„Kas bus, jei sukursime išvestinių finansinių produktų burbulą, kuris yra didesnis nei viso pasaulio BVP, ir jį pradursime?“ Atsakymas: „Šiandien“ Tobulas būdas susimauti # 4 Kaip taisyklė, tai, ko žmogus nemato, sudrumsčia jo mintis daug rimčiau, nei tai, ką jis mato- Julius Cezaris Štai aš. Ar tu. Jei dar nesugebame maitintis astraline energija, realiai nedaug kuo skiriamės nuo slieko: ryjame= egzistuojame, tik tiek, kad mus valdanti žarna turi keletą evoliucijos duotų pranašumų- ji dar turi gana tobulą palaikymo sistemą: mato, girdi, mąsto (kartais) ir jaučia. Kai vėl ir vėl išgirstu raginimus „būti realistu“, „nepezėti“, „nustoti svaičioti“, noriu paklausti- o ką reiškia „būti realistu“? Neseniai vienas marketwatch.com komentatorius, pavargęs nuo cirko biržose, taikliai pareiškė: „Viskas, užteks šios pasakos. Mieliau jau pažiūrėsiu „Matricą“- reikia nors kiek su realybe susipažinti.“ Faktas toks: nėra nieko objektyviau, nei mūsų subjektyvi realybė. Kai kažkas pradeda kaltinti kitus „ezoterika“, „mistifikacija“ ir „nemoksliškumu“, verta suvokti, kad „moksliniai“ metodai irgi yra tikėjimo ir net pasaulėžiūros dalykas (kiek dabar rašoma apie „perniek“ išdalintus Nobelio prizus, dar praeito amžiaus pradžioje), o kiekvienas žmogus, bent kartą gyvenime nusprendęs, kas yra „gerai“ ir kas yra „blogai“, užsiima ta pačia nelemta ezoterika. Net didžiausias šios planetos „realistas“, jei tokiu save laikytų, deja, nesugeba suvokti toliau savo nosies- pasitikėjimas savo „sąmoningu“ suvokimu yra tiek šakėm per vandenį rėžtas, kiek ir informacija, kurią mes gautume, kišeniniu žibintuvėliu naktį pašvietę olimpinio dydžio stadione: kur šviesi, tiek ir matysi. Tad suvokdamas realiai, geriausia, ką gali suvokti, yra tai, kad suvoki labai siaurai. Supratęs, kad negali per daug pasikliauti tuo, ką suvokei, gali žengti dar vieną žingsnį platesnio suvokimo link: įsitikinti, kad gali pasirinkit, kaip nori suvokti. Kiek žmonių ir Marijos žemėje ryte iš lovos išvirsta tik savo žarnos ar kitos svarbios pūslės pažadinti, ir pradeda „realiai“ matyti tai, kas jų laukia šiandien: grūstis gatvėse, pabrangusius produktus, piktą bosą, įsakymą apie atleidimą, tuščią piniginę: ryškiai, plačiai, su kuo daugiau detalių, taip realiai, kad net neįmanoma suabejoti tuo, kas šiandien laukia. Ir? Save išpildančios pranašystės veiksmingos tik tiek, kiek jos realios, tad jei meistriškai haliucinuojame niūrią ateitį, labai tikėtina, kad greitai ja įsitikinsime. Ir kalba čia ne apie tai, kad turėtume sau kartoti pozityvias mantras a la „aš galiu“ ar „šiandien nuostabi diena“, kaip moko brangūs verslo sėkmės motyvuotojai iš už Atlanto. Kalba apie tai, kad nusprendęs itin realistiškai niūriai įsivaizduoti savo darbo dieną, gali lygiai taip realistiškai ją įsivaizduoti ir kitaip, pavyzdžiui, mintyse regėdamas blausų ir niūrų savo darbo stalą, gali tuo pat metu pradėti- vėlgi, mintyse „realiai“, groti kokią itin linksmą Teletabių ar Limpopo ar „Bonifacijaus atostogų“muziką, ir ką? Bent jau neišsipranašausi sau niūrios darbo dienos. Abiem atvejais turinys tas pats: darbas, tačiau suvokiančiojo būsena- kitokia. Ar žinojai, kad pakankamai ryškiai, aiškiai ir dažnai įsivaizduodamas save sublogusį, ar priešingai- storulį, daug greičiau tokiu tapsi? Įrodyta. Tad jei svajoji, svajok ryškiai, drąsiai, su muzika, su daug šviesų, dideliais, kvapą gniaužiančiais vaizdais- lygiai taip, kaip – pastebėk- prisimeni žaviausias savo gyvenimo akimirkas. Jei prognozuoji kažką nemalonaus sau šiandien, vėlgi, pagalvok, kaip leidi sau tai reprezentuoti: ar kaip ištrauką iš naujausio siaubo filmo, ar kaip pašto ženklo dydžio neutralų priminimą. Kliedesiai? Šiandien yra rytojus, apie kurį nerimavai vakar. Dar Mark‘as Twain‘as senatvėje pastebėjo „Esu senas žmogus ir turėjau daugybę nelaimių gyvenime, tik kad dauguma jų net neįvyko“. Haliucinuoti, kad esi realistas, labai lengva. Tačiau tai yra tiesiausias būdas patirti nemalonią staigmeną- susidurti su visiškai kitokia, nei suvokta realybe, vėl ir vėl. Juolab kad pragmatikai, ar save „realistais“ laikantys, gyvena trumpiau, uždirba mažiau ir turi daugiau sveikatos problemų, nei tiesiog užkietėję nuolat fantazuojantys svajotojai- bent jau tai patvirtino neseniai Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai. Nobelio premijos- pelnytai- laureatė, amerikiečių rašytoja Toni Morrison kažkada pasakė dar paprasčiau: „Nori skristi? Turėsi numesti visus šūdus, traukiančius tave žemyn“.
Tobulas būdas susimauti # 5 Kai lietuvis nukanka į kokius ne anglosaksiškus vakarus, į provincijos miestelį ir staiga pamato, kad VISOS parduotuvės, ir net degalinės sekmadienį čia uždarytos- žmonės ilsisi, ir tiek- pakraupsta. Kaip gi čia taip, juk net Lietuvoje, kuri dar tik tampa civilizuota vakarietiška prasme, gali pirkti taip nereikalingus daiktus nors ir 24 valandas per parą, net per Kalėdas. Ogi taip. Sekmadienį švęsk. Ši biblijinė nuostata nebuvo vien tik tam, kad išlaikyti vergus, baudžiauninkus, o vėliau proletariatą darbingais. Jei nuolat veiksi, tiesiog nepastebėsi, ką veiki. Atsimenate Thoreau- "Neužtenka būti užsiėmusiu - taip daro ir skruzdės. Klausimas yra- kuo Jūs užsiimate?" Lietuvoje praktiškai niekas nerašo apie vieną nepaprastą XX-ojo amžiausi išminčių, Buckiminsterį Fullerį, neįtikėtiną asmenybę, daugelio JAV universitetų garbės daktarą ir sferinių konstrukcijų išradėją. Fuller’is gavo bent 28 patentus, būtent jo sukurtos sferinės konstrukcijos šiandien naudojamos ir didžiausiems kupolams statyti, ir net oficialiems FIFA futbolo kamuoliams kurti. Maža to, Fuller’is išgarsėjo ir savo filosofija, ir knygomis, nes buvo ambicingai nusprendęs išspręsti fundamentalią žmonijos problemą- kaip mes galime harmoningai išgyventi šioje planetoje. Iš dalies jam tai pavyko, ir nors Buckminsteris mirė 1983-iais, šiandien jo darbus vertina ir analizuoja vis daugiau juos vertinančių žmonių- nes būtent šiandien pagaliau tenka susidurti su žmonijos išgyvenimo problema. Tai pasakoju todėl, kad ponas Fulleris ne tik man yra ir buvo nepaprasto įžvalgumo, ir efektyviai veikiančio žmogaus pavyzdys. Maža to, jo gyvenimas yra geriausiai pasaulyje aprašytas gyvenimas- nuo 1915 metų iki pat savo mirties Fulleris aprašydavo kiekvienas 15 savo gyvenimo minučių. Sakysite- psichopatas, susireikšminęs kažkoks. Ir taip, ir ne. Jei kiekvienas iš mūsų aprašytų bent vieną savo dieną, ir tik sau…turėtų pripažinti, kad galėjo geriau. Argi ne fantastiška paskata tobulėti? Fulleris išmokė mus vieno dar svarbesnio dalyko. Norėdamas geriau komunikuoti, jis nusprendė tiesiog… patylėti. Ir metus tylėjo. Būtent tylėdamas jis turėjo galimybę suvokti, kaip jis komunikuoja- ir su savimi, ir su kitais. Būtent po tylėjimo įžado Fulleris tiesiog atgijo- tapo dar veržlesniu ir kūrybingesniu individu. Ir jei kalbame apie įžvalgiausius visų laikų išminčius- ar Platoną, ar Miltoną Ericsoną, ar net Jėzų Kristų, ar Budą- pastebėsime, kad jie skirdavo labai daug laiko tam, kad tiesiog “būtų”- ar 40 dienų be maisto vienatvėje dykumoje, ar ištisus metus sukaustyti poliomielito po dirbtiniu plaučiu. Ne veltui šiandien net psichoterapeutai kalba apie tai, kad norėdami plačiau suvokti, o tuo pačiu- mąstyti, tiesiog turime surinkti pakankamą kontempliatyvios meditacijos valandų stažą. Išmokti tiesiog “būti”, ir nieko “ypatingo” neveikti. Tyrimai rodo, kad tai net fiziškai keičia mūsų priekinę smegenų sritį, ir akivaizdžiai tobulina dėmesio bei koncentracijos įgūdžius. Tad…kai tik išrenkame politikus į seimą, būtų pats laikas juos nusiųsti jei ir ne į dykumą, ar barokamerą, tai bent į kokio atokesnio vienuolyno celes- lai pamedituoja, renka stažą. Jei lakūnai negali valdyti didesnių orlaivių, nesurinkę pakankamai skraidymo valandų, politikai neturėtų valdyti valstybių, neįrodę- pirmiausia sau- kad sugeba susitelkti. Būti. Šiandien esame nuolat mokomi, skatinami ir įvairiausiais būdais raginami veikti: pirkti, skaityti, svarstyti, kurti, dirbti, aukoti, rūpintis, balsuoti. Abejoju, ar pelės laboratorijose nenukvaištų, jei joms per dieną būtų rodomi tūkstančiai mus pasiekiančių pranešimų. Neverta labai didžiuotis, kad dar nenukvaišome mes. Nieko neveikti yra labai daug. Veikti. Dekartiškas „mąstau, reiškia esu“ paneigiamas paprastu neveikimu ir nemąstymu: tada esi daugiau nei „aš“. Tobulas būdas susimauti # 6 Dar geriau- klausk kodėl būtent man taip nesiseka, kodėl mane žmona paliko, kodėl mano tokia nelaiminga vaikystė, kodėl pas mus taip blogai gyventi, kodėl prasidėjo krizė. Bet ar girdėjai ką nors tiek pat dažnai klausiantį: “Kodėl man taip sekasi?- net kai sekasi, “Kodėl aš toks laimingas?”- kai laimingas, “Kodėl gyvenimas toks nuostabus?”- kai jis nuostabus. Ne? Todėl, kad gimei. O jei dar giliau- todėl, kad buvo Adomas ir Ieva, va kodėl. Obuolys ir žaltys. Bet ir čia nesustokime. Todėl, kad buvo Kūrėjas, kuris sulipino Adomą… iš ko ten? Molio, berods. Tad visada yra ultimatyvus atsakymas į “kodėl”, ir dažniausiai jis suteikia labai mažai paguodos- jei tik pasirenkame šią civilizuotą, mechanistinę pasaulėžiūrą, kuri, priešingai nei pagonybė, rytiečių tikėjimai ar net šiuolaikinė nebe niutoninė priežasties- pasekmės fizika, ir toliau mums teigia, kad yra kažkas, per septynias dienas užsukęs visą šį ratą, kuriame mes dalyvaujame kaip aktyvūs ir visada nedieviški iš esmės pasmerkti dalyviai, turintys kažką „nuveikti“, „pažaboti“, „įtikinti“ ir „nugalėti“. Tik tokia pasaulėžiūra leidžia „nugalėti“ gamtą, kitatikius ir šiaip paklydėlius, bet būtent ji ir gali būti didžiausia problema, nes nesugebame suvokti, kad gamta mes ir esame. Nėra „mūsų“ ir nėra „visatos“ atskirai. Nėra su kuo kovoti, ir ką pavergti. Panašios problemos galioja ir Froidiškam “kodėl?”- jei šiandien man nesiseka todėl, kad pavydėjau mamos tėčiui…ups- ar tai žinodamas, pagaliau tapsiu sėkmingas? Ne. Annos Freud auklėti „pavyzdiniai“ vaikučiai, kuriems Anna siekė sudiegti „stiprius ego“, kurie išlaikytų kryptį „marazme“, suaugę tapo alkoholikais, depresavo, kol pagaliau nusižudė. Net ir žinodami, „kodėl“. Aš nesakau, kad klausdamas “kodėl?” negausi vertingos informacijos. Tėra tik mažas, bet svarbus skirtumas, kurį suvoksime, paklausę iš esmės to paties: Kuo daugiau aiškiniesi, kodėl kažkas neveikia, tuo mažiau laiko turi pastebėti tam, kas veikia. Kodėl? Todėl. Baigiasi (“ant” nevartotinas, ar ne) “l”. Niekada nesužinosi, kodėl iš tikrųjų gali skaityti šį tekstą, apskritai skaityti ar net suvokti. Nes ...išsamesnis atsakymas į šį „kodėl“ būtų visa civilizacijos istorija: reikėtų kalbėti apie spaudą, leidybą, popierių, kompiuteriją, internetą, Guthenbergą, raštiją, indoeuropiečių šeimos kalbas, Homo Sapiens ir Didįjį sprogimą...kuriuo tu ir aš iš esmės ir esame, dabar. Net jei nežinai, kodėl- įpareigoja, ar ne? (n kitų būdų- lapkričio mėnesio "Verslo klasėje" ir čia) ________________________________ (c) Vidas Jankauskas, 2006-2008. Visos teisės saugomos, tačiau galite cituoti ir skelbti šį bei kitus mūsų svetainės tekstus internete, jei jų nekeisite ir išsaugosite akivaizdžias bei veikiančias nuorodas į mindgasmic.com
Komentarai:
|
|||||||||
