beviltiškai sukasi narvelyje ratuku. O mes – turiu omenyje žmones (privalėjau tai pastebėti, nes joks autorius nėra apsaugotas nuo apie juoką skaitančių žiurkėnų ^_^)- ir juokiamės kitaip:  tik iškvėpdami. Todėl gerokai žemesniais dažniais (iki 10 kHz), ir tik tam tikrom progom.

Kurių, atrodytų, nebūna daug.

Išties, kiek kartų pats jau juokeisi šiandien?

Turiu omenyje, kvatojai? Raiteisi, susigriebęs už pilvo, vos gaudydamas orą?

...Šią savaitę?

...Šiemet?

Leisk atspėsiu.

Nė karto.

Atspėjau?

Matai, kaip nejuokinga kalbėti apie juoką?

Negi Tu irgi  tvyrai  toje niūrioje terminalinio „normalumo“ homeostazėje, kaip  ir kiti  visokeriopai korektiški mūsų šalies politikai,  piliečiai bei nuolatiniai rezidentai?

Šie individai, kaip greičiausiai pastebėjai, juokiasi retai, susivaržę ir tik tada, kai tai priimtina. Jei jau labai juokinga, t.y. juokingiau, nei suponuoja konservuotas TV šou juokas,  teišstena kelis negarsius „cha- cha“, ir net pakliuvę į komiškiausią situaciją tesugeba tik atsargiai prigulti, o ne griūti aukštielninki. Jei bent šypsosi, tai taip, tarsi būtų skorbuto nukankinti piratai, nieko nežinantys apie šiuolaikinės odontologijos laimėjimus. Ar tarsi botulino injekcijų sustingdytais veidais, kaip kokios senstančios politikos ar „Žmonių“ žurnalo žvaigždės.

Gailiai.

Lietuviškai.

Gal tai ir sovietinių laikų palikimas: tyrimai teigia, kad individai,  suvokiantys save kaip žemesnio socialinio statuso būtybes,  nedrįsta kvatoti „aukštesnio statuso“ individų akivaizdoje. Kitaip sakant, jei manai esąs nevykėlis, ar sistemos auka, tai visai nejuokinga.

O va mums tokie artimi primatai, pvz. šimpanzės, juokiasi bent dvigubai dažniau, nei mes, net jei jos įkalintos zoologijos soduose, o ne darbo vietose, ir karjeros prasme yra visiškos nevykėlės. Beždžionės, beje, akivaizdžiai nelaiko mūsų ar zoologijos sodo lankytojų „aukštesniais“, tad net nekompleksuoja. Juolab, kad mums jų juokas, vėlgi, nėra nei juokingas, nei suvokiamas, nes štai  šimpanzių kvatojimas labiau primena kokio nusiplūkusio šunėko lekavimą- jos juokiasi ir įkvėpdamos, ir iškvėpdamos, t.y. dvigubai dažniau, nei net fiziškai galime mes.

Tad paprasta tiesa tėra tai, kad evoliuciškai mes teišmokome juoktis vienu būdu, neefektyviai, tik iškvėpdami, ir tik tam tikrais, gana žemais dažniais. Prieš gamtą nepapūsi. Būtent todėl tenoriu  tiesmukiškai priminti, kad jei jau taip temokame, tai galime ir turime išmokti juoktis maksimaliai nevaržomai ir galingai, „visais plaučiais“, ir daug dažniau.  Svarbiausia- be jokios priežasties.

Kodėl?

Todėl, kad žmogus, išmokęs nevaržomai juoktis, springti juoku, griūti ant žemės ir raitytis, kai jam labai juokinga, rizikuoja ne tik numirti iš juoko (šauni pabaiga, ei?),  bet ir gyvena kokybiškai kitokį gyvenimą, nei koks tipinis atsargiai orus lietuvis, turkmėnas, ar estas, taip ir neišmokęs laisvai, natūraliai juoktis, kikenti, klegėti ar kvatoti.

Ką jau bekalbėti apie juoko terapinę naudą, apie tai, kokie naudingi hormonai ir apskritai neurotransmiteriai išsisikiria –vien endorfinų ir seratonino kiek, ir kaip pagerėja bendra kraujotaka, ar sustiprėja imunitetas, iš visos širdies nusikvatojus. Širdžiai gerai. Kraujospūdis iš karto normalizuojasi. Sumažėja cukraus kiekis kraujyje, išsilygina raukšles, atsipalaiduoja veido oda, raumenys, sumažėja ir kortizolio, ir adrenalino- pagrindinių streso hormonų. 

Prisimink, kokiais galingais tampame akimirksniu, nors ką tik bejėgiškai raitėmės iš juoko!

Stiprus juokas gali sukelti tikrą katarsį, net nušvitimą, atsiranda transcendentinės įžvalgos, sudėtingi dalykai ima atrodyti paprastais, o paprasti- pagarbiai sudėtingais. Juokas gali tapti meditacijos būdu ar net tikėjimo praktika- štai tarp krikščionių charizmatikų tai įprasta apeigų dalis.  Dr. Madan Kataria, 1995 įkūręs pirmąjį juoko klubą Bombėjuje, Indijoje, o šiandien mokantis juoko jogos visą pasaulį, netruko suvokti, kad juokas suartina, tad jei juokiatės ne vieni, garantuotai įgyjate geresnių draugų. Pirmuosiuose juoko klubų susitikimuose dalyvaujantieji pasakojo vieni kitiems anekdotus, linksmas istorijas, tačiau greitai suprato, kad jų net nebereikia: tereikia juoktis, ir tiek, ir netrukus kvatoja visas klubas.
Nes juokas, ypač galingas juokas- kaip seksas.

Patiriamas, o ne apibūdinamas. Tai didžioji improvizacija.  Juokiesi, ir tiek, tiesiog žinai, ką daryti, juk nesakai sąmoningai, sau: dabar smarkiai iškvėpdamas imsiu leisti keistus kvatojimo garsus, užsimerksiu ir tampomas traukulių griūsiu ant šono...ne, tai įvyksta. Tu nebe tu. Esatis kvatoja. Visa- ta.

Kad daugiau nebeatimčiau svarbaus juoko laiko- kiek galima apie juoką kalbėti, jau seniai laikas juoktis- priminsiu tik keletą svarbiausių dalykų- iš savo ir kolegų patirties- kurie įvyks, jei metodiškai mokysitės ir įprasite juoktis, bei šypsotis kokybiškai kitaip- smarkiai ir nesivaržydami:

• Pasikeis Jūsų „normalioji‘ homeostazė- t.y. ramybės būsenoje būsite linksmesni, dalykai greičiau ims atrodyti juokingais, ir šypsositės daug dažniau. Patirsite subtilesnius humoro atspalvius, tai, kas iki šiol buvo neįkandamai „nejuokinga“, staiga taps juokinga, o daug daugiau „rimtų“ dalykų ims atrodyti kaip „nieko rimto“. Kitaip sakant, gyvensite tą patį gyvenimą, tik kitaip- daug linksmiau ir nerūpestingiau, automatiškai pagerės savijauta, sveikata, mąstymo ir suvokimo įgūdžiai, tad galėsite imtis sunkesnių ir svarbesnių darbų, net ir tų, kurių iki šiol vengėte ar atidėliojote.
• Pagerės savikontrolė- daug mažiau bijosite ir nerimausite. Jei tiek siaubūnų ir drakonų galima paleisti juokais, teks ir paleisti. Juokais!
• Žmonėms su Jumis taps dar mieliau bendrauti, tapsite geidžiami ir populiarūs. Nėra nieko smagiau, nei kompanijoje turėti linksmų plaučių vaikiną ar merginą- žmogų, kuris moka ir nesivaržo juoktis. Juokas užkrečiamas. Nevaržomo juoko epidemijos plito ne tik viduramžiais,  štai kartą 1962 m. Tanganikoje, netoli Tanzanijos, mergaičių gimnaziją teko uždaryti net 3 dienoms, kai veik visos gimnazistės užsikrėtė nevaldomu juoku, o kartą mokymuose mūsų visai šimto keturiasdešimt rimtų dalyvių grupei teko kvatoti net 40 minučių be perstojo, ir be jokios bent formalios priežasties. Kai išgriuvome iš mokymų salės, viešbutyje ėmė nevaržomai kvatoti ir personalas, ir kiti viešbučio svečiai, net ir taksi vairuotojai- visi, kam teko mūsų juoką išvysti.

Geriausia naujiena, kalbant apie juoko praktiką, yra tai, kad galima, ir net yra labai paprasta, išmokti juoktis laisvai ir nevaržomai, t.y.  tiesiog peržengti savo  įprastą drovumą, ribas, kai juokas jūsų nuomone jau nebe „padorus“, ar „adekvatus“, ar „priimtinas“. Dar svarbiau, kad tam, kad juoktis, nereikia jokios priežasties, ar akstino, ar pokšto, ar gerai susiklosčiusių aplinkybių- išmoksti juoktis bet kada, kai nori, o ypač- kai nenori, ir tiek.

Paprasta.

Suerzino koks kelių gaidelis- nusikvatoji taip, kaip niekad dar nebandei, tiesiai už vairo, šypsaisi ir jam, ir visiems. Problemos kaip nebūta, saugumas keliuose gerėja. Bosas pareiškė, kad tamstą atleidžia iš darbo- kvatok susirietęs, ims juoktis ir jis, žiū, atgal priims. Tikrai geriau, nei rankas grąžyti ir pabrukus uodegą išeiti. Susimovei versle? Ko nebūna. Sėsk, kad nenugriūtum, ir kvatok, kol nenualpsi. Viskas susidėlios paprastai ir greitai. Paliko mylimoji/ mylimasis? Sutikęs vėl, kvatokis kiek galėsi...palengvės abiem, kardinaliai. Sopuliai išnyks.

Tai nereiškia, kad imsi nevaldomai kvatotis laidotuvėse, nors gali ir taip pasitaikyti, ypač jei tai bus Tavo laidotuvės,  tačiau tai reiškia, kad išmoksi juoktis sąmoningai, ir hiperbolizuotai smarkiai, iš pradžių. Kitaip sakant, simuliuodami smarkų juoką, netrukus imame juoktis iš tikrųjų, ir dar kaip.

Patyrę, kad sugebame taaaaaip juoktis, nesąmoningai suvokiame, kad galime juoktis dar smarkiau ir dažniau, tad juoko pratybos tampa kaip ir bet kokios kitos pratybos: kuo daugiau juokiesi, tuo geriau ir natūraliau tai išeina, tuo lengviau tai daryti, ir tuo daugiau naudos patiri. Visuomenė sveiksta, irgi.

Tad ko laukti?

Štai paprastas ir veiksmingas būdas išmokti šauniai juoktis, jau šiandien. Neišbandysite- rizikuojate likti nepagydomai rimti ir toliau. Nagi:

• Prisiminkite, kada jums buvo labai labai juokinga, net jei tai buvo labai labai seniai. Matykite ką matėte, jauskite ką jautėte, girdėkite ką girdėjote, leiskite sau minčių ekrane atkurti visą juokingąjį epizodą, tarsi tai vyktų vėl. Patirkite, ką jaučiate kūne, ir kur, kai jums nepaprastai juokinga, leiskite šiam jausmui augti ir didėti taip neproporcingai, kad vos galėtumėte sulaikyti juoką jau...
• ...Dabar- geriausia su grupe bendraminčių- sustokite ratu, kad galėtumėte vienas kitą gerai matyti, (jei mokotės vieni, tiesiog atsistokite- ar gatvėje, ar namuose, ar darbo vietoje, kad jus bent kas nors matytų ir girdėtų- bus dar geriau, sumaištis, kurią tuoj sukelsite, tik padės),  giliai įkvėpkite, iškeldami rankas aukštyn, kaip per gamybinę mankštą, ir pradedam: kvatokite maksimaliai garsiai, iškvėpdami visą orą, lenkdamiesi pirmyn, tol, kol galėsite...kai nebegalėsite, vėl, keldami rankas aukštyn, giliai įkvėpkite, sekundę apsižvalgykite, ir vėl, kvatokite, kol galėsite....kol nebereikės nieko daryti, tiesiog kvatosite, ir tiek, optimali sesija gali trukti ir pusvalandį, jei iš tikrųjų esate linksmų plaučių, jei dar ne, pradžiai užteks ir keleto minučių.

Dabar belieka puoselėti ir branginti savo kvatojimą, krizenimą ir net konvulsijas keliantį juoką, ir šį svarbų įgūdį maksimaliai išnaudoti: ar kompanijoje, ar vieni, juokitės taip, kaip juokėtės čia, ir dar smarkiau. Net nenustebsite išvydę, kaip keičiausi aplinkinių, ir Jūsų būsenos, kaip paprasta ir gera patirti, ką su mumis daro juokas. Ne konservuotas juokas iš TV ekranų, o tikras, galingas, nevaržomas mūsų pačių juokas.  Autentiška patirtis.

„Gyvenimas trumpas“- kažkada rašė sąmojingasis Mark Twain, vienas iš tų žmonių, kuris sugebėjo metodiškai juokinti milijonus-„ Laužyk taisykles. Atleisk visiems greitai. Bučiuokis lėtai. Mylėk visa širdimi. Juokis nekontroliuojamai. Ir niekados dėl nieko nesigailėk. Tada šypsosies“.

Priminsiu, kad tada ir gyvensi bent 7-eriais metais ilgiau, nei tie, kurie taip ir neišmoko nuoširdžiai šypsotis. Ar iš visų plaučių juoktis. Iškvėpdami labai garsiai. ^o^

Galingai I-IV | Galingai V-VII | Galingai VIII-iX | Galingai X

(c) Vidas Jankauskas, 2006-2013. Visos teisės saugomos, tačiau galite cituoti ir skelbti šį bei kitus mūsų svetainės tekstus internete, jei jų nekeisite ir išsaugosite akivaizdžias bei veikiančias nuorodas į mindgasmic.com

Komentarai: