NLP Praktika

NLP

SĖKMĖS METODOLOGIJA

VIDAS JANKAUSKAS, Skelbta VŽ priede Nr. 21, Verslo klase nr. 2, 2006 (27 psl).

Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbūt garsiausia ir kontroversiškiausia taikomosios psichologijos atmaina, kurios atstovai teigia, kad sėkmę gali susimodeliuoti pats žmogus. Šią metodologiją dar 1976 metais sukūręs duetas nebedirba kartu. Dabar yra bent dvi skirtingos NLP mokyklos, o metodiką, kaip ir atvirojo kodo kompiuterių programas, nuolat tobulina ir kiti nepriklausomi tyrėjai.

Tačiau NLP esmė išlieka nepakitusi – tai ir požiūris, ir metodologija, leidžianti tirti mūsų subjektyvią patirtį ir ją modeliuoti. NLP kūrėjai, pasitelkę garsiausių psichoterapeutų, psichologų ir hipnoterapeutų patirtį, įrodė, kad kiekvienas elgesys, kiekviena būsena turi struktūrą. Jos galima išmokti, ją galima pakeisti ir įmanoma atkartoti. NLP nėra visuotinai pripažįstamas, dėl jo iki šiol kyla ginčų. Tačiau NLP šalininkai tikina, kad jų teorijos efektyvumo įrodymų yra daugiau nei straipsnių, bandančių sugriauti jos reputaciją. NLP neturi savo šalininkų tinklo ar kokios nors juos vienijančios organizacijos, išskyrus asociacijas, kurios sprendžia šios krypties atstovų kvalifikacijos klausimus.


Viskas keičiasi, ir kaita šiandien vyksta daug sparčiau nei bet kada. Keičiasi verslas, klientai, reklama, komunikacija, vadyba ir net vertybės. Vienas prancūzų sociologas yra apskaičiavęs, kad žmonija nuo mūsų eros pradžios žinomos informacijos kiekį padvigubino dar XVI amžiuje, o dabar pasaulio žinių bagažas dvigubėja net ne dešimtmečiais, o mažiau, nei kas treji metai.

Tai daug svarbiau, nei kompiuterių procesorių galios dvigubėjimas pagal garsųjį "Intel" įkūrėjo Moore'o dėsnį.


Nereali realybė

Toks informacijos srautas iš esmės keičia mūsų gyvenimą. Kevinas Kelly savo veikale apie naująją civilizaciją svarsto, kad ne už kalnų tas laikas, kai visuotinės žmonijos žinios dvigubės ne kas treji metai, o daug greičiau, t.y. kiekvieną akimirką. Tą atskaitos matą jis vadina "vienaskaitiškumu" (Singularity point)- tuo momentu žmonijos istorijoje, kai mes vargiai besuvoksime, kas gi iš tikrųjų vyksta, nes visko sužinosime tiek daug, kad nebegalėsime nieko kontroliuoti. Bet kokio verslo perspektyvoms tai irgi didžiulis iššūkis. O mes, beje, tam irgi užtirintai ruošiamės, grūdinamės- šių dienų vartotojai, pasak komunikacijos tyrėjų, yra atakuojami reklama bent 5.000 kartų per dieną.

Ir dar dažniau.


Tačiau daugiau dažnai reiškia mažiau. Štai kad ir medicina - ji dar niekada nebuvo tokia galinga, bet dar niekada tiek žmonių nesirgo įvairiomis ligomis, kurios plinta šiandien, dar niekada nebuvo tokių antibiotikams atsparių bakterijų, tokių virusinių pandemijų grėsmių ir pavojingų alergijų formų. Jei pažiūrėsime į mokslą, akivaizdu, kad jau fiziškai neįmanoma peržvelgti net savo siauros srities publikacijų, kasmet paskelbiamų mokslinėje spaudoje. Tačiau iki šiol neturime tvirtų atsakymų į pamatinius klausimus, nes nauji tyrimai sukelia dar daugiau klausimų.


Šviesiausi planetos fizikai tikina, kad kuo daugiau žinome, tuo daugiau atsiranda ir nežinios. Ne veltui JAV ir Kanadoje vienu iš žiūrimiausių publicistinių filmų tapo pusiau dokumentinis "What The Bleep Do We Know?", jo pavadinime "Bleep" šiaip jau turėtų būti pakeistas sodresniu keturių raidžių tarptautiniu žodžiu. Taigi ką, po velnių, mes apskritai žinome?

 


Filme trylika iškilių fizikų, medikų, neurochemikų, biologų ir dvasinių mokytojų kalba apie realybę. Ar ji yra? Ar mes galime ją paveikti? Dr. Joe Dispenza, sutinka su tuo, kad mintis keičia realybę, nes realybės, tokios, kokią mes ją dažnai suvokiame, gal ir nėra. Mes nuolat haliucinuojame savo "realybėje", nes akivaizdu, kad smegenys nesuvokia skirtumo tarp to, ką mes matome ir ką mes įsivaizduojame. Maža to, neturėtume aklai tikėti tuo, ką matome, nes didelė dalis mūsų suvokimo "užpildoma", papildoma, ištrinama ir iškraipoma jau iš vidaus. Verta prisiminti bet kokią optinę iliuziją, ir suprasime, kad smegenys nuolat koreguoja tai, ką mes matome, savo interpretacijomis ir spėjimais.


Šias mintis vaizdžiai iliustruoja dr. Candace Pert, molekulinės biologijos specialistė, neatsitiktinai primindama Kolumbo istoriją. Yra išlikęs pasakojimas, kad kai Kolumbo laivai priartėjo prie Amerikos krantų, indėnai jų nematė, nors laivai ir plūduriavo visai netoli nuo žemės. Tik vėliau, matydami ratilus, kuriuos šie laivai kėlė, ir kasdien žvelgdami į horizontą, genčių vadai pagaliau įžiūrėjo laivus. Kai pamatė jie, išvydo ir visi - nes šventai tikėjo savo vadais. Tai pavyzdys, teigiantis, kad kartais mes net negalime matyti to, ko net neįsivaizduojame, net jei tie dalykai atsiduria prieš mūsų nosis.

Kodėl apie tai čia kalbame? Jei iškilūs žmonijos protai sutinka su tuo, kad kiekvieno mūsų realybė yra daugiau ar mažiau subjektyvi ir iš esmės iliuzinė, kodėl jos nepakeitus taip, kaip mums naudinga?

Juk savyje turime ne ką mažiau, nei galime rasti išorėje. Tiek daug žmonių yra paskendę virtualioje tikrovėje spręsdami savo kasdienius iššūkius, kad net pamiršta, koks turtingas ir galingas jų vidus. Banali klišė, kad išnaudojame tik mažiau nei 10% savo smegenų galimybių, nebūtinai yra klaidinga. Dauguma priima tai kaip duotybę ir nesuka sau galvos - nei perkeltine, nei tiesiogine prasme. Dažnai paprasčiau yra paskęsti "realybės" šou. Daktaras Paulas McKenna, garsus britų hipnoterapeutas, autorius, ir TV laidų vedėjas, pasakoja apie tai, kad žmonės net nebesuvokia, jog populiarių britų muilo operų veikėjai yra tik personažai, ir rašo jiems laiškus, siunčia kalėdinius linkėjimus ar prašo patarimų. Prisiminkime kad ir "vergės" Izauros "vizitą" Lietuvoje: kaip tik tada paaiškėjo, jog yra daugybė žmonių, neatskiriančių TV realybės nuo "tikrojo" gyvenimo, perduodami nuoširdžiausius linkėjimus ponui "Ignasijo" ir nešdami uogienes..

 

 

Efektyvios mokymosi mašinos

Gausybė žmonių daugiau laiko skiria naujo televizoriaus instrukcijoms studijuoti nei siekiui lavinti ir suvokti save. Tiesa ir tai, kad jei žmonės sąmoningai nedarys įtakos savo gyvenimui, savo subjektyviam pasauliui, už juos tai padarys kiti. Akivaizdu, jog dabar žinome kur kas daugiau nei bet kada iki šiol, patys galime optimizuoti savo vidines galias - tiek dvasines, tiek intelektines, tiek emocines, kad galėtume sėkmingai lavintis ir keistis, kad šiuolaikiniame, greitesniame pasaulyje veiktume daug efektyviau.

Tad klausimas, kurį galime sau pateikti, yra ne "ką man daryti?", o "ko man verta išmokti šiandien?" Dr. Richardas Bandleris, vienas iš NLP kūrėjų, man taip ir pasakė: "Galia gyvenime yra suvokti, ko verta išmokti dabar".

NLP

"NLP turbūt yra efektyviausias būdas pasikeisti, koks kada nors yra rastas", - rašė "Modern Psychology".

Mes mokomės greitai. Anot Bandlerio, žmonės yra tiesiog nepaprastai efektyvios mokymosi mašinos. S ąmoningai ar nesąmoningai išmokstame tūkstančius dalykų, juos vėliau darome nesąmoningai - tarkim, daugiau niekada nebesusimąstome, kaip rakinti duris, vairuoti automobilį ar krapštytis nosį. Tačiau tai nėra paprasti veiksmai. Vien tam, kad sėkmingai pasikrapštytume nosį, turime koordinuoti 150 skirtingų raumenų. Pamačius žmonių, kurie atsigauna po insultų ar smegenų traumų, lengviau suvokti, kad net ir paprasčiausi dalykai staiga gali tapti sudėtingi.

NLP išpopuliarėjo pasaulyje ir todėl, kad leidžia išmokti daryti savrų poveikį ir sau, ir kitiems. Greitai ir veiksmingai, nes pokyčiai, kurie mums svarbiausi, nebūtinai turi būti išoriniai - tereikia pakeisti suvokimą.

Kitoks pasaulio supratimas gali pakeisti mus akimirksniu. Tai visiškai nauja perspektyva, jei peržvelgsime tradicinės psichoanalizės raidą. Sigmundas Freudas teigė, kad psichologiniai pokyčiai įmanomi tik per ilgą laiką, ir labiau gilinosi į įvairių bėdų priežastis, o ne į būdus, kaip tas problemas išspręsti. Kai pirmieji NLP praktikai dar prieš 20 metų televizijos laidose ėmė sėkmingai gydyti fobijas žmonių, kurie tuometinių psichoanalitikų buvo vertinami kaip neišgydomi, ir padarė tai per 5-8 minutes, tapo akivaizdu, kad yra daug veiksmingesnė metodika. Dabar aukščio, uždarų erdvių ar, tarkim, gyvačių liguistą baimę galima išgydyti visiems laikams per vos 5-10 minučių trunkantį seansą. Stebina tai, kad Lietuvos psichoterapeutai iki šiol traktuoja fobijas kaip sunkiai išgydomas būsenas ir net suteikia invalidumo grupes pacientams, tuo tarpu kitose šalyse psichiatras, taikydamas klasikinę NLP greitą fobijos išgydymo techniką (jų terminologija) padeda savo pacientui įveikti bėdą per 10 minučių. Taip pat galima nugalėti ir diskomfortą kalbėti didelėms auditorijoms, užkalbinti priešingos lyties atstovus.

Garsūs klientai

Kartais NLP lyginamas su Rytų kovos menais, mat abiejose srityse iki menkiausių smulkmenų, lėtai ir nuosekliai išgryninti judesiai tampa smūgiais, galinčiais suknežinti mūrines sienas. Daktaras Bandleris, visą gyvenimą skyręs NLP metodologijai kurti, jau daugiau kaip 30 metų pats rengia seminarus ir yra parašęs ne vieną knygą. Jis rašo: "Vienas dalykas, kurį žmonės turėtų suvokti apie mano gyvenimo darbą, yra tai, kad (NLP) yra ne tiek terapija, verslas ar tinklinė žmonių organizacija – tai yra laisvė".

Savo knygoje "Laisvė yra viskas, meilė yra visa kita" (Freedom is Everything, and Love is All The Rest) Bandleris rašo: "Neapykanta kyla iš abejingumo. Abejingumas yra susijęs su baime, o baimė - tai paprasčiausios cheminės reakcijos mūsų kūnuose (...) Išmokti pasiekti gerą būseną yra mūsų pareiga. Net tokioje šalyje kaip Indija, kur buvo tiek chaoso ir skurdo, žmonės sugeba jaustis daug labiau atsipalaidavę. Aš manau, kad mes irgi turėtume tai daryti ir kartu elgtis civilizuotai. Kai Ghandi buvo paklaustas, ką jis mano apie vakarietišką civilizaciją, jis atsakė: "Manau, kad tai žavi idėja. Jūs turėtumėte pabandyti jos siekti". Mes bandome jaukintis vakarietišką civilizaciją jau ne pirmi metai. Belieka įrodyti, kad ji yra žavi idėja ir kad mes galime likti laimingi net ir būdami civilizuoti".

Šiais laikais NLP jau yra gana plačiai pripažinta metodologija, nors dar neseniai ji buvo ignoruojama, ypač tradicinių pažiūrų psichoterapeutų ir psichologų.

Šiandien bet kuriame didesniame Londono ar Niujorko knygyne galima rasti 10-50 skirtingų knygų apie NLP, Lietuvoje - daugiausia kelias. NLP seminarus yra aplankę keli milijonai žmonių, šia metodika remiasi dauguma šių dienų garsių sėkmės guru - Anthony Robbinsas ar dr. Paulas McKenna. Robbinso seminarai kainuoja iki 10.000 USD ir surenka dideles auditorijas. Jis yra asmeniškai dirbęs su Billu Clintonu, Bushų šeima, princese Diana, Michailu Gorbačiovu, Sylvesteriu Stallone, Arnoldu Schwarzeneggeriu. Beje, pastarasis daugumą savo gyvenimo laimėjimų sieja su Robbinso įtaka.

Dr. McKenna yra labai populiarios knygos "Change Your Life In 7 days" autorius. Ši knyga iš esmės yra NLP metodų rinkinys. Jis taip pat rengia populiariuosius "Hypnotic Show" ir laidų per "Sky" televiziją. Jis yra ir didžiausios NLP mokymo organizacijos "Paul McKenna Training" savininkas.

 

 

Įtaka žmonėms ir jų grupėms

Šiomis dienomis NLP metodika taikoma įvairiose srityse: versle (efektyvi vadyba ir pardavimai, kūrybingi darbuotojai, veiksminga vidinė komunikacija, problemų ir konfliktų sprendimas, derybos, darbuotojų motyvacija ir lavinimas), politikoje (įtaka žmonėms, derybos, oratorystė, politinių programų rengimas, kartais netgi juodosios technologijos ("Verslo klasės" žiniomis, NLP specialistai yra konsultavę ir Darbo partiją - red.), karyboje (karių motyvacija ir rengimas, streso kontrolė, mokymo programos, elgesio modeliavimas), sporte (psichologinis pasirengimas, ypač individualiose šakose - golfe, tenise), žvalgyboje. Vienas iš NLP kūrėjų, Johnas Grinderis, 1975 metais buvo garsus lingvistas, be kita ko, yra dirbęs su CŽV taikomosios lingvistikos srityje. Žvalgybos psichologijai visada skiriama itin daug dėmesio - tiek kuriant ypač efektyvius informacijos rinkimo metodus, tiek tardant ir veikiant žmones. NLP, kaip hipnotinės kalbos, metodai ypač aktyviai taikomi, kai reikia daryti įtaką pavieniams žmonėms arba didelėms grupėms, taip pat, kai būtina įgyti pasitikėjimą. Šie metodai taip pat praverčia mokslo ir švietimo srityje, psichoterapijoje, komunikacijoje, reklamoje, viešuosiuose ryšiuose.

Vakaruose dabar yra gana populiarūs įvairūs hipnozės šou. Jie vyksta taikant ir NLP technikas. Derrenas Brownas labai išgarsėjo, kai per Didžiosios Britanijos televiziją pademonstravo įvairių įtaigos pavyzdžių - žmonės pamiršta, kur jie važiuoja metro, taksistai staiga nebesusiorientuoja gimtajame mieste arba šimtai žmonių, klausydami Derreno kalbos per garsiakalbius prekybos centre, staiga nevalingai pakelia rankas.

Pasakojama, kad vieno seminaro metu dalyvių akivaizdoje Bandleriui paskambino iš NASA, nes skrydžių valdymo centrui kilo sunkumų bendraujant su orbitoje esančiais astronautais. Bandleriui pavyko greitai išspręsti problemą. Bandleris ir kiti NLP autoritetai jau seniai bendradarbiauja ir su daugeliu bendrovių, įtrauktų į "Fortune 100" sąrašą. JAV šie metodai taikomi ypač dažnai - tais atvejais, kai žmones reikia mokyti greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Dėl to NLP dažnai vadinamas sėkmės mokslu. Aktyviai praktikuojančių NLP žmonių gretos auga Švedijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir Indijoje. Svarbu tai, kad atsirado daug mokyklų, o ir pati metodologija nuolat tobulinama - panašiai, kaip ir atvirojo kodo kompiuterinės programos. Tačiau autoritetingiausia ir įtakingiausia išlieka Bandlerio ir jo šalininkų mokykla.

NLP - atvirai ar ne taip atvirai - naudoja daug garsių konsultacinių ir pardavimų mokymų bendrovių. Tačiau bėda yra ta, kad keletą paprastų NLP technikos rūšių ar principų lengvai gali išmokti bet kas - kaip ir sąlygiškai nesudėtingų karatė judesių. Tačiau vargu ar daug išmoksite iš karatė trenerio, jei šis pats žinių sėmėsi iš knygų, o ne praktikavosi su meistrais. Tad verta pasitikrinti, kur ir kaip savo kvalifikaciją įgijo tie konsultantai, kurie žada ko nors jus išmokyti.

Metodologija ir požiūrių visuma

NLP yra ne tik metodologija, tai ir požiūrių visuma, leidžianti sistemingai studijuoti ir modeliuoti tai, kaip mes sukuriame savo subjektyvų pasaulį su visais jo skausmais ir malonumais. Suprasdami, kaip mes sukuriame savo nuostatas, įsitikinimus, reakcijas ir įpročius, mes išmokstame juos pakeisti.


Pateiksime kelias nuostatas. Tai nėra išsamus sąrašas. Šios nuostatos nebūtinai yra visada teisingos, tačiau jei šie teiginiai mums yra priimtini, esame daug lankstesni ir laisvi apsispręsti.

  • Žemėlapis – ne teritorija. Tai nėra originali NLP kūrėjų mintis, pati idėja kilo dar bendrosios semantikos kūrėjui Alfredui Korbzybskiui. Tai jis pirmasis dar 1933 metais sukūrė terminą "neurolingvistika". Nuostatos esmė: mes nežinome, kas yra realybė. Mūsų pojūčiai, įsitikinimai ir patirtis leidžia tik susidaryti realybės "žemėlapį", bet tai nėra realybė. Mūsų žemėlapiai niekada nebus tokie tikslūs ir išsamūs kaip pats pasaulis ar pati realybė, nes tada mes paprasčiausiai paskęstume detalėse ir žemėlapis būtų toks didelis, kokia ir pati realybė. Vieni turi geresnių žemėlapių, kiti – prastesnių, vieni mato daugiau perspektyvų ir galimybių, daugiau maršrutų, kiti jų nebemato visai. NLP ir yra menas keisti žemėlapius taip, kad būtų lengviau orientuotis realybėje. Jei gali rinktis maršrutus ir netgi žemėlapius, esi laisvas keliautojas. Jei tavo žemėlapis tave įspyrė į kampą - nesi laisvas. Ši nuostata taip pat reiškia, kad mes turime suvokti, jog kiekvieno žmogaus realybė yra skirtinga, ir visi jos raiškos būdai - kalba, kūno kalba ar raštas – tėra tos "realybės" žemėlapiai ir jie niekada neatspindės visos realybės, viso konteksto. Tai labai toliaregiška nuostata daugeliu prasmių - ji taip pat reiškia, kad žmonės reaguoja į savo patirtį, o ne į pačią realybę, tad verta gerbti visų žmonių įsitikinimus ir vertybes, tačiau drauge vertinti ir gerbti savo įsitikinimus.
  • Kiekvienas elgesys yra nulemtas gerų ketinimų. Su šia nuostata kartais sunku sutikti - na, tarkime, ar teigiami yra žudiko ketinimai? Tačiau NLP labai aiškiai atskiria asmenį nuo jo elgesio. Žmogus - tai dar ne jo elgesys. Jei asmuo gali rinktis geresnį elgesį, turėdamas tokių pačių gerų ketinimų, jis rinksis pozityvesnį elgesį. Ir iš tiesų filosofai jau ir dabar nesutaria, ar apskritai moralu ką nors teisti - juk dažnai nusikaltėliai nusižengia tik todėl, kad nemato kitos pasirinkimo galimybės. Jei jūs visą gyvenimą augote mušamas ir niekinamas, jums bus sunku suvokti, kad supykus galima elgtis ir kitaip. Tad net bjauriausias elgesys gali pasireikšti turint gerų motyvų tuo metu susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Bet kokiame elgesyje visada galima įžvelgti nors vieną teigiamą ketinimą. Miltonas Ericsonas, turbūt garsiausias visų laikų hipnoterapeutas, padaręs ypač didelę įtaką NLP kūrėjams, pasiekdavo įspūdingus terapinius rezultatus ir todėl, kad jis niekada nevertindavo savo pacientų – teigiami jie ar neigiami, bet leisdavo jiems patiems pasirinkti geresnio elgesio alternatyvą. Dar daugiau - jo hipnozės esmė ir yra ta, kad nuolat kalbėdamas abstrakčiai, dviprasmybėmis, terapeutas leidžia pacientui pačiam pasirinkti prasmes, kurios jam labiausiai priimtinos. Tai, beje, yra visų gerų komunikuotojų bei oratorių bruožas.
  • Žmonės veikia puikiai. Net ir darydami ką nors, ką jūs vertinate kaip netinkamą elgesį, žmonės veikia taip, kaip jie moka veikti. Mes turime strategijas, kuriomis remiamės net ir atlikdami nereikšmingiausius veiksmus. Jei suprasime, kaip kas nors priima sprendimus, ir pasiūlysime jam geresnę strategiją, sulauksime kitų, daug geresnių, mūsų manymu, veiksmų. NLP leidžia modeliuoti strategijas, tad mes galime suvokti, kaip vieni žmonės pasiekia tokius rezultatus, kurie neįkandami kitiems, nukopijuoti jų strategiją ir pritaikyti ją sau. Arba galime pakeisti strategiją tų žmonių, kurie neranda išeities ar neturi geresnio pasirinkimo, leisdami jiems suprasti, kaip jie patys priima sprendimus.
  • Komunikacijos esmė yra jos rezultatas. Sakoma, kad kurčnebylių kūdikiai beveik neverkia - kai tik pradeda suvokti, kad tėvai jų verksmo negirdi. Jie tik linguoja. Todėl intuityviai elgiasi taip, kaip pataria ši NLP nuostata. Ja vadovaudamiesi, mes suvokiame, kad jei negauname tokio rezultato iš savo bendravimo, kokio norėjome, neverta kaltinti "komunikavimo" auditorijos, kad ji nesupratinga, nedėmesinga, atbukusi ir pan. Nėra komunikavimo nesėkmių, yra tik rezultatai. Tad verta būti lankstiems ir keisti savo komunikacijos metodus tiek ir taip, kiek reikės, kol gausime norimą rezultatą. Miltonas Ericsonas sakydavo, kad nėra hipnozei nepasiduodančių pacientų. Yra pacientų, kuriems paprasčiausiai reikia daugiau laiko - nors jis ir turėjo klientų, kurie pasiduodavo įtaigai vos po 30 sekundžių, buvo sutikęs ir tokių, su kuriais tekdavo bendrauti net 300 valandų. Beje, dažnai atsitikdavo taip, kad, kai Ericsono hipnozės terapijos sesijos būdavo filmuojamos, pirmas poveikį pajusdavo operatorius, tad veiksmas toliau būdavo fiksuojamas nevaldoma kamera.
  • Nėra nesėkmių, yra tik rezultatai. Ši nuostata jau padėjo milijonams nebijoti klaidų. Juk jei įsigilinsime, iš kiekvienos nesėkmės ar problemos galime tik pasimokyti. Kuo daugiau klaidų, tuo daugiau išmokstame. Bandleris yra pasakęs: "Aš mokausi greičiau nei dauguma žmonių, nes darau gerokai daugiau klaidų per dieną, nei gausybė žmonių padaro per visą gyvenimą". Ši nuostata - ir daugelio Robbinso knygų bei seminarų leitmotyvas. Nes jei mes bijome suklysti, mes nedarome to, ką galime nuveikti - puikus receptas ir toliau atidėlioti. O juk niekas neišmoko vaikščioti nenugriuvęs. Maža to, dauguma atradimų ir mokslo laimėjimų yra klaidos ar nukrypimai nuo tradicinių metodų.

Egzotiškai pavadinta

Richardas Bandleris NLP traktuoja ir kaip požiūrį. Jei reikėtų šią kryptį apibūdinti vienu žodžiu, jis pasirinktų "smalsumą". Michaelas Hallas sako: "Tai aistringas ir nesustabdomas smalsumas". Žmogų, kuris jau mokėsi NLP, galima gana lengvai atpažinti - jis paprasčiausiai nieko nepriima kaip duotybės. Iš šalies gali pasirodyti, kad į daugelį dalykų jis žiūri ufonauto žvilgsniu. Jo dažniausias klausimas būtų: "Kaip jūs tai sužinote?" Bandleris taip pat yra pasakęs, kad "kiekvienas nusivylimas turi būti gerai suplanuotas". Jei mes nebūsime smalsūs pamatyti, kaip dažniausiai mes nusiviliame, nuliūstame ar apskritai vertiname pasaulį, mes niekada neištrūksime iš savo dažnai mus ribojančių nuostatų, įsitikinimų ir elgsenos gniaužtų.

Tačiau NLP nereikėtų vertinti kaip abstraktaus gerų patarimų rinkinio. Pats pavadinimas suponuoja, kad tai neurologijos, kalbos ir programavimo sintezė. NLP, kaip metodologija, turi labai konkrečių būdų ir jais galima paveikti save bei kitus. Tai ir daugybė jau klasikinėmis tapusių, bet neįpratusiai ausiai kiek egzotiškai skambančių technikos rūšių, tokių kaip "Laiko juostos terapija" (Time Line Therapy), jos, beje, mokėsi ir garsūs Lietuvos psichoterapeutai, ir SWISH modelis, (SWISH Pattern) ar greita fobijos išgydymo technika (Fast Phobia Cure). Mokantis NLP tektų studijuoti labai konkrečių kalbos dalykų - metamodelį, Miltono modelį, hipnotiškos kalbos būdų - labai aiškiai apibrėžtų kalbos struktūrų, leidžiančių ir suvokti, ir komunikuoti daug efektyviau, taip pat daug dalykų, kurie susiję su asociacija ir disasociacija - kaip išmokti išnarstyti savo subjektyvias patirtis į labai konkrečias vaizdines, juntamas ir girdimas submodalines struktūras. Bet ir tai būtų tik pradžia. Jei kalbame apie programavimą, NLP studentas turi išmokti ir suprasti, kaip kuriamos veikiančios strategijos, kaip jos išaiškinamos ir pritaikomos. Tai padeda suvokti, kokia apskritai yra mūsų veikimo modelių ir strategijų struktūra. NLP yra ne tik "mąstysena apie mąstyseną", kaip yra pasakiusi Sue Knight, garsi tarptautinė NLP trenerė, jis leidžia žmonėms keistis ir nesąmoningai, išmokti net nevalingai pereiti į optimalią būseną.

Mokslas džiaugtis šimtine

"Asmeniškai man laisvės jausmas buvo vertas visų tų tūkstančių dolerių, kuriuos išleidau NLP seminarams tiek Europoje, tiek JAV", - man yra sakęs Mateuszas, jaunas, bet jau garsus NLP treneris iš Lenkijos. Visiškai su juo sutinku. Kiekvienas, rimtai nusiteikęs mokytis NLP (sakydamas "rimtai", turiu galvoje viena - mokytis aktyviai, t.y. to neįmanoma išmokti iš knygų, kurių, beje, geresnių ar blogesnių yra daug. Ir lietuviškas jau turime kelias. Tačiau tol, kol pats nepatyrei, kaip gali keisti savo nuostatas ir būseną, tol negalėsi padėti tai pasiekti kitiems).

Visa tai skamba solidžiai, gal net per daug gerai, kad būtų tiesa. Šalininkai atsikirs, kad jei tai būtų tik tušti teiginiai, NLP jau seniai būtų pamirštas. NLP autoritetai tvirtina, kad jis atveria naujų galimybių tiek tvarkant verslą, tiek asmeninį gyvenimą ir žmonės paprasčiausiai geriau jaučiasi be jokios aiškios priežasties. Albertas Schwitzeris rašė: "Sėkmė nėra raktas į laimę. Laimė yra raktas į sėkmę".


Nemažai žmonių iliuziškai tiki, kad bus laimingi tada, kai jie pasieks savo karjeros tikslą ar susikraus tam tikrą turtą. "Jei nemoki džiaugtis šimtu dolerių kišenėje, nemokėsi džiaugtis ir milijonu", - sako Bandleris.


Labiausiai tikra yra tai, kas yra dabar

NLP treneriai nemėgsta, kai kas nors pasakoja apie tai, bet patys niekada ir neišbando, kaip metodas veikia. O kodėl nepabandžius?

Štai paprastas būsenos kaitos eksperimentas. Perskaitykite, tada, įsiminę eigą, niekieno netrukdomi, pabandykite:

Įsivaizduokite ką nors, kas jus slėgė ar slegia iki šiol. Dalyką, kuris sukelia stiproką liūdesį ar susierzinimą. Matykite, ką matėte, kai šį jausmą jautėte paskutinį kartą, girdėkite, ką girdėjote, jauskite, ką jautėte. Įsidėmėkite, kiek stiprus šis jausmas. Tai turi būti iš tiesų liūdnas ar jus erzinantis dalykas. Dabar pakeiskime būseną: garsiai pasakykite savo mamos mergautinę pavardę iš kito galo arba prisiminkite visus telefonų numerius, kokius kada nors turėjote ( tam, kad bent dabar nebeliktų kada galvoti apie liūdną dalyką).

Dabar verta atsistoti, pakelti galvą aukštyn, ištiesinti pečius, aukštai iškelti rankas, tvirtai įremti kojas. Giliai įkvėpkite ir lėtai išpūskite orą pro nosį. Tada nuosekliai įtempkite visus raumenis - iš pradžių rankas, tada kaklą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, šlaunis ir blauzdas. Pajauskite, kaip kraujas srūva į įtemptus raumenis. Pasistiebkite kuo aukščiau. Maksimaliai įtempę raumenis nusišypsokite pačia plačiausia ir kvailiausia šypsena, kokia tik esate kada nors šypsojęsi - įsivaizduokite, jog turite taip prajuokinti odontologą, kad jis, pamatęs šią šypseną, nugriūtų kur stovi. Dar daugiau jėgos, šypsomės dar plačiau ir iškvėpdami orą sakome žemu balsu...aaaaa.


Štai šią sekundą prisiminkite tą liūdną ar erzinantį dalyką. Kaip jis atrodo dabar? Kokie jausmai kyla? Ar pajautėte bent dalį to liūdesio ar susierzinimo? Esu tikras, kad ne. Jei vis dar taip, greičiausiai šį pratimą darėte nenuoširdžiai ar pasirinkote per daug intensyvų neigiamą jausmą. Niekas netrukdo pabandyti dar kartą - svarbu, kad galėtumėte būti nuoširdūs patys sau. Kai įsitikinsite, kad fiziologinis pokytis - didžiulė, tiesiog maksimali šypsena, įtempti raumenys, stipri stovėsena, gilus kvėpavimas paprasčiausiai neleidžia jaustis taip liūdnai ar irzliai, kaip mokėjote jaustis iki šiol, prarasite vieną labai populiarų pasiteisinimą. Žinodami, kaip paprasta pakeisti būseną, daugiau niekada nebegalėsite jaustis suirzę ar liūdni, bent jau be tikrai didelės priežasties. Beliks nuspręsti, kas yra "didelė", o kas yra "menka" priežastis.

***
Steve'as Bavister'is ir Amanda Vickers, NLP treneriai iš Didžiosios Britanijos, tikina, kad NLP įgalina:

* suvokti, ko iš tikrųjų norite gyvenime ir kaip tai pasiekti;
* sukurti gilesnius ir stipresnius ryšius su aplinkiniais;
* gerokai padidina pasitikėjimą savimi ir leis Jums matyti save daug šviesiau;
* leidžia kur kas lengviau bendrauti ir susidraugauti su kitais žmonėmis (beje, NLP pasitelkia populiariausios pasaulio flirto mokyklos. Štai Jeffrey Rosso speedseduction.com, kai JAV ir Didžiojoje Britanijoje buvo išleista Neilo Strausso knyga "The Game" - apie tai, kaip išties veiksmingai užkariauti merginas ir moteris, užplūdo klausytojų lavina);
* išties vairuoti savo gyvenimą, o ne būti keleiviui;
* kalbėti ir komunikuoti daug įtaigiau ir efektyviau;
* pasiekti optimalius rezultatus dažniau ir nuosekliau;
* pakeisti stabdančias nuostatas apie save ir pasaulį;
* išlaisvinti kūrybiškumą;
* rinktis, kaip galvoti, kaip jaustis, kaip reaguoti ir kaip veikti;
* pasiekti savo asmeninius ir profesinius tikslus.

 

© Vidas Jankauskas 2006, skelbė UAB "Verslo žinios", J.Jasinskio 16 a, 2001 Vilnius.

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai web tracker