2013 "Astrologai astrologais, o aš pasitiksiu Naujuosius kaip visada, apsivėmęs ir apsimyžęs"- atviras komentaras lrytas.lt 2012.12.31
Man patinka šis stebuklų metas. Naktį prabylantys gyvuliai. Ir ne tik. Per šventes, žiū, prabyla ne tik gyvūnai, ir ne tik naktimis: štai negyvos, kaip kokios uolos, organizacijos, be širdies, proto, gyvasties ar sąžinės- visokie juridiniai asmenys, kitaip sakant- ima siuntinėti atvirutes. "Puikių Naujųjų metų! Sveikatos, džiaugsmo ir visų norų išsipildymo"- skoningai parinktoje atvirutėje, solidžiai ir gražiai, juodu ant balto, ar elektroniniu paštu rašo man, pvz., elektros skirstymo tinklai. Ar kokia prekybos bendrovė. Įdomu, kuris gerai inventorizuotas šios organizacijos vienetas čia taip susirūpino mano gerove 2013- aisias? Gal kokia pastotė? Ar 3km varinių laidų? Gal nurašymui besiruošiantis Tėvynėje surinktas šaldytuvas viename iš kompanijos biurų? O gal bendravimo pasiilgęs prabangių biuro baldų rinkinys direktoriaus kabinete? Net jei atvirutę pasirašytų "kolektyvas", kur to ieškoti? Kolektyvas- kaip komunizmo šmėkla, klaidžiojanti po Europą- jis tarsi yra, kai reikia ką nors švęsti, bet kai tik reikia dirbti, jo nėra. Stebuklai prieš Naujuosius įsibėgėja, kai puikų aukštąjį partinį, ir šiaip pasaulietišką išsilavinimą gavę politikai, mokslininkai, sportininkai, šiaip visuomenės vaikėjai ar veidai iš televizorių staiga it susitarę atsiverčia į burtininkus, dvasių, ezoterinio, astrologinio pasaulio atstovus, ir it susitarę pradeda visus mus laiminti bei visa ko linkėti. Maža to, kažką paslaptingai paisto apie gyvatės metus, kurie, šiaip jau, prasidės tik vasario mėnesį, ir jų pasėkmes avinams, ožiaragiams bei žuvims. Suprantu, kad autoritetingiausi čia yra šventikai ar bent jau Šv.Tėvas, galintis de fakto palaiminti ar ką tobula palinkėti, paskelbti vertą to šventuoju, uždrausti kontracepciją ar va, niekaip neleisti švento darbo dirbti moteriškėms. Stebuklų fronto darbuotojai atskirti nuo valstybės, nemoka mokesčių kaip paprasti mirtingieji ir jau daug metų atstovauja Dangaus galias ant šios kosmose skriejančios uolos. Tačiau kai burtais užsiima teisingumą, darbą, tvarką, tėvynę ar kitą skambų žodį pavadinimui pasiglemžę politikai, miesto ūkvedžiai, ar bankų atstovai, galų gale- draudimo brokeriai, darosi neramu- gal aš ko vėl nesupratau? Ar jie irgi kokių stebuklingų galių įgijo? Va palinkės, ir ims, ir išsipldys viskas? Suklestėsim ir dusim nuo pertekliaus bei geros sveikatos, meilės ir džiaugsmo. Vaje, net nebereikės laukti Naujųjų su prikimšta pinigine kišenėje, sena dar Romos imperijos tradicija, geriausių draugų apsuptyje- nes viskas, kas dosniai taip ponų palinkėta, nuo šiol bus gerai. Greičiausiai ne, nes linkėti yra labai lengva. Čia kaip skyrybos arabų kraštuose: mostelėjai ranka, sumurmėjai kažką apie pasaulio puses, ir išsiskyrei. Arba kaip prakeiksmai- va nebeturim ramybės nuo 1997-jų, kai uošvis ištrenkė prasigėrusį tinkuotoją iš namo statybų, o tas šmikis, taip ir neišsipagiriojęs, prakeikė ir mus, ir namą, ir visus jo santechninius įrengius, ir net kraštovaizdį. Ir ką dabar? Viskas. Jokie linkėjimai nebeišgelbės. Pompastiškos kolektyvų užuojautos respublikiniame laikraštyje, velionių, deja, irgi nebeprikels, nes šie jų niekada nebeišvys. Apskritai ką nors geriau sveikinti telefonu, ar akis į akį, o ne per "Sveikinimų koncertą" televizijoje: bent jau sužinosi, ar žmogus dar gyvas, kaip gyvas, ir nepriversi jo visą valandą stebėti identiškų sveikinimų, prablaškomų aukšto meninio lygio vokalinių instrumentinių ansamblių pasirodymais. Tačiau net vudu, burtai, užkerėjimai ar linkėjimai turi taisykles. Žodžiai- banali tiesa- turi galią. Dar kokią! Štai jei pardavėjas, įteikdamas naujo automobilio raktelius pirkėjui, palinkės: "Linkiu važiuoti be didelių problemų, kad pavarų dėžė veiktų be sutrikimų, tepalai nevarvėtų, kad durelės užsidarinėtų, ir kad klaidų indikacija veiktų nepriekaištingai, o svarbiausia, kad automobilis neužsidegtų, ir kad viskas būtų"- pridurs šysodamasis-"labai gerai"... pirkėjas, tikėtina, staiga suabejos savim, technika, pardavėju, garantiniais šio įsipareigojimais ir iš atstovybės jau verčiau žygiuos pėsčias. Bet sveikas, ir be didelių įsipareigojimų. Lygiai taip jei, įsivaizduokite, pirktumėte silkių ar kokią nugarinę, ir pardavėja švelniai palinkėtų: "Su Naujais! Tik nenusinuodykite!"... matyt, nebepirktumėte, kad ir kaip pardavėja jums gera linkėjo. Todėl аš linkėdamas nerizikuoju. Kai kas pasveikina, ir gražiai ko palinki, atsakau: "Ačiū, Jums irgi, viso to, ko linkite, ir dar daugiau, ir geriau". Jei noriu pats ką pasveikinti, ar ką gero žmogui palinkėti, truks pliš ir darau tai pats. Jei neišeina susitikti, patinka rašyti sveikinimus ranka. Net jei tai daug sveikinimų. Turi ką pagalvoti. Pabūti su žmogumi bent mintimis. "Copy-paste" yra per lengva. Per daug efektyvu. Ir jei linkiu, linkiu to, ką linkėčiau sau. Ne abstrakčių, neįpareigojančių, neįkvepiančių "daug" "sveikatos"/ "meilės'/ "pinigų' ar "džiaugsmo"- aš ne burtininkas, ir ne iliuzionistas, o konkrečiai: atidumo, vertingų potyrių, prasmingų įžvalgų, naujų įgūdžių, naudingų įpročių. Va. Ir Tau! Nes proginiai, kalendoriniai sveikinimai man nepatinka. Tarsi išprievartauti jie, kaip tulpės šaltą Kovo 8-ją. Negi mus supančius žmones turime prisiminti ir jiems geriausiai linkėti tik tada, kai ateina tam tikra data? Pagal "pareikalavimą"? Sako, geriau nei nieko. Tiesa. Kaip ir tai, kad laikas- sutik, ir tėra visa, ką gavome. Paradoksalu, kaip lengvai atiduodame jį tvarkyti kitiems. Gal todėl, kad gyventi pagal kalendorių, ar tvarkaraštį visada lengviau- galvoti nebereikia. Skautų stovykloje, kalėjime, ligoninėje, ūkyje ar armijoje: vienu laiku keltis, pusryčiauti, mankštintis, dirbti ir gultis. Žiū, šiandien daug kas sugeba gyventi net pagal TV programas, verslo savaites, ataskaitinius ketvirčius, biržų kalendorius, semestrus, trimestrus, bioritmus, dietas, šėrimo grafikus, gėrimo grafikus, algų mokėjimo grafikus, tad švenčia, kai švenčių dienos, dirba, kai darbo dienos. Sveikina ir gero linki prieš raudonai pažymėtas dienas, nesveikina, nesisveikina ir nelabai ką gero linki per juodai. O va Martynas Liuteris prieš 500 metų pareiškė: "Tėra tik dvi dienos mano kalendoriuje. Ši diena ir Ta Diena". Tai kam tada tas kalendorius? Man irgi. Štai Naujieji. Vakare dar anksčiau griūsime miegoti. Kad rytoj anksti anksti ryte jau būtume pasiruošę. Patinka mums šis stebuklų metas.
Neplanuojamos pamokos
Komentarai:
|
|||||||
