"Geri pasižadėjimai tėra čekiai, kuriuos išrašinėja žmogus, net neturėdamas sąskaitos banke"-Oscar Wilde

Prieš Naujuosius- ar bet kada kitą kartą- juk iš esmės, Naujieji metai prasideda su kiekviena Nauja diena, Nauja minute ir net Nauja sekunde, dažnai viliamės, kad va jau nuo šiol "keisimės", X ir Y bus kitaip, būsime "geresni", "turtingesni", "šiltesni" ir t.t.

Tokie siekiai patogūs, nes niekuo neįpareigoja: keičiamės kasdien ir taip, geresni galime išbūti dešimt minučių ir daugiau, o jei kalbame apie neigiamai suformuotus siekius, tokius kaip "nebesikeiksiu", "nerūkysiu", "nebetingėsiu" ir t.t.- net ir maži vaikai žino, kad tokios nesąmonės pasąmonės neveikia.

Nes...Negalvokite apie sulankstytą ir dar kiaurą vieno cento monetą baloje.

Negalvokite ;)

Ir jei norite tikrai nustoti galvoti apie tą nelemtą sulankstytą vieno cento monetą baloje, verta galvoti apie nedidelius suvokimo pokyčius- kad ir siūlomus čia žemiau, leisiančius lengviau suvokti, kokių pokyčių siekti verta.

Naujaisias.

Kaip suvalgyti dvi tonas vištienos?

Galima netgi tyliai- na, nebent girdėsis smagus čepsėjimas.  Ir kai kalbame apie dvi tonas vištienos, verta kalbėti ne apie pilką baltymų, antibiotikų, augimo hormonų ir dar galas žino ko prikimštą masę savivarčio priekaboje, bet apie konkrečius  1423 vidutinius nupešiotus ir dažniausiai iškeptus viščiukus: tiek per savo vidutinį gyvenimą jų sušlamščia vidutinis amerikietis. Pastebite? Dvi tonos vištienos....ūūū... skamba išdidžiai ir įspūdingai, tuo tarpu jei kam nors papasakosite apie tai, kad šį mėnesį jau valgėte vištienos, vargu ar savo pašnekovą priblokšite, na, nebent seniai nebeturite dantų nei protezų, tada tai skambėtų irgi išdidžiai. Dalykas toks: jei nesimokote, pavyzdžiui, naujos kalbos tik todėl, kad ji Jums atrodo kaip tos dvi tonos vištienos- neįveikiama užduotis, veltui. Tarkime, nusprendėte išmokti italų kalbą. Ką Jums reiškia "išmokti kalbą"? Greičiausiai- suvokti tos kalbos pagrindines taisykles, be to, prisiminti reikiamą žodžių skaičių. Kiek gi žodžių verta mokėti, kad galėtumėte papasakoti apie dvi tonas vištienos itališkai? Jei mokėsi bent 2500 dažniausiai pasitaikančių žodžių, galėsi pasakoti pakankamai raiškiai. Kad galėtum tapti rašytoju ir viena po kitos kepti knygas- kad ir apie vištieną- itališkai, reikės mokėti bent 10 000 žodžių ir dar antra tiek suprasti, bet esmė paprasta: suvokdamas tik 1-2 procentus svarbiausių kalbos žodžių (didesniuose itališkuose žodynuose- virš 175 000 žodžių ar jų junginių reikšmių), jau susikalbėsi.  Kiek laiko užtruktų išmokti 2500 dažniausiai vartojamų  itališkų žodžių? Jei mokytis po 3 naujus žodžius į dieną- sugebėtų ir broileris- užtruktume,  bent jau aritmetiškai, 2.5 metų. Bet juk ne maži vaikai esame, ir suprantame, kad čia ne paprasta aritmetika veikia: kai vaikai mokosi naujos kalbos, ypač svetimoje aplinkoje, jų žodynas auga veik geometrine progresija. Pradedam?

Argi ne šaunu? 18 naujų žodžių- tai 6 kartus daugiau, nei mūsų dienos "planas". Banalus faktas tėra tai, kad taip mokytis- imi ir mokaisi- galima bet ko, bet kada, bet kur, tad visos puikiai išlavinto bejėgiškumo dejonės apie tai, kad X ar Y yra "ne man", "mokytis per vėlu", "aš nesugebėčiau", "tai brangiai kainuoja" ir t.t. tėra tiesiog... karštas oras, ir dar su kvapu,  jei tik nebesileidi hipnotizuojamas dviejų tonų vištienos. Atsimenate čia jau tiek kartų minėtą Monsieur Mangetout (Poną Visa-valgį?) Be tonų vištienos, stalo įrankių, stalų, servetėlių, lėkščių, mesje Mangetout sukirto ir visą lėktuvą.

Ne per dieną, žinoma. Bet tutto.
Va ir 19.

Kita koja

Tam tikrą laiką- bent tris savaites- kiekvieną rytą ką nors darykite kardinaliai kitaip. Nebelipkite iš lovos kaire koja, nebelipkite ir dešine, išlipkite rankomis, ar išgriūkite, ar iššliaužkite, ar apskirtai nemiegokite tą naktį lovoje. Kitą rytą sugalvokite vėl ką nors kitaip, nuo pat pradžių, ir taip kiekvieną rytą: kasdien kitaip keliaukite į darbą, valgykite kažką naujo pusryčiams, neįprastai apsirenkite, jei valotės dantis dešine, valykitės kaire, jei niekados neidavote ryte pasivaikščioti- išeikite, jei ryte klausotės radijo- kurį nors rytą neklausykite, ir t.t. Visą dieną- kuo daugiau dalykų daryti kitaip. Neįprastai. Ne-automatiškai.

Kodėl?

Gregory Bateson, garsus XX-ojo amžiaus antropologas, filosofas ir psichologas, padaręs didžiulę įtaką NLP (jau vien tuo... kad nuomavo būstą Richard'o Bandlerio namuose ir supažindino Bandlerį, ir Grinderį su Dr. Miltonu Ericsonu) suvokimą per se laikė skirtumų suvokimu. Skirtumu, nulemiančiu skirtumus. Nepastebi jokių skirtumų- nėra jokių naujienų, t.y. visi skirtumai ir pokyčiai komunikacijoje ir yra turinys ir naujiena, verta komunikuoti. Kodėl vaikai, mokantys kelias kalbas, yra geriau pasiruošę mokytis naujus dalykus, imlesni žinioms ir smalsesni? Kodėl daug keliavę žmonės suvokia pasaulį plačiau? Kuo lankstesni, kuo labiau įvairesnių dalykų patyrę esame,  tuo mažiau panašėjame į sovietinį gazuoto vandens automatą, kuris į aplinką tegalėjo reaguoti vos keliais būdais: kai įkrenta viena kapeika (gazuotas be sirupo), kai įkrenta trys kapeikos (gazuotas su sirupu), ir kai reikia grąžinti ar viena ar tris kapeikas - kai staiga nėra nei sirupo, nei angliarūgštes, nei vandens. Jei elektrą atjungė- nebėra nieko. Keisdami mažus "automatinius" kasdienos ritualus ir įpročius naujais, netikėtai lavinamės suvokti save ir pasaulį kitaip, naujai, ir dabar. Verta- nes nesuvoktas gyvenimas...prabėgs nesuvoktas. Automatu.

24/7 Realybės šou

Geriausias metas šiam eksperimentui- būtent prieš Naujuosius tiek daug žmonių puola sau duoti įžadus ir įsipareigojimus, kad nuo šiol jie...lieknės, bėgios, sportuos, neberūkys, nebepiktnaudžiaus alkoholiu ir t.t. Nesvarbu, kokį siekį sau išsikelsite Jūs, svarbu kaip jo sieksite. Net jei nieko nesiekiate, tai irgi yra siekis, ar ne? Verta išbandyti paprastą metodą, kuris leidžia siekti efektyviau. Nieko neprarasite, bet - labai tikėtina- daug ką suvoksite kitaip. Bent vieną dieną, nuo pat ryto, paranojiškai  ir įkyriai įsivaizduokite, kad Jus 24/7 nenumaldomai seka bent kelios realybės šou kameros, ir mikrofonai, transliuodami visą garsą ir vaizdą visiems- ir Jūsų tėvams, ir vaikams, ir draugams, ir ne- draugams, ir kolegoms ir t.t. Tikėtina, kad tai įpareigos Jus visame kame pasitempti ir vaidinti (=būti) geresniais, nei tipiška Jūsų "homeostazė".

Nauda?

Suvoksite, kad" viską, ką verta daryti gerai, verta daryti blogai iš pradžių"- Dr. Miltonas Ericsonas, ir kad net paranoiškai neįsivaizduodami Jus visur sekančių kamerų, Jūs vis tiek vaidinate. Kad nevaidinate ;) Nes stengtis visada verta- juk "kiekviena disciplinuota pastanga atlyginama keleriopai"- sakydavo bene garsiausias amerikiečių verslo filosofas, John Rohn.

Freewriting

Štai paprastas būdas atsikratyti sustabarėjusių nuostatų, leisti sau "išlipti iš dėžės" ir  išsilaisvinti nuo įkyrių minčių, nuojautų, vertinimų ir prognozių. Šį paprastą metodą naudoja daug įstabių žmonių- dailininkų, aktorių, rašytojų ir reklamos kūrėjų. O taip pat biržos prekiautojų ir verslo strategų, kuriems ypač aktualu nebūti susaistytiems neefektyvių ir net pražūtingų nuostatų ar tikėjimų, priešingai- laisvas rašymas tiesiog sutelkia mūsų kūrybines galias ir bent trumpam atjungia vidinį redaktorių.

Kaip?

Paprastai. Geriausia- ryte, tiesiog imkite rašyti, taip greitai, kaip sekate savo nuolat atsirandančias mintis, nevertindami jų, neignoruodami, ir stengdamiesi tiesiog stenografiškai visas užrašyti. Ne mažiau 3 didelių kruopščiai surašytų puslapių.  Kad tik spėtumėte. Net tokias: "kas per nesąmonė...Kuo aš čia užsiimu?', o taip pat šias: "Nebeįsivaizduoju, ką toliau parašyti...o dar tris puslapius turiu sukurpti"

Ir?

Po truputį Jūsų pačių mintys nustos Jus saistyti taip, kaip - tikėtina- hipnotizavo ir saistė iki šiol. Bus lengviau suvokti, kad mintys tėra "mintys", ir Jūs esate daug daugiau, nei Jūsų "mintys", "tikėjimai", "baimės" ar "viltys". Pats "fizinis", kasdienis, minčių stenografavimo aktas leis ne tik "atsiriboti" nuo to, ką galvojate ir ypač ką esate įpratę galvoti, bet ir išlaisvins Jūsų kūrybines galias- nes juk visa,  ką sukuriame nauja, atsiranda tik tada, kai... "sena", "įprasta" ir  "kasdieniška" yra pagaliau, ir vėl suvokta. Iš šalies.

Gera byla

Štai dar vienas neįprastas būdas išmokti komunikuoti daug efektyviau- suvokti, ką Jums sako kiti žmonės, net kai jie nieko nesako, o taip pat suprasti, kiek daug Jūs komunikuojate, net kai , atrodo, nekomunikuojate. Tereiks vieną dieną ilgai ir drūtai... patylėti. (Juolab, kad tiek daug mūsų apie tai ir šiaip jau dažnai perspėja pašnekovus, sakydami "patylėsiu"...arba "tyliu").

Taip ir padarykite.

Tylos įžadus duoda ne tik vienuoliai. Tam tikrą laiką tylėdami, nori nenori imame suvokti, kokia didžiulė dovana daugeliui mūsų duota: turime kalbą, ją supranta kiti, ir galime kalbėti. Štai šių laikų Leonardu Da Vinci vadintas Buckminster Fuller (Bucky, jei draugiškai- kaip ir jis mėgdavo, kad jį vadintų, savamokslis architektas, išradėjas, mąstytojas, daugelio prestižinių universitetų garbės daktaras) tylėjo, savo noru, daugiau nei metus, konstatavęs kad  “ nuo šiol aš turiu nustoti kalbėti,  tol, kol suprasiu, kokia yra prasmės prasmė- ką iš tikrųjų aš galvoju ir kokius žodžius aš noriu naudoti?" Pasirinkite tinkamą tylai laiką, ir dar įdomiau bus, jei nepasislėpsite kur nors miške kaip vilkas (-ė), o gyvensite įprastą gyvenimą, bet tylėdami. Pasiruoškite kortelę smalsuoliams- "Šiandien aš tyliu", bloknotėlį su pieštuku- ir puikiausiai išsiversite visą dieną leidę liežuviui pailsėti. Garantuoju nepaprastas įžvalgas ir daug geriau suvoktas savo pačių -įsiterpsiu-neįtikėtinas komunikacijos galias.

Pizza Walk

Pabaigai- nuotykis. Laikas nuo laiko verta "perkrauti" savo įprastas komforto zonas, ir suvokti, kad daug dalykų gyvenime atrodo daug baisesni, nei yra iš tikrųjų. Ypač jei Jus kamuoja viešojo kalbėjimo baimės, perdėtas drovumas ar kitos populiarios šių dienų neurozės. Verta jas viens du išsigydyti "vakcinuojant" save kontroliuojamomis "neurozėmis" ar "krizėmis".

Kaip?

Tiesiog padarykite kažką taip, kad bent iš pradžių pasijaustumėte itin nepatogiai. Jei drovitės viešai kalbėti, verta tuoj pat šokti į troleibusą, palaukti, kol susirinks bent kokia auditorija, ir ryžtingai rėžti rimtą ar nuotaikingą kalbą visuomenei svarbiais klausimais. Jei drovitės merginų ar vaikinų, verta kasdien užkalbinti bent 10 nepažįstamų priešingos lyties atstovų ir leisti sau bent dešimt kartų pasijausti "itin kvailai", kai net nežinote, ką sakysite toliau. Be to, galite:

• pagulėti kur nors viešoje vietoje, parduotuvėje, ar teatre- niekam nesukelsite jokių problemų, jei kas klaus, ar Jums reikia pagalbos, tiesiog ramiai atsakykite, kad nusprendėte prigulti;
• vaistinėje teirautis- kuo rimtesne mina, nuoširdžiai- ar čia galite įsigyti vejapjovę, vėjapjovių parduotuvėje žiemą verta teirautis prezervatyvų ir t.t.- vėlgi, kad iš tikrųjų jaustumėtės, bent iš pradžių "kvailai" ir "nepatogiai".

Verta šią užduotį daryti spontaniškai. Kuo daugiau ruošitės, kuo ilgiau "virškinsite" visus įmanomus variantus, tuo greičiau, atleiskite, prisituštinsite sau į galvą: dar labiau drovėsitės, depresuosite ir klausite savęs "ar verta?", kol galų gale įprasta ir tokia komfortiška homeostazė laimės savo ir įtikins Jus, kad ne.

Ir?

Jei niekados nedarėte tokių "nesąmonių", pažadu, kad dabar pat ėmę, ir padarę, patirsite tikrą palengvėjimą. Ypač jei Jums atrodo sunku tokią užduotį atlikti. Pačių išgalvoti pančiai, jei jie Jus varžė, nukris.  Bent jau mūsų mokymų dalyviai po šių pratimų skraido kaip ant sparnų, o jų karjeros, verslai ar kiti mėgstami užsiėmimai pagaliau įgyja tikrą pagreitį.

Svarbu:

Atlikdami šią užduotį,  įsitikinkite, kad nieko neįskaudinsite, būsite saugūs, mandagūs bei gerbsite aplinkinius. Ir bilietą troleibuse pažymėkite- maža kas.