Zadintuvas vakare NLP

print

"Zoologijos sodas: puiki vieta studijuoti žmonių įpročius" - Evan Esar

 

"Įpročiai" galėtų būti sėkmingai vadinami ir "nuopročiais", nes dažniausiai veikia automatiškai ir "be proto". Turi "sveikus" įpročius- automatiškai gyveni sveikiau, turi "žalingus" - automatiškai vargsti nuo jų.

Suvokiame- ir ekonominės, ir biologinės, ir ideologinės, ir socialinės "sistemos" dažniau formuojasi ne iš "viršaus į apačią", tarsi "lydekai paliepus, man panorėjus", o priešingai- "iš apačios į viršų", jei tik tokią metaforą čia apskritai galime taikyti. Kalbos kuriasi "iš apačios", o ne taip, kaip norėtų "didžiųjų žodynų" redaktoriai. Štai anglų kalba apsiėjo be begalės linksnių, priesagų ir priešdėlių būtent todėl, kad Britaniją apgyvendinę vikingai ją turėjo kardinaliai supaprastinti, kad susikalbėtų. Evoliucija įrodo, kad ir gyvybės formos vystosi savaip, o ne taip, kaip nusprendžia "kūrėjas". Net vanduo tėra tik sinergetinė vandenilio ir deguonies sąveika, o ne priešingai- genialaus dizainerio, Über-laikrodininko išmąstyta materija. Ekonominės ir politinės sistemos irgi nenori paklusti jų kūrimui "iš viršaus", nes vystosi pačios, ir visada savaip. Netikėtai - kaip ir klonuotos avelės, ar javai.

Tad gal neverta tiek vargti su "tobulo savęs" projektu, ypač jei tai ir toliau lieka tik projektu. Pakeitus keletą mąstymo ir suvokimo įpročių, eksperimentas gali greitai ir maloniai nustebinti patį eksperimentuotoją. Automatiškai.

Žadintuvas vakare

Pasiteisinęs pokytis. Kiekvieną vakarą  mūsų žadintuvas ima mandagiai pypsėti lygiai 22:00, pranešdamas, kad - be jokių išimčių- laikas į lovą. Miegamajame žadintuvo net neturime- nes ir taip atsibundu prieš 6:00, žvalus ir pailsėjęs. Daug smagesnis būdas pradėti dieną, nei fantasmagoriškos kankynės užmušinėjant besislapstantį žadintuvą paryčiais.

Mokymuose, beje, dažnai "aiškinamės", kaip dalyviai keliasi ryte- norėdami suprasti tam tikras jų suvokimo sekas, arba "strategijas", kad mokėtume jas veiksmingai pakeisti.  Vaje, kokių siaubo pasakojimų išgirsi- yra žmonių, net ir itin organizuotų didelių įmonių vadovų, kurie ryte, išgirdę žadintuvą, atsisėda lovoje, pasėdi apspangę, tačiau netrukus vėl griūna miegoti, kol "snaudžiantis" žadintuvas nepradeda burgzti vėl, tada sėda, vėl jį nutildo, vėl griūna...kol galų gale pavėluoja atsikelti.


Kam tas vargas? Žadintuvą smagiausia girdėti vakare.

Ikvepiancios eiles NLP rentgenas TSA

Įkvepiančios eilės

Ne, kalba ne apie valentino dienas ar sonetus. Kalba apie eilių romantiką.

Įvairiausių eilių- oro uostuose, bankuose, inspekcijose, transporto grūstyse, parduotuvėse, prie teatro, net skęstančiuose kruiziniuose laivuose prie gelbėjimo valčių. Matyt, man ši romantiška nostalgija sietina su sovietinių laikų "deficitiniu įkvėpimu"- mat jei jau stovėdavai eilėje, žinodavai, kad yra šansų kažką gero gauti. Pvz., mandarinų su prestižinėmis "Marocco" etiketėmis. Ar "Maxell" kasečių.

Tačiau jei šiandien tenka atsistoti į eilę (kad ir oro uostuose, ypač Amerikoje, kur terorizmo šmėkla tiesiogine prasme visus keliautojus persmelkia modernių rentgeno aparatų spinduliuote), matai daugybę nekantraujančių veidų, pasipiktinimą, nerimą, neurotišką erzelį, arba karštligiškai maigomus mobiliuosius įrenginius. Netrunki ir pats tuo užsikrėsti.

Tačiau kam tas vargas?

Laukdamas eilėje, turi puikią progą pagaliau pabūti pats su savimi, ir su kitais. Susipažinti, pasikalbėti- jei tik pageidauji- eilėje visi lygūs. Juk vos ne mitingas. Nebeskubėti- nes kad ir kaip spirgėsi, greičiau nebus. Susivokti. Ir mėgautis tokio paprasto buvimo akimirka: tereikia laukti, ir nuolankiai judėti eilės tėkme. Argi ne svaigi alternatyva nuolatiniam blaškymui, skubėjimui ir trizniojimui? Puikus būdas lavinti savo kantrybės raumenis nuskubėjusiame pasaulyje. Ir šauni proga suvokti, kad taip dažnai, net nežinia kur,  skubi.

O jei eilė skęstančiame kruiziniame laive, visada gali pasirinkti, kaip verta gelbėtis ir gelbėti kitus: ar panikuoti kaip vištai be galvos, ar veikti ramiai ir apgalvotai.  Kaip gerai treniruotam kantrybės meistrui.

red skirt nlp tranparent

 

Pavloviškos galios

NLP terminologija jas gražiai vadiname "inkarais", o ne "sąlyginiais refleksais" Tai sąmoningos ir daug dažniau nesąmoningos asocijacijos, verčiančios mus suvokti ir elgtis kitaip. Viskas aišku- yra kvapų, kurie mus universaliai atgraso, ir yra vaizdų, kurie individus universaliai vilioja, kaip museles šviesa. Galų gale, žodžiai, ar visuotinai naudojami simboliai, kad ir kelio ženklai,  ar šviesoforai, refleksyviai turi mums asocijuotą prasmę, ar net kelias dešimtis jų.  

Tačiau egzistuoja ir daug subtilesnės asociacijos. Štai jei nuotraukose Photoshop'u išplėsime merginų vyzdžius, ir parodysime tas nuotraukas tiriamiesiems, daug vaikinų laikys jas patrauklesnėmis, nei nuotraukose be išplėstų vyzdžių. Jei vėlgi, tiriamieji išvys merginas, pasipuošusias raudonais sijonais, ir merginas kitų spalvų sijonais,  "raudonosios" atrodys patraukliau. Atrodytų- na ir kas? Bet juk spalvų realybėje net nėra. Jas taip matome tik mes, ir tai ne visi. O va jei tiriamieji rankose laiko šiltos kavos puoduką, ir jiems pristatomas nepažįstamas žmogus, šis tiriamiesiems paliks "šiltesnį" įspūdį nei tiems, kurie tyrimo metu kavos net palaikyti negavo.

Pasirodo, atmintis geriau veikia tada, kai apsiniaukia ir  lyja, tuo tarpu akcijų rinkų indeksai dažniau auga tom dienom, kai saulėta. Krikščionys, matydami kryžių, bent jau tyrimų metu tampa išmatuojamai sąžiningesni,  net jei nebeprisimena, jog šis simbolis buvo rodomas, tuo tarpu amerikiečiai, išvydę McDonald's geltonąsias arkas, ima nekantrauti- net tyrimuose. Lėto tempo muzakas prekybos centruose didina pardavimus bent trečdaliu, tuo tarpu greita muzika restorano lankytojus verčia valgyti greičiau.

O štai žiurkės, kurios gaudavo imunitetą slopinantį preparatą kartu su cukraus tirpalu, ilgainiui išmoko reaguoti tik į cukraus tirpalą- užtekdavo vien jo, kad žiurkių imunitetas pastebimai susilpnėtų. Logiška ir tikėtina. Jei net atletai neskalbia savo "laimingųjų" marškinėlių, nešioja talismanus ar atlieka įvairiausius ritualus, kurie juos akimirksniu "grąžina" į optimalią būseną, kodėl gi taip nepadarius ir mums?

Štai jei vis išgeriate vaistų nuo "galvos skausmo",  nuo šiol užsigerkite juos pvz., apelsinų ar burokėlių sultimis, dar geriau, jei būtent tuo metu klausysitės Jums itin patinkančios muzikos ir žiū- kitą kartą net nereikės vaistų, užteks ir sulčių. Arba tik muzikos.

Jei pamėgote vakarą pabaigti išdribę fotelyje, užkandžiaudami prieš televizorių, ar kompiuterį, įpraskite tai daryti stovėdami. Ir mąstysite greičiau (teigiama, bent 20 proc.), ir apskritai daug budresni būsite, kalorijos greičiau degs. Ir technika ilgiau tarnaus, ir fotelis.

Jei nuolat persivalgote, verta vėl asocijuoti valgymą su valgymu, o ne kimšimu: neužkandžiaukite vieni, įsipareigokite valgyti tik su kompanija, ir valgykite dvigubai lėčiau, nei esate įpratę- kad bent suvoktumėte, kas gi vyksta: maistas tampa mumis. Štai, girdėjau, Švedijoje net vienišiai internetu gali kaip mat susirasti kompaniją savo "nelikvidiems" likučiams šaldytuve subaigti: vienas šaldytuve turi tik "a", kitas- tik "b", abu visam pasauliui praneša apie tai internetu, susieina kartu, ir pasiruošia puikais vaišes. Dar geriau- bent jau man patiko- apskritai savaitę kitą pabadauti: labai greitai imi svajoti apie morkas, žirnius ir kitus, staiga stebėtinai geras asociacijas keliančius jau primirštus skanumynus.

Tačiau matyt svarbiausia- kaip įvardiname savo problemas. Kaip asocijuojame? Jei tai "katastrofa", "pravalas" ar "šakės", save (de)mobilizuojame vienaip. Jei tai "iššūkis", "įdomu", "nagi", "ir ką?"-  antraip.

NLP land rover apribojimai mindgasmic.com

Apribojimų laisvė

Faktas: apribojimai verčia mus mąstyti ir ieškoti išeičių. Nėra apribojimų- nereikia išeičių. Kam stengtis? Mokykloje ne tik man sunkiausia būdavo rašyti rašinėlius- ot gražus pavadinimas- "laisva tema", dar sunkiau yra piešti "bet ką", ar...jaučiate..."bet ką" veikti.

Tuo tarpu geriausius receptus šefai sukuria ne tada, kai gali rinktis "bet kokius" ingredientus, o būtent tada, kai reikia gaminti sriubą "iš kirvio". Sėkmingiausi visureigiai automobilių istorijoje- kad ir "Land Rover"- buvo sukurti įveikiant maksimalius apribojimus ir tūkumus- D. Britanijoje pokario metais trūko ir plieno, ir liejimo formų, tad teko žaliuokus kniedyti aliuminio lakštais, bet būtent todėl "Land Rover"iai tapo patvarumo ir paprastumo legenda- daugiau nei pusė visų pasaulyje pagamintų Land Roverių iki šiol eksploatuojami!

Ir priešingai: apribojimų stoka bei pasirinkimų gausa paralyžiuoja, verčia mus apatiškais ir impulsyviais. Tereikia pasižiūrėti į šiuolaikinių diktatorių palocius: ir Gaddafi, ir Husseinas galėjo sau leisti viską, tad tesusilipino apgailėtinus beskonius bunkerius su milžiniškais ereliais virš įėjimo. Panašu ir Santa Barbarose ar turčių priemiesčiuose Miami: mūrinių lėkštybių paradai, jei tik savininkai turi per didelę laisvę statyti, kas tik šauna į jų išlepusias galvas.

Kitas pavyzdys: Norvegija, atradusi savo naftą, visuotine tautos valia nutarė apsiriboti, ir jos teikiamų pajamų neišleisti, o kaupti. Taip ši šalis tapo ne tik viena iš turtingiausių pasaulyje, jei skaičiuosime vienam gyventojui tenkantį turtą, bet ir viena iš konkurencingiausių. Tuo tarpu Rusiją išlaiko būtent jos gamtos ištekliai...su visomis iš šios prabangos kylančiomis problemomis.

Tad vėl susidūrus su iššūkiais (tai, žinia, tik laiko klausimas), verta suvokti, kokias naujas galimybes siūlo jų teikiami apribojimai. Taip tampame smalsūs ir motyvuoti, o ne išgąsdinti, abejingi ar pasimetę.

Todėl: jei "rankos nekyla" ką nors gero nuveikti, verta įvesti apribojimus, kuriuos bus smalsu įveikti: tarkime, jei niekaip negalite pradėti ataskaitos šefui, nuspręskite ją rašyti tik 10 minučių, bet itin energingai; jei jau ropščiatės šiltai išdribti prie TV ar kompiuterio, verta šią "laisvę" apriboti mitriu pasivaikščiojimu lauke, ar ristele apibėgti porą gatvių, kad "laisvė" mėgautis elektronine aukle taptu apdovanojimu. Jei niekaip negalite susikaupti ir veikti efektyviai- apsiribokite. Išjunkite telefoną, jei reikia, ir internetą. Pasodinkite save į savo sukurtą "kalėjimą", ir galva ims veikti taip, kaip ji ir turi veikti. Galų gale, būti mirtinguoju jau yra svarus ir įkvepiantis apribojimas.

kakonomija nlp


Kakonomika

Ne, tai ne lietuviškas terminas. Dar graikai "kako" vadindavo tuos dalykus, kuriuos mes apibūdiname kaip "kaka". Taip ekonomines sistemas, kuriose dominuoja pusėtinos kokybės prekių ar paslaugų mainai, dėl kurių niekas nesiskundžia, pavadino filosofė Gloria Origgi. Taikliai- juk žiū, šiandien politikoje dominuoja pusėtinai "švarios" politinės partijos, tačiau rinkėjams jos tinka. Parduotuvėse geriausiai parduodamos ne aukščiausios kokybės prekės, o vidutinės- tačiau pirkėjai lengvai pakenčia jų trūkumus. Leidėjai mielai leidžia pusėtinos kokybės knygas, kol skaitytojai jas po truputį perka, o autoriai, nepersistengdami, rašo. Ir gamtoje: liūtas, nusprendęs paskanauti zebrienos ar gazelienos šiandien, nesivargina nuo ryto mankštintis, apšilti tinkamas raumenų grupes, daug strateguoti ar mąstyti apie produkto maistingumą bei cholesterolį. Ne, jis bėga, ir pasigauna savo pietus. Vėl gi- ne greičiausią, nei sveikiausią ir ne gražiausią zebrą, o tą, kuris pasitaikė pirmas.

Todėl jei, pavyzdžiui, nusprendėte patobulinti savo figūrą, užsiauginti įspūdingus raumenis ar sumažinti talijos apimtis, verta suvokti, jog kad ir kaip smarkiai kaitinsi vandenį, jis tegali užvirti. Virinti užvirusį- neracionalu ir beprasmiška, nebent naminės fabrikėlį atsidarėte ar jūros vandenį distiliuojate. Raumenys greičiausiai auga, gaudami minimalią, juos nuvarginančią apkrovą, perkrausite juos daugiau- efektas bus neigiamas, puikus įdegis saulėje pasiekiamas per ketvirtį valandos, o nudegimai- besipleškinant visą dieną.
Todėl beprasmiška vitaminus gerti kibirais, jei užtenka tik tabletės, dar geriau, obuolio, ar į "Ferrari" pilti dyzeliną, siekiant sutaupyti. Gali būti nepaprastai turtingas, nebūdamas milijonieriumi, gali sau ir kitiems patikti ir be plastinių operacijų, gali užsiimti prasminga ir aprūpinančia veikla ir nedarydamas karjeros. Nuostabu, jei paties vaikai užaugę netaps akademikais, baleto virtuozais, ar "Oskarų" laureatais, nes svarbiausia, kad jie užaugs.

Juk kompulsyvus įprotis nuolat viską tobulinti, didinti, auginti ir gerinti, maža to, nuolat dėl to nerimauti demonstruoja akivaizdų nesugebėjimą suvokti,  džiaugtis tuo, kad jau, ir dar, vis, esi.

Čia!

Kаžkada tai pastebėjo ir Pablo Picasso, pasakęs, kad "viskas yra stebuklas. Kad ir tai, jog savo vonioje neištirpsti kaip cukraus kubelis".

 

 

(c) Vidas Jankauskas, 2006-2012. Visos teisės saugomos, tačiau galite cituoti ir skelbti šį bei kitus mūsų svetainės tekstus internete, jei jų nekeisite ir išsaugosite akivaizdžias bei veikiančias nuorodas į mindgasmic.com .

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai web tracker

Komentarai: