"Nesuprantu, kodėl žmonės bijo naujų idėjų. Aš bijau senų"- John Cage
Argi ne įstabiai viską ėmėme, ir automatizavome? Automatinis priminimas. Automatinis atsakymas išvykus. Automatinis debetas, automatinis kreditas, automatinis progresas, automatinis regresas, automatinis atsakovas ir automatinis pašnekovas. Automatiškai siunčiamos ir automatiškai papildomos sąskaitos, automatiškai veikiantys bankomatai, tempomatai, termostatai ir kiti agregatai, automatiškai auginamos gėlės, daržovės, automatiškai melžiamos karvės, automatiškai gaminama elektra, automatiškai palaikoma temperatūra broileriams, automatiškai ir piliečiams, automatiškai ruošiama kava, automatiškai grilyje paskutinį kartą smagiai sukasi viščiukai, automatiškai generuojamos interneto svetainės, automatiškai siunčiamos gėlės ir sveikinimai, automatiškai rezervuojami bilietai, automatiškai operuoja prostatą ir kataraktą, automatiškai gaminami daiktai, automatiškai kuriamos paslaugos, automatiškai gaminami automatai. Kodėl mums apskritai reiktų apie tai kalbėti? Todėl, kad remiantis autoritetinga Dr. Jon Miller daugiamete studija JAV, daugiau nei penktadalis amerikiečių (išdrįskime teigti, kad ir viso pasaulio žmonių) iki šiol yra tikri, kad saulė sukasi apie žemę, o ne priešingai. Mažiau nei vienas iš dešimt gali paaiškinti, kas yra molekulė- tegali konstatuoti, kad tai labai mažas "dalykėlis". Tik vienas iš trijų suvokia, koks yra DNR vaidmuo. Devyni iš dešimt nesugeba paaiškinti, kas yra radiacija. Tad akivaizdu, kad nesuvokdami elementarių vadovėlinių dalykų, sunkiai tegalime suprasti, kas gi šiandien vyksta, kokie pokyčiai yra esminiai, kurlink mus veda nestojanti mokslo ir technologijų pažanga ir kaip muilo burbulai besipučiančios ekonomikos. *** Atsimenate radijo laikus? Gūdų sovietmetį, kai visa šeima idiliškai sėsdavo klausytis kambario viduryje pagarbiai pastatyto radijo? Ta paslaptingai švietusi medinė dėžė "po darbo" būdavo pagarbiai uždengiama nerta servetėle, o jos kištukas apdairiai ištraukiamas iš rozetės. O televizoriai? Moderniški, and keturių liaunų "Beatles" eros kojelių, su dvi-ūse antena- atsimenu, kaip mama, po "labanakt, vaikučiai", kruopščiai uždengdavo ne tik televizorių, bet ir jo ekraną didele skraiste, o kad ši nenuslystų žemyn, ant televizoriaus uždėdavo didžiulę tuščią vazą. Dar truputį seniau į pagarbiausią namų vietą- altorių- pretendavo net ne radijas, ir ne televizorius, o paprasčiausias šaldytuvas. Net ir amerikiečių šeimose pirmieji šaldytuvai dažnai keliaudavo į matomiausią namų vietą- kad ir namiškiai pasigrožėtų, ir kaimynai pavydėtų. O ar atsimenate visus kitus sovietinių laikų stebuklus? Daiktų buvo mažai, gal dėl to jie buvo taip mylimi: mes, paaugliai, kasetinius magnetofonus "Vesna" išpuošdavome lipdukais, o mūsų tėvai savo tiek "išlauktus" ir išstenėtus "Žigulius" puošdavo velniukais iš lašelinių, kalinių darbo rožėmis plastike arba nebeskraidančiomis lėkštėmis uždengdami žibintus. Pranyko. Dingo ir telefonai- automatai, mediniai ir plastikiniai skaitytuvai, patefonai, gazuoto vandens automatai, giros ar alaus statinės ir šalia kapeikas skaičiavusios tetulės, dingo kasetės, juostiniai magnetofonai, "Robotron" kompiuteriai, 16mm kameros ir juostiniai fotoaparatai, fotodidintuvai, mechaniniai žadintuvai, tvarsčiai, stikliniai pieno buteliai ar ranka sukami grąžtai. Pranyko įrenginių "vartojimo instrukcijos", pardavėjams nebereikia antspauduoti "garantinių kortelių", nes visi puikiai supranta- šiuolaikiniai buities, ir ne tik jos, prietaisai gyvens trumpą ir padriką gyvenimą, o kartais taip ir neišpakuoti keliaus ten, kur jų vieta. Taip ir neapklijuoti lipdukais. Mat atėjo automatija. Dar 1980- aisiais vidutinis amerikietis tematė 28 skirtingus televizijos kanalus, šiandien- 565. Be jų, tas pats vidutinis amerikietis dar vidutiniškai tris valandas per dieną- po "darbo"- automatiškai praleidžia internete- tad net 7 laisvalaikio valandas yra "prisijungęs". Ar atsijungęs? Automatiškai. Va katalikų hierarchai palaimino automatinę IPhone išpažinties programėlę, kurią kad ir šiandien gali atsisiųsti už porą dolerių ir automatiškai pasiruošti išpažinčiai bažnyčioje geriau. Tiesiog maigai 10 Dievo įsakymų klausimyną ir taip perkratai sąžinę, kad nuodėmės ima sąmonėn lįsti kaip grybai po lietaus. Simptomiška, kad šiandien ir dvasinė praktika atliekama taip technologiškai progresyviai ir automatiškai -kaip ir visa kita, nes, galų gale, mūsų daiktai, pastatai, tikėjimai, būdas ir įpročiai tėra mūsų pačių automatinės metaforos. Štai Tailande vienoje šventykloje dievybės automatiškai priima maldininkų prašymus- tereikia juos surašyti ant specialaus lapelio, kurį čia pat apdairiai siūloma įsigyti, tada įmesti lapelį į tam tikrą ertmę po dievybės statula, ir voila!- sušvinta prožektoriai, nuaidi dieviška muzika, ima šnypšti ritualinių dumų kamuoliai: malda priimta. Automatiškai. Ar teko apžiūrėti naujausius Nokia telefonus? Kaip ir Apple produktai - nebeišardomi. Baterijos pačiam pasikeisti nebepavyks. Ar teko žvilgtelėti po naujausio BMW variklio gaubtu? Išvysi dar vieną gaubtą, slepiantį nuo mechaniko- ar vairuotojo- viską, ko šiam neverta rodyti. Gedimai diagnozuojami automatiškai, prisijungus specialią, tik gamintojo aprobuotą diagnostinę įrangą. Tokia pati dalia laukia ir ligonių, patekusių pas šiuolaikinį gydytoją- specialistą: šis daugiausiai vizito laiko skiria diagnostinės įrangos pateiktų tyrimų analizei bei išvadų į diktofoną diktavimui, mažiausiai- pacientui. Automatija turi būti automatiška. Kam šiais laikais šautų į galvą rausti absoliučiai tiesų tunelį tarp Čikagos ir Niujorko- po namais, keliais, upėmis ir viadukais? Vien pagalvojus, kiek statybos leidimų ir detaliųjų čia reiks, kiltų nenumaldomas noras čia pat po kokiu viaduku ir pasilikti. Bet va, tunelis jau išraustas, šviesolaidis paklotas, milijardai tiesiogine prasme užkasti po žeme...kam? Kad automatiniai prekijai tiek Niujorko, tiek Čikagos biržose turėtų neginčijamą, automatinį pranašumą- žinoma, tik tie, kurie mokės "Spreadnetworks" (šį tiesiausią šviesolaidį paklojusiai kompanijai) milijoninius kabelio nuomos mokesčius. Kam? Tam, kad jų užsakymai tarp biržų keliautų net 3 milisekundėmis greičiau, nei jų konkurentų. Greitis čia yra viskas- algoritminėms, automatinėms akcijų, žaliavų ir kitų derivatyvų prekybos sistemoms visiškai nerūpi tai, kas bus rytoj, ir kas buvo vakar, joms terūpi pateikti tikrus ar fantominius užsakymus bent keliomis milisekundėmis greičiau, nei tai padarys konkuruojančios sistemos. "Kelios milisekundės yra veik amžinybė, kai kalbame apie automatinę prekybą," viename interviu "Fortune" sakė automatinių prekybos sistemų žinovas, profesorius Ben Van Vliet iš Čikagos.-"Visa tai- kaip auksinių monetų rinkimas nuo grindų. Tik pirmas jas pastebėjęs ir surinkęs išeina praturtėjęs" Įstabu. Į žemę kasame milijonus tam, kad prekyba derivatyvais (= fantomais, niekuo) taptų dar efektyvesnė. Ar tokie infrastruktūros kraštutinumai neprimena Amsterdamo tulpių manijos, kai už pora "teisingai" mutavusių svogūnėlių galėjai nusipirkti pusę miesto? Kam tai rūpi? Daugiau nei 70 procentų visos prekybos didžiausiose JAV biržose jau vyksta automatiškai- tad praktiškai niekam nerūpi, kad Jūs per brokerius čia investavote savo paskutinius, pirmuosius pinigus, ar Sodros pinigus, tikėdamiesi "subalansuotos rizikos" ar net garantuotos - kaip naivu- grąžos. Algoritminiams aukšto dažnio (HFT) prekiautojams taip pat mažai berūpi ir "fundamentalieji" veiksniai, informacija apie įmones, šalis, jų ekonomikas ar žaliavas- koks skirtumas, sistemoms terūpi automatiškai ir akimirksniu reaguoti į rinkos pokyčius, arba net juos kurti, o ne prognozuoti tai, ką visada buvo sunku prognozuoti- kokia bus to ar kito instrumento kaina rytoj. Taip automatiškai uždirbami milžiniški pinigai automatiškai veikia ir visa kita: tėra "automatiškai darantys pinigus", ir visi kiti, mirtingieji, arba "mortai"- kaip meiliai mus vadina "Goldman Sachs" žaibai. Nenuostabu, kad pasaulis užsimerkia, matydamas, jog JAV centrinis bankas- FED- tapo didžiausiu šios šalies iždo obligacijų pirkėju ir turėtoju, pralenkęs net Kiniją ar Japoniją, nors ir penkiametis pyplys -automatiškai- supranta, kad žaisti Monopolį su dėde bankininku, kuris čia pat spausdinasi sau vis naujus banknotus, yra ne tik neįdomu, bet ir mažai prasminga. Juolab, kad tai, ką turime dabar- besaikį kapitalo kaupimą ir neįtikėtinai efektyvius, automatinius, jo kaupimo instrumentus- tik dar kartą patvirtina tai, ką jau taip seniai mums sakė tėvelis Marx'as: pernokęs kapitalizmas kenčia nuo kapitalo pertekliaus, dar labiau didindamas bedarbystę ir mažindamas tų, kurie dar turi darbą, atlyginimus iki skurdo lygio. Juolab kad prasmė automatijai neaktuali. Ar verta kalbinti automatinį dulkių siurblį apie jo- ar Jūsų- būties prasmę? Atsakys: "ūūū", ir nušvisite. Klausimas tiesiog nebeteks prasmės. Arba tiesiog nieko taip automatiškai ir nesuprasite, vėl. Kiek prasmingas dialogas su tarakonu? Šiuolaikiniai įrenginiai, turintys specializuotą AI (dirbtinį intelektą) jau seniai savo intelekto galiomis pranoko šį planetos senbuvį. Šiandien net X-Box priedėliai sugeba "mokytis"- t.y. perprogramuoti save, atsižvelgdami į informaciją iš aplinkos. Įsivaizduojate? Joks pasaulio programuotojas, net milijonas jų, dirbančių metų metus, nesurašytų kodo, kuris leistų atpažinti visus, atėjusius pažaisti X-Box. Tačiau šis priedėlis jau šiandien sugeba pastebėti tam tikrus nuoseklumus, apibendrinti, pasirinkti, kurią informaciją ignoruoti ir, galų gale, jus identifikuoti. Kas toliau? Ray Kurzweil, bene garsiausias technologijų futurolgas pasaulyje, net neabejoja, kad netrukus turėsime sąmoningus automatus. Įsivaizduojate? Įjungiate savo Ipadą, o šis- depresuoja. Pareiškia jums, kad nesiruošia šiandien dirbti, bent jau tol, kol neapvilksite jo "padoresne" įmaute ir kaip reikalas nepakrausite. Nes- taip elementaru- didžiausia problema, kurią susikūrėme, automatizuodami ir efektyvindami viską, ką tik įmanoma, yra paprasta: jei žmonija tiek šimtmečių kūrė tai, kas ją "pavaduotų", pagaliau ateina taip siektas laikas, kai galėsime atsipūsti. Būti "pavaduotais". Hansas Moravec'as, Carnegie Mellon universiteto Robotikos Instituto įkūrėjas ir vadovas, tai numatė jau seniai. Jo nuomone, vienas iš didžiausių XXI-ojo amžiaus iššūkių yra reglamentuoti robotikos pramonę ir apibrėžti automatijos ribas, tačiau, net jei tai mums pavyktų, "žmonija, tolimesnėje perspektyvoje, neturi jokių šansų prieš robotus". Moravec'as nėra mokslinis ar šamaninis fantastas, jis- didžiausios ir seniausios robotus bei automatiją kuriančios ir tiriančios institucijos vadovas. Skamba kaip liūdna naujiena tiems 40-čiai procentų 40-ties nesulaukusių ispanų, kurie iki šiol neranda darbo, ir milijonams bedarbių visur kitur- automatijai jų jau nebereikia. Benas Bernanke, neseniai liudydamas kongreso biudžeto komitete, nenorom turėjo pripažinti, kad bedarbystė JAV, tikėtina, iš esmės nemažės bent dar vieną dešimtmetį (sic!), net jei JAV ekonomika nuo šiol augtų po 4 (tai bent!) procentus į metus. Kaip gi taip? Ekonomikai stimuliuoti ir "lengvinti" per kelis metus sukišti trilijonai pagrindinės problemos taip ir neišsprendžia? "Ne"- ramiai atsakytų ir automatinis atsakovas kurioje nors JAV bendrovėje, sėkmingai "pavadavęs" dar tris "gyvus" darbuotojus šiais metais ir pasiūlytų pasirinkti vieną iš meniu "1"- "Se habla Espanol?", "2"- "įveskite savo kliento numerį", "3"- "išklausyti meniu iš naujo". Atsimenate tipinę ekonomikos problemą, kurią, berods, ir mokyklose dar turėjome spręsti- kiek duobkasių su x dydžio kastuvais optimaliai iškastų Z x Y x A dydžio duobę? Jei sukišime į duobę per mažai, kasimas užtruks. Jei sukišime per daug duobkasių- ims vienas kitam trukdyti. Tačiau jei įkišime vieną duobkasį su "BobCat", arba apskritai įjungsime automatinę duobkasę, darbininkų nebereikės. Nuostabu. Automatija. Tačiau duobės negavę kasti darbininkai liks it musę kandę- ir tol, kol netaps automatinės duobkasės operatoriais, tegalės pavydžiai stebėti, kaip mitriai ši kasa tranšėjas šviesolaidžiams. Liūdniausia, kad operatoriumi, geriausiu atveju, taps tik vienas, o visi kiti eis registruotis į darbo biržą. Maža to, vartos mažiau, taupys, ir dar, neduok Die, ims depresuoti- tad bent jau turėtume jiems parūpinti nebrangaus alkoholio, 565 kanalus ir po IPadą, kad laikas nuo laiko dar ir išpažinties prieitų. Tereikia pasisukioti aplink, ir visur išvysime tą patį- nors darbo vietų vis dar yra, mažėja sugebančių tuos darbus dirbti. Vien gamybos srityje JAV egzistuoja šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų- bet šiuolaikiniams automatiniams įrenginiams derinti ir prižiūrėti nebereikia duobkasių, reikia greitai mokytis pasiruošusių programuotojų ir inžinierių. O visur kitur- vaizdelis nekoks: automatija baigia išstumti paskutinius beprasmiškai popierėlius stumdančius ar telefono ragelį kilnojančius individus -jei to darbo negali padaryti kiniečiai, jį, tikėtina, dar geriau padarys automatai.Net ir Kinijoje. Jei anksčiau kiekvienas sovietinis daugiaaukštis turėjo ir savo ūkvedį, ir santechniką, šiandien efektyvus santechnikas gali vienu metu prižiūrėti tūkstančius namų, efektyvi medicinos klinika- tūkstančius šeimų, o gamyklos tipo konvejeriu analfabetus kepanti mokykla- tūkstančius mokinių. Vienas produktyvus skandalus mėgstantis tinklaraštininkas be darbo palieka šimtus kruopščiai faktus tikrinusių žurnalistų, redaktorių, maketuotojų ir korektorių, viena stotinga lengvą gyvenimo būdą propaguojanti gražuolė, kasdien youtube transliuojanti savo miegamojo dramas be darbo palieka dar kelias dešimtis reporterių, redaktorių, operatorių, maketuotojų, diktorių ir apšvietėjų. Vienas virš Pakistano skraidantis UAV dronas dažnai nukepa daugiau blogiukų, nei visą mėnesį aūlus ir kišlakus siaubusi brigada, vienas policininkas, videokameromis stebintis visą kvartalą, sugaudo daugiau niekadėjų, nei penki be jokio reikalo automobiliuose miegantys ekipažai. Vienas gerai suprogramuotas telepašnekovas per kelias dienas apklaus tūkstančius respondentų, arba primins jiems apie neapmokėtas sąskaitas, arba paragins balsuoti už geriausią kandidatą, arba pasiūlys draudimo paslaugas- ir niekad nesiskųs, nedejuos, nesvajos apie karjerą, juolab niekad neprašys nei užtarnautų, nei neužtarnautų atostogų. Tačiau tai tik regimoji automatijos dalis, ar ne? Jau seniai svarbiausių mūsų gyvenimo parametrų kontrolė atiduota automatijai: esame fiziškai priklausomi nuo įrenginių, kurie palaiko internetą, kontroliuoja elektros gamybą ir tiekimą, prognozuoja orus ir žemės drebėjimus, kontroliuoja gamybos procesus, miestų apšvietimą, liftus, oro uostus, ore skrendančius lėktuvus, žeme riedančius troleibusus ir greituosius traukinius, valdo atomines reakcijas ir kontroliuoja valstybių oro erdvę, analizuoja rinkėjų nuotaikas ir reklamos kompanijų efektyvumą, prekiauja biržose ir analizuoja statistinius rodiklius. Tikėtina, kad automatijos sistema, Moore dėsniu kas pusantrų metų dvigubindama savo pajėgumus (kaip ir procesorių galią) ilgainiui taps visiškai autonomine - kai žmonija tiesiog turės pasitikėti automatija tiek, kad ši priimtų visus svarbiausius sprendimus, nes (esame) būsime išsiauginę tokio sudėtingumo sistemą, kurioje joks žmogus nesugebės suvokti esminių kintamųjų. Tad beliks palikti viską spręsti automatijai pačiai. Jei suvoksime, kokie pokyčiai šiandien jau įvyko genetikoje- vos ne kiekvienas naujas organizmas kuriamas taip, kad galėtų daugintis, ką gali nano robotai- irgi save atgaminti ir remontuoti, veikti savarankiškai ir patys "spręsti", ką žada mašinų sugebėjimas mokytis pačioms- kad ir kasdien lavėjantys XBoxai, suvoksime, kad automatija- tai rizikinga, ir finalinė pernokusio kapitalizmo metamorfozė, svaja, idealas, šviesa beprotiškai ilgo žmonijos socialinės evoliucijos tunelio gale...artėjanti nesustabdomu, net Marx'o nesuvoktu greičiu. Šiandieninė robotikos, nanotechnologijų ir genetikos pažanga kelia daug didesnes rizikas, nei tas, kurias svarstė, pavyzdžiui, atominės bombos kūrėjai. Prieš pirmąjį bandymą Roberto Oppenheimerio vadovaujama mokslininkų grupė tikėjo, kad bombos sprogimas gali uždegti visą žemės atmosferą, taip pat buvo pasiruošusi evakuoti pusę Naujosios Meksikos gyventojų- bet bombą vistiek driokstelėjo. Galime sakyti, labai sėkmingai. Automatija yra tas lokomotyvas, kuris pagaliau sutrėkš taškus ant visų dar neefektyvių "i"- kad išeitume į užtarnautą, ar ankstyvą poilsį, tiesiog nebetrukdytume nebesustabdomam progresui ir stebėtume, kaip pro visus galus nenumaldomai auga visi įmanomi BVP- tarsi nors kam šioje planetoje to reikėtų. Grėsmingas Čapeko ar Azimovo laikų klausimas- ar robotai paklus mums?- šiandien jau atsakytas: automatija nebeklausia, ką ji gali padaryti Tau, automatija klausia, kaip tu šiandien nebetrukdysi jai. Nesupranti, apie ką aš čia? Su kokiu siaubu į mūsų automatinę gerovę ir taip ir niekieno nepraktikuojamą laisvę rinktis žiūri tos paskutinės tikrai laisvų žmonių gentys Amazonės džiunglėse, kurių nuotraukos neseniai apkeliavo visą pasaulį. Nebeilgai. Mes ir juos jau suradome. Evangelizuosime ir tada pasirūpinsime, kad jie kuo greičiau pradėtų naują, pilnavertį gyvenimą. Automatiškai norėtų, ko visi normalūs žmonės nori, ir darytų, ką visi normalūs žmonės daro, kad džiunglių BVP pagaliau imtų augti eksponente. Automatiškai. Kaip ir veik visa, ką darai. Net jei dabar laisva valia nuspręstum pasikrapštyti nosį, darytum tai automatiškai- suderintum daugiau nei 140 rankos raumenų taip, kad pirštas pagaliau pasiektų nosį, maža to, tavo ranka automatiškai žinotų, kur ši yra- juk neturi nosies krapštyti prieš veidrodį, ar ne? Kad smagiai pasikrapštytum nosį, tau reikės- automatiškai- išlaikyti pusiausvyrą, kvėpuoti, nejudinti nei nosies, nei galvos, suvokti, kad nosis jau pakrapšyta, ar kad ją reikia dar krapštyti, daryti tai nei per stipriai, nei per silpnai- kitaip nosies gali net nelikti, įvertinti, ar sociumas apskritai leidžia tau ją krapštyti, ir viso šio svarbaus proceso metu turėsi pasirūpinti, kad nesustotų širdis, medžiagų apykaita, prakaitavimas, mąstymas, suvokimas, nesustotų ląstelių kaita, toliau vyktų baltymų sintezė, CO2 išskyrimas, nesutriktų tavo emocinė pusiausvyra...ir milijonai kitų automatiškai su ir be tavo žinios vykstančių dalykų. Esi- ką čia slėpti- stulbinančio efektyvumo, milijonus metų tobulintas automatas, iki šiol- net po tiek valandų nosies krapštymo, spoksojimo į ekranus ir reklamos atakų- sugebantis kurti, suvokti, mąstyti- ok, kartais-justi ir patirti. Negi tik automatiškai? Ma jį bala, kad nežinai, kas gi iš tikrųjų yra DNR, nors ir puikuojiesi dviem "aukštaisias". Tiek to, jog nesupranti, kaip kvantinės mechanikos principai veikia keturių branduolių procesoriuje. Svarbu tik tai, kad kartais- žinau- gali nebebūti automatu. Nepaisyti taisyklių ir normų, nesivarginti paklusti, ypač valdžiai- tik nudvėsusios žuvys plaukia pasroviui- tiesiog nebeignoruoti. Realybės. Juk gyveni savo gyvenimą? "Visada daryk tai, ką bijai daryti"- sakė Ralph Waldo Emerson. Procesoriai ir automatai to - automatiškai- negali.
Jiems, beje, dar iki šiol sunku ir kojines surūšiuoti:
(c) Vidas Jankauskas, 2006-2011. Visos teisės saugomos, tačiau galite cituoti ir skelbti šį bei kitus mūsų svetainės tekstus internete, jei jų nekeisite ir išsaugosite akivaizdžias bei veikiančias nuorodas į mindgasmic.com .
Komentuoti:
|
|||||||||||
