Esė #19 (2006)

Turbūt žinote,

kas kenčia nuo depresijos, bronchinės astmos, kolito, alergijos, galvos skausmo ar skrandžio negalavimų?

Turėsite jiems gerų naujienų.

Ar žinojote, kad jau egzistuoja vienas efektyvus vaistas, kuris gali padėti ir nuo šių, ir nuo daugelio kitų ligų?

• Šį vaistą kasdien išbando milijonai žmoniu klinikiniu tyrimų metu visame pasaulyje;

• Šio vaisto veiksmingumas įrodytas daugybe klinikinių bandymų;

• Šį vaistą gamina ir / arba naudoja visos pasaulio farmacijos kompanijos;

• Šis vaistas negali sukelti jokio šalutinio poveikio;

• Šio vaisto efektyvumas kai kuriais atvejais siekia 75 proc.;

• Šis vaistas iki šiol nėra patentuotas;

• Šis vaistas neretai efektyvus netgi ir tais atvejais, kai indikuotina chirurgo operacija;

• Šis vaistas – visuotinai pripažintas, bei itin veiksmingas anestetikas;

• Šio vaisto gaminimo savikaina – mažiausia pasaulyje;

• Šį vaistą gali vartoti visų amžiaus grupių pacientai – be jokių apribojimų- ir nėščios moterys, ir diabetu sergantys ligoniai, ir vairuojantys ar dirbantys su sudėtingais įrengimais.

Skamba šauniai? Ypač tai, kad šis vaistas –net ir be veikliųjų medžiagų - tik labai retais atvejais sukelia šalutinį poveikį, tad vartodami šį vaistą, Jūs niekuo nerizikuojate.

Bet neskubėkite į artimiausią vaistinę, nes net ir žinodami šio unikalaus vaisto pavadinimą, jo ten negausite. Nors tai yra vienas iš labiausiai tiriamų vaistų pasaulyje, jo negausite ir užsienyje. Šio vaisto iki šiol nėra kompensuojamų vaistų sąraše, ir Jūsų šeimos gydytojas, net žinodamas šio vaisto pavadinimą, vargu ar drįs išrašyti receptą.

Šis magiškas vaistas turi "generini" pavadinima. Tai placebo.

Wikipedia sako: "Placebo - apgaulė, tariamas vaistas, nedarantis poveikio organizmui (pabraukta mano – V.J.) arba kai jo poveikis nėra žinomas . Placebo išvaizda, kvapas ir skonis yra tokie patys, kaip ir tikrų vaistų, kad pacientai ar tiriamieji negalėtų jų atskirti. Placebas naudojamas ir tiriant vaistų poveikį. Placebo lotynų kalba reiškia „Pamaloninsiu“ ir atėjo per klaidingą Biblijos 116 psalmės frazės vertimą, kuri iš tikro turėtų būti „Eisiu priešais Viešpatį“. /.../ XIX a. pradžioje terminas prigijo medicinoje reikšdamas „labiau palengvinantis nei naudingas“, kaip aiškinta 1811 m . išleistame medicininiame žodyne".

Ką galvojote apie placebo?

Jei ir Jūs galvojate, kad placebo tėra krakmolo tabletė, nedaranti pacientui jokio poveikio, pagalvokite dar kartą. "Ar esate pakankamai įsitikinę, kad būtumėte neįsitikinę?"- paklaustų, kaip mėgsta, R. Bandleris, vienas iš NLP sukūrėjų. Jis, kartu su Dr. J. Grinderiu dar prieš 30 metų mąstė apie tai, kad "Placebo" reikėtų registruoti FDA (Federalinėje Vaistų Administravimo tarnyboje, JAV) ir pardavinėti visiems, kas tik nori - nes jų skaičiavimais, kuriuos Grinderis ir Bandleris tada atliko remdamiesi oficialiais vaistų tyrimų ir atestavimų rezultatais, placebo yra veiksmingas bent 20 proc.atvejų. Džonas su Ričardu vystė mintį toliau- kodėl, pristačius rinkai paprastą "Placebo", iš karto nesukūrus ir "Placebo Plius"- "Dvigubai efektyvesnio ir dar greičiau veikiančio" ir su dar daugiau "neveiksmingų sudedamųjų dalių"? O tada atsirastų niša ir "Placebo UltraPlus", kurio tikrai lauktų sėkmė, nes kai kas jau norėtų dar efektyvesnės priemonės. Jie net nežadėjo slėpti, kad "vaistas" efektyvus tik 20 proc. atvejų - anot Ričardo, jie tą būtų ir įrašę placebo bukletėlyje, pabrėždami, kad "kuo daugiau ir dažniau gersite placebo, tuo didesni šansai, kad pasveiksite greičiau" – be to, visada galite išbandyti "Placebo Plus" su „dar mažiau veikliųjų medžiagų“. Ar jie užregistravo "Placebo"? Ne- nes turėjo ką veikti ir be to. Jie toliau vystė NLP.

Dar 1860-aisias O.W. Holmes pastebėjo, kad jei "visus šiandienos vaistus nuskandintume jūroje, žmonijai būtų tik geriau. Labai blogai būtų tik žuvims". Tais laikais kokainas buvo parduodamas vos ne kiekvienoje vaistinėje, kurioje, be to, būtum radęs ir žalčio išnarų ar visokių kitokių itin veiksmingų medicinos priemonių- juk žmonės sveiko, net kai jiems buvo periodiškai nuleidžiamas kraujas, prideginamos žaizdos, naudojamas arsenas, visa- gydantis barškuolių aliejus, maža to, ligoniai skanaudavo rupūžių nuovirus, čiaumodavo džiovintus lapių plaučius ir... vistiek pasveikdavo. Coca-cola, beje, buvo sukurta kaip gydantis gėrimas. Šiandien, kai jau pusę amžiaus turime antibiotikus, vakcinas ir net genetinės inžinerijos kurtus preparatus, atrodytų, galėtume pasakyti- placebo tikrai negali lygintis su mokslo laimėjimų išugdyta medicina.

Ar placebo veiksmingumą galima lyginti su įprastais vaistais?

Galima. Ir dar kaip. Ar žinote, kas yra mirties priežastis Nr 1 JAV?

Šalutinis vaistų veikimas ir medikų klaidos. Bent jau taip teigia Dr Gary Null, Caroly Dean , Martin Feldman, Debora Rasio ir Dr. Dorothy Smith savo 2003 metais atliktoje studijoje "Death By Medicine", kurią išleido JAV Mitybos institutas. Jie konstatavo, kad iatrogeninės (i.e dėl medikų sukeltos) mirtys JAV siekė 783,936 atvejų per metus. Tuo tarpu nuo širdies ligų 2001 metais JAV mirė 699,697 žmonių; nuo onkologinių ligų - 553,251 .

Net jei šio tyrimo rezultatai būtų per daug sutirštinti, ir kiti tyrėjai sutinka, kad šalutinis vaistų veikimas ir neteisingas gydymas yra statistinių mirties priežasčių dešimtuke- ginčai kyla tik dėl vietos – 1, 2, 4 ar 6. Kokią statistiką gautume iš mūsų Sveikatos apsaugos ministerijos? Ir ar joje būtų įvertinti kiti faktoriai - kad ir tai, kad žmonės mūsų šalyje gali mirti net nesulaukę gydymo (pvz. eilės Onkologijos institute Vilniuje) ar nesulaukę lėtos „greitosios pagalbos“?. Kiek mūsų vaikų ir suaugusių gauna antibiotikus "tik atsargos dėlei", patyrę virusines infekcijas? Tai irgi placebo, tik tiek, kad ne neutralus, o netgi kenksmingas. JAV antibiotikais - bent jau JAV mokslininkų teigimu - irgi piktnaudžiaujama. Daugiau panašumų tarp "jų" ir "mūsų" sveikatos sistemų lygio turbūt nerasime, išskyrus tai, kad abi sistemos teoriškai vadovaujasi pirmuoju Hipokrato priesaikos postulatu "Pirmiausia -nepakenk".

Be to, turime suvokti, kad didžiosios korporacijos šiais laikais formuoja visuomenės nuomonę. Jos sugeba sukurti rinkas savo gaminiams net ir tada, kai šie gaminiai dar neturi paklausos. Tikrai ne be pagrindo egzistuoja spekuliacijos, kad naujų energijos šaltinių neatrandama ir todėl, kad naftos gamybos ir perdirbimo kompanijoms tai visiškai nenaudinga. Sovietinių laikų baubas – „karinis- industrinis“ kompleksas irgi sėkmingai egzistuoja iki šiol, tad nenuostabu, kad tie, kurie gamina ginklus, yra suinteresuoti, kad būtų kur juos panaudoti. Ar galime lygiai taip teigti, kad tie, kurie gamina vaistus, yra pakankamai suinteresuoti, kad būtų juos perkančių? Paradoksalu, bet sveika žmonija vaistų gamintojams nėra pelningiausia rinka.

Kai žinome tai,

placebo veiksmingumas - šiais laikais siekiantis 30-40 proc ir kai kuriais atvejais net 75 proc. (!) (remiantis gausiais įvairių vaistų atestacijos tyrimais)- atrodo geriau, nei daugelio mums įprastų vaistų efektyvumas. Ir be jokio šalutinio poveikio !

Placebo tiesiog nepralenkiamas gydant depresiją, astmą, kolitus, skrandžio negalavimus, kai kurias širdies ligas ir net ...karpas! Ir ne tik- "placebinės" operacijos dažnai yra ne mažiau veiksmingos, nei "tradicinės'. Jau klasikiniu tapo gydytojo Dr. Bruce Moseley atvejis, aprašytas prestižiniame "New England Journal of Medicine" dar 2002m. Dr. Moseley operuodavo nepakenčiamu kelio skausmu besiskundžiančius pacientus. Kadangi jis abejojo šios operacijos efektyvumu, trečdaliui pacientų nutarė tik itin tikroviškai "imituoti' operaciją ir tada sekti rezultatus. Kurie buvo stulbinantys - tiek visi iš tikrųjų operuoti, tiek visi tik "imitacinę" operaciją patyrę pacientai džiaugėsi savo vėl atrastu sugebėjimu bėgioti, šokinėti, žaisti futbolą ir pan. Išvados, pasak paties Dr. Moseley, tokios: "Mano, kaip chirurgo sugebėjimai šiems pacientams visiškai nereikalingi. Visa ir vienintelė šios osteoartrito pažeisto kelio operacijos nauda buvo placebo efektas". Pacientai apie imituotą operaciją sužinojo tik po dviejų metų, bet ir tai jų nepaveikė.

Dar veiksmingiau placebo veikia kaip antidepresantai, ir prof. Irving Kirsch netgi turėjo remtis JAV "Informacijos laisvės aktu", kad pagaliau išgautų populiariausių antidepresantų klinikinių tyrimų informaciją iš FDA. (Federalinės vaistų administracijos JAV). Išaiškėjo, kad daugiau nei pusėje klinikinių bandymų, atliktų su 6 garsiausiais antidepresiniais vaistais, pastarieji taip ir neaplenkė placebo. "Skirtumas tarp atsako į vaistus ir placebo šiuose tyrimuose tebuvo mažiau nei du vienetai klinikinėje matavimų skalėje, kuri siekė 50-60 vienetų. Tai labai mažas skirtumas. Kliniškai šis skirtumas yra bereikšmis"- sakė Prof. Kirsch. Maža to, pasak šio profesoriaus, daugybę milijonų jo gamintojai uždirbęs PROZAC - vienas iš garsiausių antidepresantų pasaulyje – i gali būti veiksmingas tik placebo. Farmacijos gigantas "Merck" yra sustabdęs naujo PROZAC lygio antidepresanto MK-869 tyrimus, kai paaiškėjo, kad placebo nenusileidžia šiam vaistui.

Kitas vaistų gamintojas, Genenetech, triukšmingai paskelbęs apie revoliucinį naują genetinės inžinerijos būdu sukurtą širdies vaistą VEGF, turėjo pripažinti, kad placebo sutriuškino VEGF klinikinių tyrimų metu - vos ne dvigubu rezultatu, palyginus tyrimus, kai pacientai gaudavo mažas VEGF dozes. Britų biotechnikos kompanija "Peptide Therapeutics" su malonumu pranešė, kad jų naujas antialerginis preparatas yra net 75 proc. veiksmingas. Tačiau greitai ši kompanija prarado 33 proc. akcijų vertės, kai paaiškėjo, kad ir placebo efektyvumas bandymuose irgi siekė 75 procentus.

Placebo veiksmingi net ir sunkiai įveikiamai odos bėdai - karpoms gydyti. Vienos studijos metu tiriamiesiems karpos buvo paprasčiausiai išteptos spalvingu, tačiau visiškai "neveiksmingu" skysčiu, ir visiems bandomiesiems jos...išnyko. Kolitai, kuriuos, vėlgi, gana sunku įveikti "įprastais" būdais, veiksmingai gydomi placebo - net 52 procentai tiriamųjų daugiau nei 11 skirtingų klinikinių bandymų JAV pareiškė, kad "jaučiasi geriau", ir net 50 procentų atvejų jų žarnyno uždegimas, net ir objektyviai ištirtas prietaisais, pastebimai sumažėjo. Astmos gydymo atvejais "neveiksnus" inhaliatorius dažnai taip pat sėkmingai praplėčia kvėpavimo takus, kaip ir "tikrasis".

Placebo veiksmingumas, kurį visuotinai priimta vertinti apie 30-40 proc., yra, ypač antidepresinių vaistų atveju, gerokai aukštesnis , nes tyrėjai -didžiosios farmacinės kompanijos- šiais laikais eliminuoja teigiamą atsaką į placebo turėjusius tiriamuosius jau pirmame tyrimų etape (Greenberg 2003). Taip gerokai pagerinama tyrimų statistika, "antidepresantai", bent jau statistiškai, atrodo daug veiksmingesni.

Ir tai, ir tai, kad informaciją apie placebo galime rasti tik nagrinėdami klinikinių vaistų tyrimus, neleidžia mums susidaryti išsamų placebo veiksmingumo vaizdą. Pirmiausia, tyrėjai nelygina placebo su "visiškai nieko nedarymu" pacientui. Antra, mes neatsižvelgiame į natūralią ligų dinamiką - kiek ligų praeina savaime, ir negydytos? Ir trečias dalykas - mūsų tradicinė medicina yra agresyvi, kuo greitesnio poveikio, "puolanti" ligą, tad net ir klinikiniai tyrimai dažnai neparodo, kiek vaistai - ar placebo - yra efektyvūs ilgą laiką, net ir po tyrimų. Gali būti, kad placebo yra dar veiksmingesnis, nei mes galvojame.

Jei placebo toks veiksmingas, gal pagaliau verta jį skirti ligoniams?

Taip jau buvo daryta. Ir netgi svarstoma, ar daryti vėl. Dr. Walter Brown, psichiatrijos profesorius iš Brown Universiteto, išsamiai tyrė placebo fenomeną - jei tik jį galima vadinti "fenomenu" apskritai. "Kai placebo duodamas skausmo kontrolei, pacientų skausmas mažėja lygiai taip pat, kaip ir naudojant aktyvų vaistą. Didžiausias skausmo sumažėjimas ateina po valandos, kaip ir su aktyviu vaistu."

Dr. Brown siūlo neslėpti nuo pacientų, kad jiems bus duodamas placebo - ir tai būtų veiksminga vidutinės depresijos, skausmo, astmos ir hipertenzijos atvejais- tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip tai pasakoma pacientui. Jo pasiūlymas toks - rekomenduoti pacientui placebo tabletes, pasakyti, kad jas gerti reikės reguliariai ir kas tam tikrą laiką pasirodyti gydytojui bei... pranešti pacientui, kad "tai ne stebuklingi vaistai, o paprasčiausios neaktyvių medžiagų tabletės, kurios gali būti veiksmingos jūsų atveju- yra didelė galimybė, kad jos paskatins natūralias organizmo gyvybines reakcijas ir patį sveikimo mechanizmą". Toks subtilus teiginys būtų teisingas, bet vis dar veiksmingas, ir, Dr. Brown'o manymu, visiškai etiškas. Nes akivaizdu, kad placebo veiksmingi tik tada, kai bent jau ligonis tiki jų galia.

Dr. Brown'o argumentai sukėlė didžiulę diskusiją JAV. Turime suvokti, kad placebo efektas didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar gydytojas mokės pateikti šią informaciją pacientui veiksmingai. Kita vertus, oficialus ir visuotinis placebo įteisinimas būtų tam tikras iššūkis farmacijos gigantams, tad tikėtina, kad jų viešųjų ryšių specialistai ir lobistai irgi nesnaudžia.

Bet ar tikrai reikia placebo?

Mano galva, jau baltas gydytojo chalatas gali būti efektyviausias vaistas. Galbūt dėmesys ir tinkami žodžiai, tikras, neapsimestinis gydytojo domėjimasis ligoniu gali daugiau, nei placebo, ir daugiau, nei "įprasta' medicina? Tikrai taip. Pasižiūrėkime į homeopatiją. Iki šiol netyla ginčai, ar jos efektyvumas gali būti moksliškai pagrįstas. Greičiausiai, kad ne- bent jau dabartinio mokslo paradigmoje, kitaip tai jau būtų buvę padaryta. Tačiau homeopatija veikia! Ir kas gali paneigti, kad didelė homeopatinės terapijos veiksmingumo dalis yra būtent tai, kad gydytojas- homeopatas skiria ypatingą dėmesį ligoniui - išklauso vos ne visą jo gyvenimo istoriją, visus nusiskundimus ir t.t..

Gydytojų dėmesingumas, pasirodo, yra tiesiogiai susijęs su ieškinių prieš juos skaičiumi - bent jau JAV, kur teisiniai ginčai tapo nacionaliniu sportu. Čia įrodyta, kad laikas, kurį pacientams skiria gydytojas konsultacijų metu, yra atvirkščiai proporcingas ieškinių prieš gydytoją skaičiui - net jei gydymo rezultatai nepatenkinami. Tačiau dabar - ypač po placebo diskusijų - suvokta, kad gydytojo dėmesys pacientui, ir pacientui skirtas laikas iš esmės lemia ne tik potencialų ieškinių skaičių, bet ir gydymo rezultatus. Prieš 60 metų vidutinė vizito pas gydytoją trukmė JAV buvo 26 minutės, dabar - nė pusės tiek. Tuo tarpu Lietuvos "Visuomenės sveikatos programų " metodika primygtinai reikalauja, kad vizito pas gydytoją trukmė poliklininkoje neviršytų 15 minučių. Bent jau taip buvo rašoma 2002- iasiais, įdomu, kokia ji numatoma dabar?

Šiandien aišku viena. Atejes pas gydytoja, pacientas dažniausiai yra padidintos itaigos situacijoje , kurioje - ypac jei nusiskundimai rimti- kiekvienas gydytojo žodis skambes ypac itaigiai. Vienas britu gydytojas, Dr. Thomas, 1987 m . surenge idomu eksperimenta su 200 savo praktikos ligoniu. Kai šie ateidavo be akivaizdžios "rimtos" ligos, jis jiems - vienai grupei - pasakydavo: "Jusu diagnoze aiški, ateikite po keliu dienu, jausites tikrai geriau", o kitai grupei tetardavo: "Jusu diagnoze man dar neaiški, ir negaliu pasakyti, kada Jums pageres, ateikite po poros dienu". Na ir ka? Iš pirmosios grupes 69 proc pacientu jau po poros dienu pajausdavo žymu bukles pagerejima, tuo tarpu antrojoje grupeje tuo pasidžiaugti tegeledavo 39 procentai.

Nereikia būti psichologais, kad suvoktume, kaip iš tiesų gydytojas gali nulemti paciento ligos eigą, kad ir interpretuodamas šalutinį vaistų veikimą (atsimenate, yra sakančių...žudiką Nr.1 JAV!). Tarkim, komentuodamas šalutinį antihipertenzinių vaistų veikimą, gydytojas pacientui gali rimtu veidu pasakyti : "Būkite atsargus, stebėkite: jei pradės svaigti galva, džiūti burna, drebėti rankos, susilaikys šlapimas ir dar kas nors atsitiks - iš karto skambinkite man ir nutraukite vaisto vartojimą". Kas tai? Ar tai nėra išties įtaigi instrukcija patirti šį šalutinį vaistų poveikį? Mano galva, tikrai taip. Tuo tarpu jei gydytojas tą pačią atmintinę peržvelgtų linksmu veidu, gal net truputį kikendamas, a la" Cha , matai, kai kam gali susilaikyti šlapimas ar svaigti galva - na tikrai, nepanašu, kad jums taip galėtų būti, ir net jei kažką panašaus pajaustumėt - paskambinkite man, bus staigmena"- daug labiau tikėtinas visiškai kitoks poveikis pacientui.

Tai ypač aktualu, kai gydytojui tenka kalbėti apie itin rimtas ligos prognozes. Tada įtaigos dozė -didžiausia, ir vienas neatsargus gydytojo žodis gali nulemti likusį paciento gyvenimą. Dr Bernie Siegel, garsus amerikiečių chirurgas, įkūręs ligonių savitarpio pagalbos bendrijas JAV, sako, kad daro tai tik todėl, kad niekas universitete jo neišmokė efektyviai bendrauti su pacientais. Maža to, jis įsitikinęs, kad bendravimo kokybė iš esmės gali nulemti ligos eigą. Savo pacientams, kuriems koks kitas gydytojas pažadėjo "maksimum tris likusius gyvenimo mėnesius", Dr Siegel siūlo tuoj pat nuvažiuoti į banką, stverti kokius 10.000 dolerių grynais, važiuoti atgal pas gydytoją, kuris lėmė tokią diagnozę, tėkšti pinigus ant stalo ir eiti lažybų: "Gydytojau, sakote, kad man liko maksimum 3 mėnesiai gyventi? Jei taip ir bus, šie pinigai Jūsų. Bet jei gyvensiu bent diena ilgiau, Jūs man atiduosite dvigubai didesnę sumą. Deram?". Anot Dr. Siegel, nė vienas gydytojas dar neišdrįso eiti lažybų, dažniausiai sakydamas kad "sunku pasakyti", aš negaliu "duoti tokių prognozių' ir pan. O tada, kai taip sudrebinama lemtinga diagnozė, Dr. Siegel savo pacientams pasiūlo nuo šiol "iš tikrųjų gyventi" ir džiaugtis "kokybiškai kitokia kiekviena diena". Pacientai, sekdami šiais nurodymais, neretai atranda, kad "tik liga išmokė juos iš tikrųjų gyventi" ir tik dabar jie suvokė, "kodėl jie apskritai yra šioje planetoje". Ar nuostabu, kad daug iš Dr. Siegelio pacientų gyvena daug ilgiau, nei jiems teikėsi "nulemti" medicina ar net pasiekia sunkiai paaiškinamas tradicinės medicinos požiūriu ilgalaikes remisijas?

Ir?

Šiuo rašiniu aš nenoriu pasakyti, kad pasamone yra visagale, kad visas ligas galime išsigydyti patys ir kad šiuolaikinis gydytojas yra labiau farmaciniu kompaniju atstovas ar diagnostines irangos ekspertas, nei paciento draugas, užtarejas ir ikvepejas.

Tačiau noriu, kad visi suprastume, jog yra skirtumai, kurie nulemia skirtumus, kai gydytojas bendrauja su pacientu. Kaip sakė jau minėtas Dr. Brown, gydytojas pacientui gali pasakyti " Šis vaistas itin veiksmingai malšina skausmą ", bet gali tepasakyti ir " Šis vaistas truputį padės nuo skausmo ". Abiem atvejais jis visiškai teisus. Tačiau tik vienas iš šių variantų leis pacientui jaustis išties geriau.

Noriu, kad kuo daugiau žmonių išgirstų būtent tokį, veiksmingą komentarą, atėję pas gydytoją kad ir penkioms minutėms.

Jei dar truputį pagalvosime, suvoksime ir tai, kad ne tik sirgdami turime laiku gauti savo placebo.

Dar geriau, jei tai bus „Placebo Plus“.

Nes "kiekvienas miršta. Bet ne kiekvienas gyvena"- Braveheart

(c) Vidas Jankauskas, 2006. Visos teisės saugomos. Tačiau drąsiai galite šį ir kitus mano esė cituoti ar jungti nuorodomis su savo svetaine, jei nekeisite teksto ir aiškiai nurodysite, kad cituojama iš Mindgasmic.com

Susiję:

Lūkestis lūkesčiams (I)

Komentarai