apie tave nlp mindgasmic.com

“Realybė yra konstruktas. Tu esi, kas manai esąs"― Psyche Roxas-Mendoza


CHAPEL HILL, NC—Išsami ataskaita, kurią šią savaitę paskelbė tyrėjai iš Šiaurės Karolinos Universiteto, patvirtino plačiai vyraujančią nuomonę, kad tu esi svarbiausias ir įdomiausias asmuo, šiuo metu gyvenantis žemėje.

Visa 220 puslapių ataskaita, remdamasi šešerius metus trukusių tyrimų, kurie kruopščiai analizavo tūkstančius tavo veiksmų bei pokalbių valandų, rezultatais, teigia, kad tavo idėjos ir nuomonės gerokai pranoksta kitų 7,1 milijardų žmonių šioje planetoje idėjas ir nuomones ir savo esme, ir turinio gilumu, ir bendra reikšme pasauliui.

“Mūsų tyrimai pateikia akivaizdžius ir stulbinančius įrodymus, kad tu esi ne tik pats įstabiausias žmonių rasės atstovas, bet ir pats svarbiausias, toli pranokęs visu kitus”- kalbėjo pagrindinis studijos autorius, Samuel Lerman, pastebėjęs, kad tu toli pranokai ir visas kitas asmenybes, egzistavusias žmonijos istorijoje. “Yra statistiškai svarbus atotrūkis tarp tavęs ir likusios žmonijos, kai kalbame apie tavo nuovoką, žavesį, inteligenciją, kūrybingumą ir sugebėjimą viską pastebėti. Iš tikrųjų atradome, kad dinamiška tavo asmenybės prigimtis yra neišmatuojamai vertinga visuomenei.”

“Mūsų tyrimai taip pat patvirtina, kad tavo kompetencija bei įžvalgos visame kame- tiek politikoje, tiek pramogų pasaulyje, tiek socialiniuose klausimuose, tiek religijoje yra labiausiai vertintinos ir puikiai suvoktos”- tęsė p. Lermanas, pridurdamas, kad tavo įžvalgos apskritai triumfuoja prieš begalę besivaržančių nuostatų, kurias siūlo likusi žmonijos dalis. “Tu- jei trumpai- esi vienintelis žmogus, kuris yra svarbus. Visi kiti- mes- esame tiesiog nebesvarbūs”. - onion.com

 

 

Kaip smagu pradėti taip.

Apie tave.

Gal ir kiek hiperbolizuotai, bet…juk ir tiesos daug pasakyta. Ar ne? It kokiame savaitgalio horoskope. Pavyzdžiui, “avinams”.

Beje, būtent šioje srityje- pasakų- Lietuva ėmė, ir nušluostė nosis visiems. Ar žinojai, kad mūsuose kuriami horoskopai net eksportuojami? Didelės ir mažos astro-pasakos “apie tave” yra rimtas verslas- štai Visagine įsikūrusi UAB “DKD”, vadinanti save “lietuvių įmone”, be kitų interneto paslaugų, jau daug metų teikia horoskopus “stambiems ir vidutiniškiems” (tekstas netaisytas) klientams: “Delfi” (lt, lv, ir ee), “Teo”, ’Chebra.lt” ir kitiems. Pirmaujanti pasakų industrijos bendrovė savo svetainėje giriasi pasiekusi milijono eurų apyvartą 2008-aisias, įdarbinusi 29 specialistus ir biure įrengusi baseiną su auksinėm žuvelėm, tiksliau, didžiulėmis žuvims, panašioms į japoniškus karosus.

 

dkd

 

Džiugina ir tai, kad Visagino įmonė vietoj atominės energijos gali pateikti horoskopus, didmena- ir tau- tereikia pasirašyti paprastą partnerystės sutartį. Galėsi savo tinklaraštyje ar net įmonės svetainėje siūlyti ne tik astrologines pranašystes, bet ir daug daugiau: trijų rūšių sapnininkus, chiromantinius išaiškinimus, Taro kortų išdėliojimus ir t.t.

Potencialas akivaizdus- pavyzdžiui, jei parduodi padangas, savo e-parduotuvėje gali įdiegti ir horoskopų įskiepį. Perskaitys koks avinas ar vandenis “apie save”, kad “problemos kelyje jų laukia"- kaip mat brangesnes padangas užsisakys. Įdiegęs sapnininką, irgi didinsi pardavimus. Potencialus klientas susapnavo arklį? “Pirksi padangas šiandien, žmogau”. Susapnavo žirkles, padėtas ant laidinio telefono? - “Nepaisai pavojų- tavo padangos pavojingai sudilusios, bet tu to nematai.” Paprasta.

Bet ne apie tai kalba. Kalba- apie tave.

Tavo potencialą.

Todėl labai džiugu, kad tekstas tave sudomino ir skaitai jau čia. Šauniai pasirinkai.

Tai tik dar kartą patvirtina, kad esi normalus, natūraliai smalsus, imlus ir lengvai sudominamas individas. Turi potencialą. Mano tekstai nėra itin populiarūs, madingi ar pripažinti. O gal ir yra. Bet juk įdomu, kai kalba apie tave?

Žinau.

Jei būtų priešingai, niekam nerūpėtų nei horoskopai, nei būrėjai, nei pranašai, nebūtų ką pačiam realiai veikti nei Feisbuke, nei LinkedIn’e, nesidomėtum, kiek papatinkinimų gavo eilinis “būsenos atnaujinimas” ar kaktuso nuotrauka ant palangės, o gudrūs pardavėjai niekados nebesikreiptų į tave vardu jau elektroninio pašto “temos” eilutėje.

Apskritai, nebeegzistuotų nei “individualūs pasiūlymai”, nei “VIP” paslaugos, nei visa kustomizacija, net grožio salonai, juo labiau kosmetikos pramonė, griūtų ekonomika ir smuktų BVP- tą pačią sekundę, kai pats sau imtum, ir neberūpėtum. Kam tau naujas, geresnis automobilis, tada? Ar naujausio modelio telefonas? Matai.

Todėl taip ir pavadinau- “apie tave”. Tikėjausi, kad sudomins. Kaip koks horoskopas, tau. Soriukas, jei įtari čia klastą.

Tekstas apie tave. Kaip ir bet kurį didžiausios pasaulio ekonomikos- ES- individą, kurį taip stipriai veikia ekonomikos, mokslo, technikos, socialinė, eurointegracijos bei daugiabučių renovacijos pažanga- kad net ta archetipinė lapė, kuri pasakėčioje liaupsėm išsikovojo sūrį iš giedoti susiruošusios varnos, liktų it musę kandus (“rūkytų”), jei ant šakos su sūriu tupėtų ne paukštis, o tu.

Ir Narcizas iš kitos sakmės, įsimylėjęs savo atvaizdą vandenyje, šiandien nebesiskandintų. Greičiausiai mėgautųsi savimi Feisbuke, ir tiek.

Tu lapei nebeišsižiotum.

Anokia čia naujiena- puikiai žinai, kad net jei (dar) nesi kažin kur geriausias- esi geresnis.

Nei vidutinis.

Tai tvirtina ir jau klasika tapęs “iliuzinio pranašumo” fenomenas, įvardintas dar 1991-aisias: dauguma žmonių šioje planetoje mano esą pranešesni už kitus.

Jau praeitame šimtmetyje iš veik milijono amerikiečių abiturientų, dalyvavusių universitetų apklausose, bent 70 procentų manė turintys geresnius, nei vidutinius lyderystės įgūdžius. Tik 2 procentai manė, jog jie- ne lyderiai. Vertindami savo sugebėjimus bendrauti, veik visi abiturientai manė, kad jų sugebėjimai- geresni, nei vidutiniai. Daugiau nei pusė vertino savo bendravimo įgūdžius kaip “top 10%” lygio, o ketvirtis (25 porc.) manė, kad jie priklauso aukščiausiam 1%.

Ir mes, ir tu- šiame šimtmetyje individo savivertė akivaizdžiai dar labiau išpampo- esame vis gražesni, gudresni, šmaikštesni- vairuotojai, meilužiai, virėjai, meistrai, specialistai, tėvai, mamos, žinovai etc. Vaje, kiek daug sričių, kuriose galime rungtyniauti ir pirmauti.

Bent jau taip mums ir teigiama 24 x 7: įsigijęs Z, tampi tyresnis, švaresnis, geresnis, tau lengviau, įsigijęs Y- tu pranašesnis, pirmauji, esi sėkmingesnis, gudresnis, rafinuoto skonio, modernus, tiesiog geras. Milijonai bendrovių mus myli, gerbia, esame Nr. 1, visada teisūs, ir verti. Mokosi iš mūsų. Ir politikai vis tvirtina- esame labiau nusipelnę. Ypatingi. Kažkuo, ar daug kuo vertingesni. Išmintingi. Racionalūs. Labiau subalansuoti. Aukštesnio IQ, EQ ir FQ. Gudresni. Lygesni už lygius.

Gal todėl Lietuvos automobilių grūstyse atsirado dar daugiau gudručių, kurie visais įmanomais būdais spraudžiasi šalikelėmis, kad tik prasmuktų. Ar čia jie nutupėtuose pietų kurortuose rytais prie baseinų apdėlioja visus gultus rankšluosčiais ir tik tada keliauja pusryčiauti?

O kurie gi ligoninėse braunausi pas gydytojus, kad būtų gydomi “geriau”, ir kiša dosnius arbatpinigius (kad arbatą tektų kibirais gerti) slaugytojoms bei sesutėms?

Nėra kaip kitaip to paaiškinti. Tie, kurie yra nusipelnę gyventi geriau.

Tai taip lengva šiandien.

Tu turbūt irgi lengvai valdai kompiuterį, išmanųjį telefoną, vairuoji automobilį, moki naudotis liftais, mikrobangų krosnelėmis, skalbyklėmis ir televizoriais, žinai, kur kokios nuolaidos bei šiaip, puikiai tvarkaisi savo reikalus ir daug ką pažįsti. Dar prieš kokį šimtmetį net būdamas ten pat, kur esi dabar, dievaži, su šiom žiniom ir įgūdžiais būtum it visažinė Dievybė. Superteta ar tikras supermenas.

Bet.. Pažanga, žinia, reikalauja aukų.

Jei paklausčiau- kiek Lietuvos medžių išvardintum, dabar? Gi supa tave visą gyvenimą. Nagi?

Anądien savo vaikų paklausiau. Mykė mykė…be ąžuolo, pušies, klevo, beržo ar liepos…dar gluosnius prisiminė. O juk Lietuvos dendrofloroje bent 98 medžių rūšys: Putinas. Šermukšnis. Skroblas. Alksnis. Drebulė. Guoba, kas nors?

Maniškiai atsigriebė vardindami prekės ženklus.

Nuo "Coca-Colos" iki visada gąsdinančio “BIOK”. ( [ b i j o k ] :)

Einu lažybų, kad ir tu “brendų” išvardintum n kartų daugiau, nei Lietuvos medžių, ar paukščių- kad ir naktį pažadintas.

Ir garantuotai pasakytum, kas laimėjo “Chorų karus”, ar Euroviziją, ir kodėl tau taip patinka ar nepatinka pavyzdžiui, ši ar ana ekrano žvaigždė.

Sakiau.

Jei panorėsi, gali čia pat įsirašyti ir tai, ko dar šaunaus apie tave neapdairiai nepaminėjau. Kaip Feisbuke:


Tu dar ir: ____________________ ir ________________ ir ________________

Tau moki ir: ____________________ ir ________________ ir ________________

Tau patinka ir: ____________________ ir ________________ ir ________________

 

Tad kaip gali likti sau abejingas?

Va aš. Jau daug metų užsiimu saviugda, be to, domiuosi ir mokslu, ir menu, ir technine literatūra, ir dviračiais, o dar ir šachmatais savo ilgame asmeninio tobulėjimo kelyje.

Žinoma, kad dar kai ko nesuprantu ir nežinau- tikrai neatskirčiau rugių nuo miežių. Jei atpažinčiau, tai matyt tik gandrus, varnas bei žvirblius. Kam rūpi? Jie vis tiek netrukus išnyks, sakytų koks cinikas. Naminių paukščių- irgi neišvardinčiau, nes matau juos tik termiškai apdorotus, dažniausiai.

Bet juk negali visko žinoti. Tam ir yra internetas. O va ir be jo, galėčiau nesustodamas vardinti, pavyzdžiui, šimtus automobilių modelių. Ar motociklų. Taip pat paaiškinčiau, kuo iOS geriau nei Windows, ir kuo blogiau. Sukurti įspūdingą “Power point” prezetaciją galėčiau. Ar “Keynote”. Ipadą gerai valdau.

Žodžiu, išsitobulinau. Pavydžiu pats sau.

Todėl ir nujaučiu, kad ir Tu, sau, greičiausiai esi Nr. 1: nuostabiausia, kas galėjo atsitikti šiai planetai per visas dešimtis tūkstančių čia gyvenusių kartų.

Ot smagu.

Abu mylim tą patį.

Save.

Turime apie ką pasikalbėti.

 

asmenukeNYC

Selfie

“Drovumas turi keistą narciziškumo elementą- tikėjimą, kad tai, kaip mes atrodome, kaip elegiamės, yra iš tikrųjų svarbu kitiems žmonėms"— Andre Dubus

“Selfie” yra vienas iš naujausių nuo šiol “norminių’’ ir į bendrinę kalbą oficialiai priimtų anglų kalbos žodžių. Jo beprecedentis populiarumas- tai, kad Oxford Dictionaries “selfie” išrinko 2013-jų “Metų žodžiu”, ir net 17 000 procentų per metus išaugęs vartojimas- liudija, kad “selfies” globaliai plinta it virusas.

Vaizdingai.

Pagaliau ir į lietuvių kalbą išvertėme- “asmenukė”.

Akivaizdu, kad tai naujas fenomenas- net apibūdinimo iki šiol neturėjome. Juolab, kad niekad ir nebuvo taip lengva nusifotografuoti kad ir neišmaniuoju telefonu, ar net muzikos grotuvu, ar net šaldytuvo, kompiuterio ar televizoriaus kamera ir dosniai pasidalinti šiuo abrozdėliu su visu pasauliu: “štai ir AŠ”.

Net vaikai taip gali. Kalifornijoje vienas ekspertas neseniai paskelbė, kad utelėtumo padidėjimas valstijos mokyklose gali būti tiesiogiai susijęs su asmenukių populiarumu- būtent tada, kai moksleiviai suglaudžia galvas autoportretui, utelės ir šokinėja nuo galvos ant galvos.

Atskleidžia šios manijos mastas.

Kai save “paveiksluoja”, sakydavo mano AtA močiutė, tiek žmonių- ir prezidentai, ir senukai, ir moksleiviai, ir žvaigždės, ir dar ne žvaigždės, pradedi suprasti, kad tos asmenukės nedaromos “šiaip sau”. Ar utėlėms trasnportuoti.

Negi kas nors varginisis dalintis savo asmenuke tik tam, kad:

- identifikuotų save: jis/ ji dar gyvas? Nebent pakliūtų įkaitu kokiems teroristams.

- patvirtintų, jog jis/ji tikrai yra žmogus- nebent niekas tuo Feisbuke nebetikėtų.

- praneštų, jog jis/ ji yra toks/ ar ne toks, kaip visi- tipo, “coming out”;

- inventorizacijai- informuodamas, kad jis/ji dar turi visas galūnes, akis, plaukus etc.- tarkim, po kokio ugningo vakarėlio;

- ar šiaip, kad patvirtintų, jog jis/ ji gabus: moka naudotis savo išmaniuoju (arba ne) įrenginiu. Sugeba nusifotografuoti ir išviešinti nuotraukas.

Ne.

“Selfie”, juo labiau Instagram’e greitai papimpinta “selfie”, sutinka ir psichoterapeutai, yra eilinė jų autoriaus tikėjimo savo išskirtinumu, ypatingumu, unikalumu ar nuostabumu iliustracija.

O individo tikėjimas, jog jis yra “išskirtinis” ar “ypatingas”, yra pirmasis NPI (Narcissistic Personality Inventory) požymis. Žmogus, neturintis tiek narcizo bruožų (manantis, kad jis nei geresnis, nei blogesnis nei dauguma žmonių) tiesiog nesijaučia, kad jis kuo nors ypatingas, kad kompulsyviai turėtų vis atnaujinti savo atvaizdus kiekvienoje įmanomoje terpėje.

Tad galingoji “Selfie” populiarumo banga psichoterapeutams tėra tik dar vienas globaliai išaugusios mūsų savivertės simptomas. Panašu, kad iš drovių, užspęstų, į bendruomenę orientuotų homo sapiens staiga tampame bene labiausiai save mylinčia žmonijos karta. Labiausiai orientuotais į save.

Narcizais “ant steroidų”.

Užtenka pasižiūrėti į šiuolaikines vaikiškų drabužių tendencijas: jau naujagimiai savo šliaužtinukais informuoja, kad jie yra princai ir princesės, laimėtojai ir čempionai. Liaupsės nesibaigia ir mokyklose- štai mūsų vaikai valstijose ant kiekvieno kad ir pusėtinai, bet patenkinamai padaryto užduoties lapo ras mokytojos įvertinimus a la “nuostabu”, “šaunuolis”, “way to go”, “awesome” ar “champion”. Kurgi nenusvaigsi?

Juk visai neseniai vieno asmens nuotraukos, ne tik autoportretai, buvo apskritai retas dalykas- taip fotografuotąsi nebent dokumentams. Be to, savo autoportretą eiliniu fotoaparatu pačiam susikurti nebuvo lengva- turėjai fotoaparato užraktą tampyti už virvutės, arba ko nors paprašyti, kad būtum nufotografuotas. Vien prašymas “nupaveiksluok mane čia prie sienos” tais laikais būtų skambėjęs itin keistai, ypač jei dar būtum įsispendęs į kokią gundančią pozą, it šiuolaikinis “selfie” prodiuseris. Maža to, tektų laukti, kol išryškinsi juostą, ir tik tada- jei sugebėtum- pats, užsidaręs tualete ar vonioje raudonoje šviesoje gamintum nuotraukas.

Todėl gūdžiais sovietiniais laikais žmonės eidavo į “foto-atelje” ir mokėdavo pinigus už portretus. Dažniausiai fotografuodavosi ne vieni: su šeima, drauge, draugu, vaikais, tėvais ar bent jau pasodinti prie butaforinio augalo. Kokia nors svarbia proga.

Asmeninio albumo nuotraukos, po vestuvių, krikštynų ir švietimo įstaigų “vinječių” dažniausiai būdavo a la “buvau čia, mačiau tai”- iliustruojančios jų herojus prie istorinių paminklų, vaškinių ar tikrų įžymybių, automobilių ar kraštovaizdžių.

Kaip archaiška.

Šiandien didžiausiomis įžymybėmis tapo patys “selfie” herojai. Pastebėkite, kokie vienodi: identiškai papūstom lūpom, kiek pakeltais antakiais, truputį provokuojančia poza, gražiai apsirengę arba visai nusirengę. Ironiška, kad jau egzistuoja net tam tikras visuotinis grožio standartas- štai baltaodžiai skuba degintis, tik išvydę saulę, nepaisydami jokių pavojų, o juodaodžiai masiškai tepa odą šviesinančiais kremais- vienas tyrimas skelbia, kad PAR jį naudoja net trečdalis moterų.

Asmenukei merginos dažnai kiek pasilenkia, kad pademonstruotų savo apvalumus. Čiaukšti be makijažo- nauja asmenukė. Su makiažu- dar viena. Su trupučiu makijažo- trečia. O vaikinams kūno kalbos ekspertai pataria prieš asmenukę kiek pasportuoti, išsitiesti, gerai įkvėpti arba prasinešti kokiu rimtu sportiniu automobiliu, geriausia- rizikingai: kaip mat padaugės testosterono, sumažės kortizolio, ir tai bus akivaizdu: spindėsi veržlumu. Jei dar smakrą ranka pačiupsi, atrodysi daug protingesnis.

Kai taip lengva tinkamai įsiamžinti, kas gi belieka- privalu amžintis.

Įstabu, kaip greitai keičiasi turinys socialiniuose tinkluose: atėjus “selfie” bangai, pranešimai apie katinėlius, šuniukus, salulėlydžius akivaizdžiai nustelbti iliustruotų pranešimų apie tai, kur, su kuo ir ką veik tobulai veikia jų herojus. Yra ir vos ne kasdien keičiančių savo feisbuko viršelius, it kokio kiosko vitrinas, nes, matyt, jie nenumaldomai gražėja ir tobulėja.

Bet va vienas mano draugužis, matyt, vengdamas užmirštų katinėlių likimo, eina daug toliau: didesnių švenčių proga visiems- ir verslo partneriams, ir šiaip pažįstamiems, ir gerbėjams, ir draugams ar giminaičiams dovanoja ne šiaip kokias banalias ir tuoj pat šiūkšlėse atsirasiančias dovanėles, a la plataus vartojimo prekes ar suvenyrus su verslo logotipais.

Ne, jis visiems dovanoja gražiai įrėmintus savo fotoportretus. Pasirašęs, it koks Didenybė.

Kuria šventes.

Bus dar gražiau, jei šiemet prieš šventes savo portretais papuoš, pavyzdžiui, visuomeninio transporto stoteles ir taip, nesavanaudiškai, leis savimi džiaugtis visiems, visur. Arba, kaip koks europarlamentaras, išleis spalvotą brošiūrą apie savo būties gėrį.

Bet galėtų eiti ir dar toliau.

Pavyzdžiui, pasisamdyti paparacius, kurie jį visur sekiotų. Va čia tai asmenukė būtų! Turbo. Sako, ir populiariausiuose naktiniuose klubuose atvykus su pseudo papracių palyda durys iš karto atveriamos plačiai, o minia puola fotkintį “įžymybę” mobiliakais, kad tik tokio unikalus momento nepražiopsotų. Autografų prašo- kad ir ant pilvų.

Valstijose tai jau populiari praktika: štai “Celeb4ADay.com” siūlo net kelis paslaugų “paketus" didžiausiuose JAV miestuose: pasirinkęs “MegaStar” paslaugą už 2499 dolerius plius PVM, būsi sekiojamas net 6 paparacių ir vieno asmens sargybinio, fotografuojamas, kur tik beeitum, aplinkiniai ir šūkčios, ir prašys autografų- žodžiu, jausies taip, kad ir vėl pavydėsi pats sau.

Šlovė truks net dvi valandas, be to, gausi DVD su 10-15 nuotraukų. Įsivaizduoji? Feisbukas užvirs.

mega asmenuke

Tai bent pasakų industrija. Rūko horoskopų kūrėjai, papracių pamiršti.

Ateitis jau čia- kaip naiviai šioje perspektyvoje atrodo tradicinės mūsų “parodomosios” šventės- mokyklų išleistuvės, krikštynos ar net vestuvės…su jaunųjų nešiojimais per tiltus ir piršlių korimais. Kaimas. Šiandien pasijausti žvaigžde gali kasdien, jei tik panorėsi: “renginių organizatoriaus” specialybė įgijo daug platesnę prasmę.

Tik kad “kaukė mums pasako daugiau, nei veidas”- sakydavo, greičiausiai be kaukės, Oscar Wilde.

Būtent.

Asmenukių populiarumas teparodo, kaip desperatiškai mums trūksta dėmesio, pripažinimo ir įvertinimų- juk niekas neįkelia “selfies” tik šiaip sau, kad pademonstruotų, koks bio-organizmas jis dabar esąs, ar identifikaciniais tikslais. Kam? Feisbukas jau seniai mus pažįsta kaip nuluptus, jo verslo modelis toks. Šeima, draugai, kolegos irgi jau seniai turėjo progų su mumis susipažinti. Pats gi, turbūt, dar atsimeni, kas esi- jei ne, gali apdairiai mažesnę asmenukę į piniginę įsidėti.

Tiesiog bijome išnykti.

Bijome būti užmiršti pasaulyje, kuriame viskas taip greitai pamirštama. Vienaskaitiškumas artėja. Nebėra istorijos, nes viskas vyksta dabar, “real time”. Vargstame nuo naujienų, žinučių ir pranešimų gausos, nuo žmonių spūsties- ypač jei tūnai nuolat kokiame socialiniame tinkle. Tada, bro, ir esi tinkle, it sardinė. Vargstame ir nuo informacijos lavinos, kurioje vis sunkiau pasirinkti, kuo tikėti, kas tikra, ir kas ne.

Svarbiausia, ar jau pastebėjote?

Šiame pasaulyje niekas nebėra taip svarbu.

Ir nuostabos nebeliko. “Sunku kalbėti apie mūsų sugebėjimą nustebti, kai viskas, net paprasčiausias pyragaitis yra nuolat vadinamas “nuostabiu”- rašė populiarus britų filosfas, Alain de Botton.

Tiesa.

Gal todėl ir pradėjome stebinti save, būti įžymybėmis patys sau, kurti nuoseklų gražesnio, įdomesnio, tobulesnio savęs personažą ir transliuoti kiekvieną įmanomą dalyką apie jį visais įmanomais kanalais.

Nes va, tiesiog galime. Be to, taip daro visi. Negali apie save nuolat nepriminti.

Nes priešingu atveju, ką…pradingsi?

Ne.

“Tu esi tik tavo gyvenimas, ir nieko daugiau”- rašė Jean Paul Sartre savo neseniai ir Lietuvoje pastatytoje pjesėje, “Be išėjimo”.

Yra išėjimas. Kam tos kaukės? Kad ir kaip smarkiai skuosi aplink pasaulį, galų gale atsidursi ten pat.

Visada esame tik čia, ir tik dabar.

Ar galiu tai priminti?

 

(bus daugiau)

 

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai web tracker