„Iki šiol buvo manoma, kad fizika gali apibūdinti visatą. Dabar mes žinome, kad fizika gali apibūdinti tik tai, ką mes galime pasakyti apie visatą“ – Niels Bohr

Ką šis dėdė laiko rankose?

Galime pasakyti, kad vyriškis laiko butelį ir taurę, jei kalbėsime konkrečiau, akivaizdu, kad kažkas laiko vyno butelį, kuriame yra vyno, ant kurio užklijuotos etiketės, ir banderolė, ir tuščią taurę už kojelės. Kiek dalykų šis vyras laiko rankose? Galime pasakyti, kad du, bet galime pasakyti – ir būsime visiškai teisūs – kad daug daugiau: butelį, vyną, taurę, taurės kojelę, etiketes ant butelio, banderolę ant butelio kaklelio ir t.t.

Ir tai būtų tik pradžia, jei norėtume paaiškinti, ką iš tikrųjų šis vyras laiko rankose. Nes jo dešinėje rankoje – objektas, panašus į butelį, sudarytą iš silikono smėlio, aliuminio silikato ir dar galas žino kokių molekulių, kurio „viduje“ , tikėtina, šiuo metu yra skysto pavidalo derinys, vadinamas vynu, kuris, beje, irgi sudarytas iš daugiau nei 200 žinomų skirtingų medžiagų molekulių, be to, butelis apklijuotas popieriaus etiketėmis, etiketėse- spaudos dažai, kurie formuoja užrašus ant etiketės ir t.t.

Jei norėtume būti išties nuoseklūs, turėtume paaiškinti, kad iš esmės šis vyras laiko milijardų atomų derinius su iš taško A į tašką B nežinia kaip, anot N. Boro, keliaujančiais elektronais. Ir šie atomų deriniai, tiesą sakant, nėra iš esmės materialūs, greičiau tai tik energijos sankaupos. Neseniai suvokta, kad jie net ir ne energijos sankaupos, o tik tam tikra energijos laukų kondensacija. Ir jei iki šiol galvota, kad tarp atomų tėra tuštuma, dabar labiausiai pažengę į priekį tyrėjai teigia, kad tai tikrai ne tuštuma, o tikras energijos laukas – viename kubiniame centimetre šios tuštumos yra daugiau energijos, nei visoje mums suvokiamoje materijoje. Tad vyriškio rankose – bent 750 kub. centimetrų sunkiai suvokiamos galios!

Kitas pasakytų, kad jo rankose - kvietimas švęsti, dar kažkas – kad tai alkoholio propaganda, ar kaklaraiščio reklama. Ir būtų teisūs.

Antra vertus, tai tik paveikslėlis. Nei vyro, nei rankų, nei butelio, nei taurės iš tiesų nėra. Maža to, net ir paveikslėlio nėra – yra tik daugybė taškelių, jei tiksliau – apie 5,000,000 kurie ir „sukuria“ mums – didžiajai daugumai „normalių“ žmonių- šį vaizdą. Jei būčiau Mauglis, nė karto gyvenime nematęs nei kaklaraiščio, nei butelio, nei taurės, nei aprengto žmogaus, negalėčiau pasakyti, ką matau šiame paveikslėlyje. Jei būčiau ufonautas ar paprasčiausia musė, negalėčiau net suprasti, kad ši 5 milijonų spalvotų taškų kakofonija yra paveikslėlis. Sau taikiai nuskrisčiau ant kokio puvėko ir toliau egzistuočiau, nesukdamas galvos dėl kažkokių vaizdinių.

Ar ir Jūs jau ruošiatės nuskristi? Sekundę: šis rašinys negvildens esminių egzistencijos problemų.

Rašinio pagrindinė idėja - elementari:

  „kad ir kaip plonai supjaustysi sūrį, kiekvienoje skiltelėje bus dvi pusės “.

Kalbėsime apie tai, ką suvokimas, kad visko visada yra daugiau, nei tobuliausiame mūsų „realybės modelyje“ , gali duoti mums kasdien. Net ir dabar, kai per 10-20 minučių Jūs perskaitysite šį rašinį.

Pirmiausia: pagalvokite apie tai, kas iš tiesų esate Jūs

Jau? Šaunu. Gera naujiena: Jūs 100 nuošimčių esate daugiau, nei galvojate, kad esate- juk esate ne tik „šiaip“ žmogus, ne tik mąstanti būtybė, ne tik pilietis, ne tik mylinti būtybė, ne tik visuomenės narys, ne tik specialistas ar tam tikros profesijos atstovas.

Jūs esate daugiau, nei tai, ką apie Jus galvoja artimiausi žmonės, Jūs patys, Jūsų kolegos ar Jūsų bosai, daugiau, nei Jūsų elgesys, Jūsų įpročiai ir Jūsų manieros, daugiau, nei tai, kaip Jūs atrodote ar tai, ką Jūs dirbate, daugiau, nei tai, ką Jūs turite ir tai, ką jau turėjote, daugiau, nei straipsnis apie Jus ir daugiau, nei eilutė Jūsų nekrologe, daugiau, nei Jūsų jau nugyventas gyvenimas ir daugiau, nei dar nugyvensite. Esate daugiau, nei Jūsų darbai, ir daugiau, nei Jūsų gyvenimas apskritai.

Juk kartais verta suvokti, kad esate daugiau, nei geriausias įvaizdis, kurį galite sau susikurti: stipresni, kūrybingesni ir paprasčiausiai nuostabesni, nei galvojote. Ypač tada, kai galvojote, kad esate „niekam tikę“. Nes norėdami net tai suvokti ir sau pasitvirtinti, turime gerokai pavargti. Dažnai užtenka žinoti, kad esame „daugiau“.

Antra vertus, suvokę tai, kas mus varžo, galime išsilaisvinti

Suvokdami, kad visko yra daugiau, nei geriausias mūsų realybės modelis ir riboti mūsų jutimai leidžia mums suvokti, atrasime galimybes, kurių sau anksčiau negalėjome leisti. Ir turbūt svarbiausia yra suvokti, kad kalba – vienas iš akivaizdžiausių mąstymo ir bendravimo įrankių, kuriuos turime- gali mus apriboti.

Na, kad ir skaitydami – jei dar nuo mokyklos laikų burbuliuojame kiekvieną perskaitytą žodį galvoje, niekados negalėsime skaityti greičiau, nei burbuliuosime. Tuo tarpu ne kartą įrodyta, kad skaityti galime ir neartikuliuodami kiekvieno perskaityto žodžio, o paprasčiausiai matydami žodžius, ir tai reiškia, kad mums nebereikia skaitomą tekstą „gromuluoti“ po žodį- galime iš esmės peržvelgti kelis žodžius, žodžių blokus, visą eilutę, ar net pastraipą, ir ją suvokti. Net nemokantys skaityti mažyliai perskaitys ikoniškus „Maksima“, „Rimi“ ir „Iki“. Tačiau tik 1 procentas žmonių sugeba skaityti 1000 žodžių per minutę greičiu ir suvokti bent 85 proc. perskaityto teksto– didžioji dauguma „burblena“ 200 žodžių per minutę greičiu, vidutiniškai suvokdami ir sugebėdami prisiminti tik 60 procentų to, ką perskaitė. Iš esmės ne ką greičiau, nei tada, kai nustojo sąmoningai mokytis skaityti.

Norite patogiai ir greitai įsitikinti, kokiu greičiu Jūs skaitote?

Galite tai padaryti iš karto čia, atlikę du nedidelius skaitymo ir suvokimo testus.

Skaitymas yra vienas iš seniausių, ir galimai priimtiniausių informacijos gavimo būdų. Patetiška, kad dauguma žmonių ne tik netobulina savo skaitymo įgūdžių, bet ir skaito daug mažiau, nei anksčiau. Tačiau net ir tie, kurie skaito bent valandą per dieną, dažniausiai netobulina savo skaitymo įgūdžių. Jei bet kuris bėgikas treniruotųsi kasdien bent po valandą ir po dešimties metų treniruočių sugebėtų tik eiti, sakytume – liurbis. Tuo tarpu dažnas ne tik nelavina savo skaitymo, bet priešingai – dar labiau nustekena, nesugebėdamas net susikaupti. (Kada dabar geriausias laikas atjungti telefoną bent pusvalandžiui?)

Atrodytų paradoksalu, bet jau ne kartą įrodyta, kad sąmoningai išlavinę skaitymo greitį, geriname ir suvokimą. Juk garsus dirigentas gali daug greičiau ir efektyviau peržvelgti visas simfonijos natas, nei pradedantis muzikantas. Vidutinis skaitytojas, „išburbendamas“ kiekvieną žodį galvoje, negali viršyti 250 žodžių per minutę greičio, nes fiziškai nepajėgia greičiau „burbenti“. Tai fonetinis skaitymo būdas. Kiek pasitreniravęs, pakeitęs esminius skaitymo įgūdžius, praktiškai kiekvienas žmogus gali skaityti bent 400 žodžių per minutę greičiu, ir pasiekti „garsinio skaitymo“ ribą. (Skaitydami 400 žodžių per minutę, vis dar turime fonetiškai reprezentuoti tokius žodžius, kaip „produktyvumas“ ar „emancipacija“, kad juos suvoktume, bet tokius žodžius, kaip „knyga“ ar „automobilis“ paprasčiausiai įsivaizduojame). Nenuostabu, kad kurčnebyliai, išmokyti greitojo skaitymo metodų, daug greičiau pasiekia 1000 žodžių per minutę skaitymo greitį, nei gerą klausą turintys žmonės- jiems nereikia atsisakyti neproduktyvių įpročių.

Kalbos apribojimai

Nes jei ir skaitome vis mažiau, ir vis daugiau pasineriame į prekybos centrų, televizijos bei interneto hiper-realybę, komunikuojame kasdien. Daugiau, nei bet kada: atstumai šių laikų komunikacijai nieko nereiškia. Turime ne tik mobiliuosius telefonus, bet ir elektroninį paštą, internetą ir begalę jame publikuojamų interaktyvių dienoraščių, televizijos ir radijo laidas, kurios tampa vis labiau ir labiau interaktyvios, tad galime savo nuomones, įžvalgas ir prasmes skelbti tūkstančiais būdų milijonams žmonių. Ir jei anksčiau, dar prieš 20 metų, bet kuris pardavimų vadybininkas galėjo bent jau trumpam „atsijungti“, atsipūsti ir būti nepasiekiamas, automobiliu keliaudamas iš taško A į tašką B, šiandien tokioje pat kelionėje jį lydi ir mobilusis internetas, ir telefonas, ir saugos kameros, jo buvimo vietą seka budrūs GPS palydovai, aplinkui švysčioja mobilūs ir nemobilūs reklamos stendai, o visa kelionė baigsis bent 20-čia naujų pranešimų tik atvėrus savo elektroninio pašto dėžutę taške B.

Nuolat komunikuojame ir su aplinkiniais, ir su savimi. Retas mūsų komunikuoja paveikslais, šokiu, pantomima ar video instaliacijomis – dauguma savo komunikacijai naudojame kalbą.

O kalba, suteikdama begalines galimybes, sukuria ir apribojimus. Tolimosios šiaurės tautelės turi bent 50 skirtingų žodžių sniegui apibūdinti, mes tegalime pasakyti „sniegas“. Bet pakvieskite tik nuo slidžių nuimtą elnių augintoją kad ir į banaliausią politikos laidą televizijoje, ir jis liks be žado: čia galima valandų valandas kalbėti apie dalykus, kurie net neegzistuoja, jų neįneši į jurtą ir net nesudžiovinsi, bet dėl jų galima vienas kitą iškoneveikti, skelti antausį ar net paskelbti karą.

Dr. R. Wilsonas savo knygoje „Quantum Psychology“ pasakoja šaunią sufijų istoriją apie Mulą Nasrediną, vieną iš islamo šviesulių, atvykusį į Angliją

. „Ar Jūs turite ką nors deklaruotino?“- paklausė jo muitininkas.

„Ne- ššššššššššššš, bzzzzzzzzzzzzz- absoliučiai nieko“, - atsakė Nasredinas.

„Kiek ilgai Jūs planuojate viešėti Didžiojoje Britanijoje?“

„Apie – ššššššššššššššššš, bzzzzzzzzzzzzz- apie tris savaites“

„Šaunu. O kaip jūs taip gerai išmokote angliškai?“

„Iš...šššššššššššššš, bzzzzzzzzzzz iš radijo“.

Mes sugebame matyti, jausti ir girdėti, vertinti ir suvokti tik taip, kaip esame išmokę, ar „užprogramuoti“ tai daryti. Mėsininkui žodis „mėsa“ reiškia visiškai ką kitą, nei vegetarui jogui, ir dar ką kitą, nei parazitologui, kiaulių augintojui ar kanibalui. Vieni mūsų kažkuriuo metu jautresni, kiti labiau išsilavinę, treti – arogantiškesni, ir todėl pasaulį, ir save, suvokiame taip, kaip esame pasiruošę jį suvokti: viską sijodami per metų metus tėvų, mokyklos, draugų, šeimos, visuomenės, aplinkos, režimų, ideologijos, televizijos, spaudos, stereotipų ir papročių formuotus filtrus. Ir vienas iš svarbiausių ir esminių „filtrų“, įgalinančių, bet tuo pačiu ir susaistančių mūsų suvokimą, yra kalba.

Vakarietiškoje visuomenėje – dabar jau ir mūsų – visas švietimas pagrįstas žodžiais. Taip, mokyklose mes mokomės piešti ir dainuoti, bet tai tik ledkalnio viršūnė. Baigdami mokyklą, savo kompetenciją turime įrodyti žodžiais, ir dažniausiai vertinamas ne mūsų kūrybingumas ar originalumas, bet sugebėjimas atkartoti „teisingas“ tiesas. Galvoti sąvokomis nėra pats efektyviausias būdas būti kūrybingu.

Tradicinėse verslo, o taip pat daugelyje kitų organizacijų, sėkmingiausią karjerą dažnai padaro tie, kurie sugeba „tinkamai“ ir „pagrįstai“ dėstyti argumentus. Dažnai organizacijoms vadovauja žmonės, nuosekliai sugebėję sutriuškinti savo oponentus ir konkurentus, tačiau nebūtinai tie, kurie gali pasiūlyti naujus sprendimus. „Daugumoje organizacijų žmonės apdovanojami už tai, kad kalba – ir kuo ilgiau, garsiau ar nesuprantamiau, tuo geriau“ – pastebėjo Jeffrey Pfeffer ir Robert Sutron Harward Business Review. Jie šią tendenciją vadina „gudručių kalba“ – „smart talk“, ir jos spąstus – „Gudručių kalbos spąstais“. Tyrimai rodo, kad idėjas „gesinantys“ žmonės dažnai yra labiau artikuliuoti ir aukštesnio IQ, nei idėjas teikiantys žmonės. „Nes“- tęsia autoriai –„kad skambėtum protingai, verta būti kritišku. Ir tai turi nepataisomą efektą inovacijoms. Daug organizacijų šiandien sukurtos taip, kad protingiausi žmonės yra skatinami atrodyti protingais – ieškoti priekabų kitų idėjose. Tad daug organizacijų yra tiesiog prikimštos gudrių „nugesinimo“ ekspertų ir paralyžuotos tos baimės ir tylos atmosferos, kurią šie žmonės skleidžia“.

Einsteinui nesisekė nei kalbos, nei matematika. Vaikystėje jis galėjo pasigirti tik nepaprastai lakia fantazija – kuri, beje, ir leido jam sukurti reliatyvumo teoriją – nes jis paprasčiausiai įsivaizdavo, ką išvystų, keliaudamas šviesios greičiu. Mokykloje Albertas net buvo laikomas atsilikėliu. Bet...kad ir kaip kritikuotume kamanę, kad ji – bent jau teoriškai – neturėtų skraidyti, bet, gyvis, birzgia sau, ir tiek.

(Tęsinys)

(c) Vidas Jankauskas, 2006. Visos teisės saugomos.