„

Kieno motina yra viltis?

Mūsų lūkesčiai- neracionalūs. Faktas. „ Dauguma žmonių mirs anksčiau, nei jie galvoja; tiesą sakant, jie ir miršta “- rašė Bertrand Russel. Profesoriaus Rick Snyder iš JAV tyrimas parodė, kad tai faktas: dauguma žmonių, informuoti apie tai, kad vidutinė gyvenimo trukmė JAV siekia 74 metus, vis tiek tikisi gyventi bent jau iki 84. Kitoje studijoje, kurią atliko Neil Weinstein, dauguma mano, kad jie mažiau, nei kiti žmonės, rizikuoja susirgti kokiomis nors ligomis- bent dvigubai mažiau šansų, jų manymu, jie turi susirgti plaučių vėžiu, tris kartus mažiau šansų gripu, septynis kartus mažiau apsinuodyti ir 9 kartus mažiau šansų susirgti astma. Dauguma rūkorių mano, kad būtent jie turi daug mažiau šansų susirgti, nei kiti rūkoriai. Kita studija parodė, kad dauguma porų mano, kad jos neišsiskirs, nors toks likimas laukia kas antros poros, bent jau JAV. Tik 27 procentai Kalifornijos gyventojų mano, kad yra reali didelio žemės drebėjimo per artimiausius 20 metų grėsmė; žemės drebėjimui įvykus, taip galvoja jau dauguma, tačiau kai po žemės drebėjimo praeina 3 mėnesiai, vėl tik trečdalis mano, kad žemės drebėjimas realiai gali juos paliesti.

Net ekonomikoje lūkesčiai atlieka lemiamą vaidmenį, ir iš esmės visi bankai- ekonomikos šerdis- gali egzistuoti tik todėl, kad jais masiškai, ir kartais tiesiog pakankamai naiviai pasitikima- kaip ir akcijų rinkomis . Bet ar tai racionalu? „Pagal nutylėjimą“, bankai ima žemos rizikos lėšas (indėlius) ir jas investuoja į didesnės rizikos sritis (paskolas ir t.t.). Tol, kol rizika atsiperka, viskas tvarkoje. Tačiau kiekvienas bankas turi pagundą rizikuoti daugiau, ir daugiau uždirbti. Nei centrinis bankas, nei bet koks kitas realus bankininkystės rinkos reguliavimas negali 100 procentų eliminuoti rizikos, ir būtent todėl vienas jaunas rinkos dileris, Nick Leeson sugebėjo per dieną „parikiuoti“ 200 metų egzistavusį didžiulį tarptautinį „Barrings“ banką, nors jo veiksmus net tą pačią dieną prieš krizę Barrings Finansinių produktų grupės vadovas, Ron Baker, vertino kaip „žavų fenomenalių galimybių išnaudojimą“ . Ir jei kas nors naiviai tikisi, kad nuo šiol bankai nebežlugs, tereikia peržvelgti paskutiniųjų 50 metų statistiką- žlugo, žlunga ir žlugs, juk „svyruoja“ ir bet kuris kitas lūkesčiais grįstas mechanizmas (akcijų ar valiutų rinkos ir pan.). Vieno nelaimė kitam šiose rinkose tikra laimė- ne vienas žaliavų brokeris su pasitenkinimu prisimena 9/11, nes būtent tada uždirbo daugiausiai.

Tikėjimas, kad būtent mums nieko neatsitiks, itin susijęs ir su kita nuostata- kad tada, kai kažkas pagaliau atsitinka, dėl mano bėdų kalti aplinkiniai, sistema, valdžia, sunki vaikystė, išsilavinimas, žydai, komunistai, teroristai, anarchistai; yra tikinčių, kad visi jų sunkumai – dėl ufonautų įtakos ar „nužiūrėjimo“, galų gale- todėl, kad iš lovos išlipta ne ta koja ar todėl, kad katė perbėgo kelią, bet šias naivias nuostatas vienija tas pats leitmotyvas- kaltų reikia ieškoti kitur. Maža to, psichologai teigia, kad jei žmonės ir suvokia, kad daro blogai, bet nemato kitų išeičių, jie- paradoksalu- dar intensyviau „daro blogai“. Toks nusiraminimo būdas būdingas Homo Sapiens (daug įpareigojantis šios rūšies pavadinimas), deja, jis nėra veiksmingas. Yra istorikų, sakančių, kad II-asis pasaulinis karas kilo būtent todėl, kad NIEKAS NETIKĖJO, jog jis įmanomas, ir trečiasis pasaulinis karas (dar) nekilo todėl, kad jo grėsmė – tokia reali. Ir jei pažiūrėsime į daugelį karų, suvoksime, kad „nekaltieji“ ar „užpultieji“ yra ne mažiau kalti, nei „užpuolikai“- kad ir todėl, kad pakankamai ilgai ignoravo grėsmę ir leido save užpulti. Net terorizmo lazda turi antrą galą- teroristai neatsiranda iš niekur, reikia pakankamai ilgai ignoruoti visuomeninį pūlinį, kad jis pagaliau pratrūktų: tie patys talibai dar visai neseniai gaudavo JAV specialiųjų tarnybų pagalbą, Hitleris puikiai suvokė, kas jam bus leista, o Čečėnijoje kitokios baigties ir nebuvo galima tikėtis- jei žmones laikai žvėrimis, jie sužvėrėja.

Viltis nėra kvailių motina. Mes nuolat turime pasikliauti nežinomybe ir šansais. Tačiau pakeitę optimistinius lūkesčius pesimistiniais, vargu ar ką laimėsime. „ Ar stiklinė pusiau tuščia, ar pusiau pilna- nesvarbu. Svarbu, kas išgeria vandenį “ – sakė Ričardas Bandleris. Psichologai Justin Kruger ir David Dunning įrodė, jog nekompetentingi žmonės dažnai per daug gerai galvoja apie save ar savo veiksmus, ir būdami nekompetentingi, nesugeba to suvokti: jei, tarkim, mano logika šlubuoja, man vis tiek gali nepagrįstai atrodyti, kad galiu šauniai spręsti loginius galvosūkius, bet atlikęs testą, pamatysiu, kad taip nėra. Tačiau nepajėgsiu suprasti, kodėl mano logika šlubuoja, , nes mano logika šlubuoja. Na ir kas? Didžiulis Kruger ir Dunning darbas, net nuo šiol psichologijoje atsiradęs terminas – dunning‘o-kruger‘io efektas gavo netikėtą apdovanojimą –„Ig“ Nobelio prizą, liaudiškai tariant- antiprizą už kvailiausią arba nereikalingiausią psichologijos darbą. Dievaži, apsidžiaugiau- nes jei konservatyvių psichologų pamokyti kasdien imsime vadovautis dunningo-krugerio efektu, net į Kauną iš Vilniaus vargu ar nuvažiuosime: jei galvojate, kad žinote kelią, atlikite išsamų testą ir sužinosite, kad per daug gerai apie save galvojate: ką rasite 24-jame km ? O kur įsikūręs Lietuvos kelių muziejus? Nežinote? Na va. Tai kaip važiuosite? Pabandykite surasti ką nors, kas yra tikrai 100 procentų kompetentingas. Nors vienoje srityje. Sėkmės.

Mano galva, verta mokėti atsirinkti, kuo tikėti; suprasti, kad „trumpi sujungimai“- racionalūs argumentai ar apibendrinimai tam tikra prasme gali būti ir naudingi, ir pavojingi, kaip ir bet kuri dogma ar aklas tikėjimas. Juk dabar jau nedaug kas aklai tiki į gerą žilabarzdį senelį, sėdintį ant debesų, ir po žeme esantį pragarą- Dievo sąvoka, ačiū Dievui, tapo daug platesnė, ir bent jau katalikų bažnyčiai (beje, vienai iš turtingiausių organizacijų- Vatikanas yra 3-iasis stambiausias žemvaldys pasaulyje- po Karalienės Elžbietos II ir po Saudo Arabijos princo Abdulo) reikia vėl ir vėl rasti argumentų, kad paaiškinti keletą kitų krikščioniškų krypčių kritikuojamų nenuoseklumų – kad ir celibato tradiciją, įdiegtą viduramžiais (juk ne taip seniai būta ir vedusių popiežių) ar prieštaravimą tarp oficialiai skelbiamo monoteizmo ir Šventosios Trejybės, Šventos Marijos, bei dar 5120 šventųjų, kurių skaičius ir toliau auga.

Tikėjimas be mąstymo tėra fanatizmas: naudingas, kai reikia „ginti teritorijas“ (kaimus, miestus, šalis, bendroves, turtą, ideologijas), ar skelbti tiesas jėga („eksportuoti“ revoliucijas, rengti kryžiaus žygius, „civilizuoti“ indėnus- konkistadorai kryžiaus vardu nugalabijo bent 80 milijonų „netinkamai apsirengusių“ „pagonių“ per vos 30 metų), o taip pat mėtyti bombas ar sprogdintis lėktuvuose, bet visiškai nenaudingas tada, kai reikia pagaliau išmokti gyventi santarvėje su kitais.

Dalykas toks: galima būti naiviais ir tikėti, kad iš mergaitės, prekybos centre vilkinčios striuke „Ar nori automobilio? Ar nori namo? Ar nori pinigų?- žaisk Teleloto “ gali už 2 litus nusipirkti laimę – bent jau „įrodymą“, kad kažką padarei, ir stebėtis, kad ir vėl nepasisekė.

Tačiau galima būti naiviais, ir tikėti, kad gali pats pasiekti ar padaryti kažką, kuo netiki niekas kitas. Abiem atvejais tikėjimas pakankamai naivus, tačiau jei racionaliai suskaičiuosime šansus, paaiškės kas kita: loterijos šansai (tarkim, tokios kaip tarybinės „Sportloto“- 6 skaičiai iš 49 galimų) yra 1 iš beveik 14.000.000, bet:

•  šansai, kad jus iki laimėjimo pakirs žaibas – 25 kartus didesni (1 iš 500,000),

•  šansai, kad šis žaibo smūgis bus lemtingas – 7 kartus didesni (1 iš 2,000,000),

•  šansai, kad iki laimėjimo paskęsite vonioje- vos ne 30 kartų didesni (1 iš 685.000).

Tuo tarpu sugalvoję kažką tokio, ką tikitės patys padaryti, galite būti daug sėkmingesni:

•  šansai, kad labai norėdami, tapsite JAV prezidentu, yra 1 iš 10,000.000 (tapti šventuoju- įmanoma, bet dvigubai sunkiau (1 iš 20,000,000, tada jau geriau pirkti loterijos bilietą:),

•  šansai, kad surinksite geriausią pokerio kombinaciją gavę pirmąsias 5 kortas (Royal Flush)- 1 iš 649,740,

•  šansai, kad tapsite profesionaliu atletu- 1 iš 22.000;

•  šansai, kad parašysite bestselerį JAV rinkai- viso labo tik 1 iš 220,

•  šansai, kad Jūsų vaikas bus laikomas genijumi – tik 1 iš 250,

•  šansai, kad Jūs jau sergate diabetu, bet dar to nežinote- 1 iš 48

•  šansai, kad jei nieko neveiksite, turėsite hemorojų – 1 iš 25.

Ar pagalvojote, kokie turėjo būti šansai, kad gimėte būtent Jūs? Kokie turėjo būti šansai, kad gyvybė apskritai atsirastų būtent šioje planetoje? Neįtikėtini. Ir jei šiandien dar esate „virš žemės, o ne po ja“, galite leisti sau nuoširdžiai pasidžiaugti – nes šansai banaliai užsimušti paslydus duše ar vonioje yra tik 1 iš 2232 ( beje, ar skaičiavote, kiek kartų gyvenime jau maudėtės?).

Pasyvus kvailumas

Kvailiausia, kalbant apie kvailumą, nekalbėti apie sąmoningą leidimą save „nukvailinti“. Kaip? Kai nusprendžiate, kad yra tik viena tiesa, ir ji teisinga. Arba kai postmodernistine dvasia nusprendžiate, kad tiesų tiek daug, jog verta iš vis jomis nesirūpinti- gyventi, ir tiek. Pirkti, ką perka kiti, rengtis, ką rengiasi kiti, ir netgi svajoti apie tai, apie ką svajoja kiti ir naiviai tikėtis, kad bėdos laukia kitų, bet dar ne manęs, kad kažkas kitas pasirūpins, kaip sutvarkyti valstybę, išspęsti ekologines bėdas ir pasirūpinti demokratija.

Daugeliu atvejų mes panašūs ir garsųjį Bertrando Russelo kalakutą- kuris, kasdien ryte matydamas juo besirūpinantį ūkininką, atnešusį eilinį kibirėlį lesalo, buvo greitas patikėti, kad jei viskas taip šauniai vyko jau kelis metus, taip bus ir toliau. Deja, vieną rytą ūkininkas pasirodė su kirviu ...ir nukirto kalakutui galvą. Mūsų naivus tikėjimas, kad „viskas veikė iki šiol, saulė pateka kiekvieną rytą, patekės ir rytoj“ tėra pagrįstas labai trumpa, ir iš esmės „kalakutine“ patirtimi. Deja. Yra tie, kurie priešinasi Kioto protokolui ir diskredituoja vis didėjančio susirūpinusių klimato kaita mokslininkų būrio išvadas, yra tie, kurie pasyviai stebi, kaip Lietuvoje gruodžio mėnesį ruošiasi išsprogti alyvos, ir yra tie, kurie kažką daro, kad bent jau jie neprisidėtų prie akivaizdžios beprotybės. Kalbame apie kvailumą. Kuriai kategorijai priskirtumėte save?

Nes neverta daugiau ginčytis dėl to, kas skatina klimato atšilimą. Anglies dvideginis. Tiksliau, jo perteklius. Jį vis sparčiau generuoja Sibiro platybėse tirpstantis amžino įšalas, masiškai atidengdamas naujus ir naujus organinių klodų sluoksnius, kurių CO 2 niekad iki šiol negalėjo išsiveržti, automobiliai , gamyklos, elektrinės, net karvės laukuose ir, svarbiausia- mes. Vartodami daugiau, nei bet kada iki šiol. Ar iš tiesų mums gali rūpėti tai, kad 2025 metais 2/3 žmonijos žada likti be geriamo vandens?

Ar žinojote, kad žmonių šioje planetoje jau daugiau, nei žiurkių? Bet žiurkės nežiūri TV, neklauso radijo ir nenaršo internete, tad nė vienas iš JAV per metus išleidžiamų 200.000.000.000 dolerių reklamai neskatins jų ėsti daugiau, tuo tarpu vidutinis amerikietis net 3 gyvenimo metus iš 70 praleis pasyviai žiūrėdamas, ką verta nusipirkti dabar- net jei jam to visiškai nereikia.

Ar ne verčiau pagalvoti, ką aš galiu padaryti dabar, kad nors kas iš esmės pasikeistų? Štai keletas paprastų dalykų, kuriuos visi galime daryti kasdien ir sutaupyti tonas į atmosferą išmetamo CO 2 - kiekvienas, kad nebūtume bent „pasyviai“ kvaili:

•  Išjukite nenaudojamą televizorių – kad nedegtų net „standby“ lemputė- per metus sutaupysite 20kg CO 2 .

•  Visiškai išjunkite nenaudojamą muzikos centrą - sutaupysite 66kg CO 2 .

•  DVD leistuvą - 44kg CO 2 .

•  Nepalikite mobilaus telefono ar kokio kito adaptoriaus rozetėje – sutaupysite bent 10 kg CO 2.

•  Pakeiskite savo tradicinę “kaitrią” lemputę ekonomiška “nekaitria”- viena lemputė leis sutaupyti bent 30 kg CO 2

•  Nusipirkite patinkantį jums megztinį ir temperatūrą kambariuose sumažinkite tik 1 laipsniu- per metus sutaupysite 250 kg CO 2

Šaltinis: Icount.org.uk

Yra tūkstančiai kitų gerų ir paprastų būdų sutaupyti ir pinigų, ir laiko, ir pajudėti, tuo pačiu svariai prisidedant prie anglies dvideginio kiekio sumažinimo. Yra tūkstančiai organizacijų, kurioms galime padėti sustabdyti visuotinį kvailumą ir abejingumą. Tereikia nors kelias minutes per dieną pagalvoti, ką ir aš galiu padaryti, kad bent po 10 metų terštume mažiau. Tam, kad vietinėje parduotuvėje galėtume nusipirkti apelsiną, reikia išnaudoti dešimtis kartų daugiau energijos, nei jos suteiks pats apelsinas (transportavimas, atšaldymas, laikymas, fasavimas ir t.t.), tad britai skatinami pirkti vietinius vaisius ir daržovės, o olandams jau seniai nėra reikalo didžiąją jų dalį vežti iš svetur- jie išmoko augintis net egzotinius vaisius patys.

Intensyvus kvailumas

"Kam būti depresuotu, kvailu ir perdėtai veikliu, kai gali būti laimingas, protingas ir ramus?"- R.A. Wilson

Kai patikite, kad sėkmė yra tai, ką skelbia „gyvenimo būdo žurnalai“ ir išmokstate nusivilti, tokios sėkmės nepasiekę arba... ja pasiekę, tada jūsų jau laukia– tie, kuriems viskas tvarkinga ir aišku, kurie myli visus, bet labiausiai „savus“ ir skelbia vieną, bet tikrą tiesą. Sveiki atvykę į magišką kultų ir sektų pasaulį.

Kažkuris Jonestown kulto narys yra pasakęs, kad „niekas į kultus nestoja. Žmonės paprasčiausiai vis atideda sprendimą iš jų išeiti“. Su tragiškom pasekmėm- Jonestown‘e metodiškai išsižudė visas tūkstantis Jim Jones, „pranašo“ pasekėjų- net ir jų vaikai bei kūdikiai.

Munistai nesižudo, tik tuokiasi itin dideliais mastais, ir tiesiog nepaprastai šauniai „kabina“ naujus narius- net atsitiktinai gatvėje užkalbintiems praneša, kiek bendro jie turi: „O, tai jūs irgi iš Lietuvos?“, „Mano sesei irgi 25“ ir t.t., pristatydami savo veiklą kaip ypatingą socialinį projektą, labdaros fondą ir pan. Paskui būsimi nariai pakviečiami pietų, ir... tada jau nesunku juos pakviesti į „mokymų centrą“, kuriame busimieji nariai tiesiog apipilami meile- jiems sakomi spontaniški komplimentai, pagyrimai, juos visur lydi keli „angelai sargai“, teologinėse diskusijose vis pagiriama jų nuomonė, viskas paprasta ir aišku, aplink tvyro idilė, meilė ir susitaikymas. Dr. Geri-Ann Galanti, atvykusi į munistų stovyklą tik dviem dienom kaip tyrėja, buvo nustebusi išvysti, kad jos „gynyba“ prieš munistus tiesiog subliuško- munistai sugeba asmenybę magiškai transformuoti ir per kelias dienas.

Sektos ir kultai pačia plačiausia prasme tėra hiperbolizuota, tačiau visiškai reali šiuolaikinės įtakos metafora- įtakos, kurią patiriame kasdien iš visų tų, kurie – gal net patys to nesuvokdami- nori mus, mases (o senovės graikams- idiotus ), masiškai įtakoti. Jei tai vyktų tik vieną dieną- galėtume nesijaudinti, kad pokemonais ar kompiuterių žaidimais bukinami mūsų vaikai ar kad mes patys laikomi idiotais, kai pasakų personažai reklamuoja laikrodžius. Bet tai vyksta kasdien, tokiu mastu ir tokiom efektyviom priemonėm, kurių senovės graikai net negalėjo įsivaizduoti.

Tiesiog juokinga, jei į tai pasižiūri „tikru“ ufonauto žvilgsniu. Kam reikalingi mąstantys, ir sąmoningi vartotojai? Tik knygynams, ir tai ne visiems. Kam reikalingi mąstantys ir sąmoningi rinkėjai? Tik ne populistams. Kam reikalingi mąstantys ir dogmoms nepaklūstantys studentai? Tik ne užrūgusiems dėstytojams.

Neseniai Edinburge dar kartą įsitikinau, kad „Trainspotting“ karta (nusivylusi „barbišku“ gyvenimu) jau čia, ir auga: penktadienio vakarą gatvėmis šlaistosi būriai apspangusių paauglių, kurių žodynas- bent jau pakalbėjus susidaro toks įspūdis- sunkiai viršytų kokius 300 žodžių, ir akivaizdžiai bent penktadalis šių vaikų (oficiali statistika) nesugebėtų parodyti bent Didžiosios Britanijos žemėlapyje. Dešimtadalis jų negalėtų įvardinti nė vieno žemyno, o 20.000 Londono moksleivių nežino, kad jie gyvena sostinėje. Edinburge savanoriškas narkomanų pagalbos centras įsikūręs parduotuvių gatvėje pačiame miesto centre, čia dalinamas metadonas ir nemokami prezervatyvai, nes jį lankantiems daugiau apskritai nieko nereikia.

Kvailumą galime apibūdinti kaip nesugebėjimą ar nenorą mąstyti. Mąstymo spragos dažniausiai yra suvokimo spragos- tai dar praeitame šimtmetyje įrodė Harwardo profesorius David Perkins. Realiai gyvenime mes daug rečiau susiduriame su logikos klaidomis, nei su pasaulio suvokimo apribojimais. „Suvokimas yra tai, kaip mes žiūrime į pasaulį. Tai, ką mes nusprendžiame matyti. Tai, kaip mes konstruojame pasaulį“- rašė Edward de Bono, turbūt garsiausias pasaulyje „mąstymo įgūdžių“ mokytojas.

„ Jei jums atrodo, kad pasaulis visą laiką didėja ir darosi juokingesnis, jūsų intelektas auga. Jei atrodo, kad pasaulis darosi vis mažesnis ir blogesnis, auga jūsų kvailumas“ - rašė Simon Moon, „Stupidynamics“.

Nebūti idiotais reiškia rinktis, ką verta matyti, girdėti, jausti ir suvokti.

(c) Vidas Jankauskas, 2006. Visos teisės saugomos.