NLP dantų krapštukai
50.000 dantų krapštukų
  + Didesnis šriftas | + Mažesnis šriftas 

 

Beje, ar esate laimingi?


Žinai,

kad spintelėje turi skanių pyragėlių. Ateini, atsidarai, paimi vieną. Niam niam kaip skanu. Tada pagalvoji- pyragėlių daug, jie mažyčiai. Aš didelis. Niam niam- suvalgai dar vieną. Atsitrauki nuo spintelės. Bet netrukus grįžti. Atsidarai, pasižiūri. Pyragėlių daug. Aš vienas. Ką pakeis dar vienas pyragėlis? Suteiks man malonumą. Niam niam. Nueini nuo spintelės. Užsiimi. Kažkas paskambina. Naujienos nervuoja. Dar kalbėdamas telefonu, atsidarai spintelę. Niam niam niam niam – kai tik išjungi telefoną.


Pyragėlių buvo daug, bet jie jau viduj. Ką pakeis šis paskutinis? Sudžius, ir tiek. Niam niam.


Filosofai nuo antikos laikų vargsta su  mikro/makro paradoksais, kai daug „mažai“ galų gale tampa daug. Bet kada? Štai smėlio pilis. Jei paimsi vieną smiltelę, ar ir toliau gali ją vadinti pilimi? Lyg ir taip. O jei paimsiu milijoną smiltelių- dar pilis? Kada atsiranda žmogus? Kai palieka įsčias? Ar anksčiau? Anksčiau. Bet kada anksčiau? Formaliai aborto, berods, negalima atlikti, bent jau Lietuvoje, 16 savaičių vaisiui. (Geras pavadinimas, ar ne? „Vaisius tu“- tikrai neskamba kaip epitetas) O 15 savaičių ir 6 dienų vaisius- jau ne žmogus?


Ir taip visur: nematomai, atrodo, baigiasi benzinas, krenta akcijos, susidėvi dantų šepetukai, atsibosta baldai ir sudyla sąnariai- nes viskas kinta kinta kinta kinta. Kaip ir mūsų mintys. Diena, kita, ir štai eini pas psichiatrą:

Gydytojau...Nežinau, kas man yra. Nebeturiu draugų, viskas mane erzina, nerandu sau vietos, niekas nenori su manimi bendrauti, sako, kad pasidariau impulsyvus, piktas ir arogantiškas. Ar supranti tu, senas nukvakęs plikas ožy?!!!

Kad pamatytum, kaip sensta klasės draugai, reikia jų ilgai nematyti. Susitinki- ir skirtumai akivaizdūs.


Nes taip ir mes patys.


 „You are what you think“.
Jei staiga kokį žmogų visi- it susitarę-  imtų kalbinti tik taip: „Labas, asile.“ „Na ir kvailys“ „Tu nevykėlis“ „Taip tau ir reikia“, užtektų mėnesio, kito, kad žmogus pagaliau patikėtų, įsitikintų ir net kitiems imtų įrodinėti- ir žodžiais, ir veiksmais, kad jis toks ir yra. „Aš gi sakiau- aš nevykėlis“. Atsimenate istorijas apie sovietinių kalėjimų „gaidžius“? Labai greitai jie patys, neraginami, ima elgtis taip, kaip iš jų tikimąsi.


Bet taip būna retai. Dažniausiai niekas sutartinai netvirtina, kad esi toks ar toks- na, nebent tau kliūna nuo kokio  žemo EQ ir  „A“ tipo macho šefo, kuris visus savo darbuotojus laiko žemesnės kastos atstovais.


Ironiška, kad dažniausiai save menkiname patys, ir daug efektyviau, nei visa minia aplinkinių. Kasdien, po kelis šimtus kartų per dieną. Neseniai mokymuose jaunas žmogus manęs paklausė: „O kaip aš galėčiau labiau pasikliauti savimi?“


Žadą atėmė. O kuo gi daugiau gali 100 procentų pasikliauti?


Nebent, lašas po lašo, mintis po minties, įkalei sau į galvą, kad esi apgailėtinas liurbis (-ė), nenuostabu, kad tada tokiu liurbiu negali pasikliauti.


Bet sumenkinti save iki liurbio dar nėra taip blogai, kaip nuspręsti, kad gyvenimas apskritai nieko vertas. Tada „savižudybė tampa nepataisomu sprendimu pataisomoms problemoms“ išspręsti, sakydavo Richard Bandler. Jei Lietuva nepirmautų šioje kategorijoje, galėtume kalbėti apie kitką. Bet šiandien turime padėti tūkstančiams tautiečių, kurie metodiškai, kasdien, po truputį, ir vis sėkmingiau, įrodo sau, kad gyvenimas yra nebemielas.


Kaip?
Pradėdami nuo savęs. Ar ne Gandhi pasakė- „Be the change you want to see in the world“- būk pokyčiu, kurį nori matyti pasaulyje. Ar kituose.


Štai praktiškas, paprastas ir veiksmingas pratimas. Jį išmokau viename iš pirmųjų mano NLP seminarų iš vienos pagyvenusios amerikietės. Užtikrintas, ir laiko išbandytas dalykas- kai tik sąžiningai išmėginsite jau šiandien:

  1. Susiveikite daug dantų krapštukų- bent 100.
  2. Sudėkite juos visus į vieną kišenę, pvz., kairę.
  3. Nuo šios akimirkos kiekvieną kartą, pagalvoję kažką neigiamo, destruktyvaus ar sabotuojančio, tiesiog perdėkite vieną krapštuką į dešinę kišenę.

Ir tiek. Paprasta? Bet veikia. Neverta kovoti su savo „negatyviomis“ mintimis- jos vis tiek atsiras, nes jau šitiek metų mokėmės jas generuoti. Bet verta išmokti jas pastebėti, ir tada bešališkai nuspręsti, ar verta jomis pasikliauti.


Kai pirmą kartą dariau šį pratimą, visa krapštukų dėžutė iškeliavo į kitą kišenę per 50 minučių. Kitą kartą tai vyko jau daug ilgiau. Ir žinote ką? Jaučiausi iš esmės kitaip. Jaučiausi, kad pagaliau aš geriau ganau savo mintis. Verta atlikti ir dar vieną šio pratimo variantą- sudėti krapštukus į kitą, pvz. dešinę kišenę, ir perdėti juos, kai tik pastebi, kad kilo teigiama, įkvepianti, vertinga ar šiaip smagi mintis, pastebėjimas. O gal įžvalga.


Kažkokie vaikiški žaidimai. Ką, aš neturiu ką veikti?

Perdėk du krapštukus. Ir pagalvok dar kartą. Tu esi ne tik tai, ką mąstai.
Tu esi TIK tai, ką mąstei iki šiol, ką mąstai dabar. Dantų krapštukai ne vien dantims.


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai web tracker

NLP Praktiko mokymai

Komentarai:

(c) Vidas Jankauskas, 2007. Visos teisės saugomos, tačiau galite cituoti ir skelbti šį bei kitus mūsų svetainės tekstus internete, jei jų nekeisite ir išsaugosite akivaizdžias bei veikiančias nuorodas į mindgasmic.com

 

Komentarai forume