Teotwawki nlp

 

 

 

"Civilizacija tėra neribotas nereikalingų reikmių dauginimas"- Mark Twain

 

TEOTWAWKI nėra kokia nors apleista geležinkelio stotelė už Budziszewo Lenkijoje. Oi ne. Koks skaitytojus gerbiantis autorius leis sau rašyti apie tokį globaliu mastu nereikšmingą dalyką.

Ne, TEOTWAWKI yra dar vienas amerikietiškas akronimais, kaip ir tie, kurios net nepastebėdami importuojame-  pavyzdžiui, "OK", arba  šių dienų  populiarųjį "LOL".

TEOTWAWKI išpopuliarėjo su irgi akronimiškai pavadintos grupės, R. E. M. daina, "It's The End Of The World As We Know It"- jei trumpai, tai apie pasaulio pabaigą, tačiau Michael Stipe, R.E.M. dainininkas, šį albumą- ir dainą- kiek pralinksmino optimistiškai pridėdamas "...And I Feel Fine".

Aš, šiandien jaučiuosi, beje, net geriau, nei "fine". Tikiuosi, ir Tu.

Juolab, kad "FINE", kaip akronimą, šmaikštūs amerikiečiai verčia kaip "F**ked Up, Insecure, Neurotic and Emotional"- nes "fine", kaip ir lietuviškas "gerai", paklausus apie savijautą, būtent tai ir reiškia: "nieko", t.y.  tipiška vegetacinę tuščiai burzgiančio šiuolaikinio homo sapiens būseną. (Galų gale, logika paprasta: jei pašnekovas jaučiasi "išties gerai", galėtų išlementi ir kažką daugiau, nei  tik "fine", "gerai", ar "OK", nes šie "jaustukai" šiandien reiškia labai mažai, kaip ir :), :))), ar ;)=

Beje, kaip versime "TEOTWAWKI"? Šnekame ne apie Didįjį Penktadienio Filmą, pavadintą "Pelės medžioklė", o apie pasaulio pabaigą, tad turi skambėti išdidžiai ir grėsmingai , kiekvieno didžiąja raide rašomo žodžio patosu. Na, kad ir taip: " Pasaulio, Kurį Mes Pažįstame, Pabaiga"- PKMPP.

Neblogai

 Mat šiandien tradicinio apokalipsės pavadinimo- "pasaulio pabaiga" nebeužtenka. Tai paliudys bet kuris pagaliau išsilavinęs ir jau nesąmoningai sugebantis maigyti televizijos kanalus individas: "pasaulis" niekada nežada "baigtis", jis tik nuolat keičiasi.

Civilizacijos ateina ir išeina, vienos rūšys atsiranda, kitos išnyksta, skalbimo milteliai vis gerėja, visata plečiasi stulbinančiu greičiu, tad žiūrint iš intergalaktinės perspektyvos, sąvoka "pasaulio pabaiga" yra tiek pat grėsminga ir motyvuojanti veikti, kaip ir "reklaminės pauzės pabaiga". Juolab, kad pasaulis jau tiek kartų oficialiai "baigėsi", kad šiandien, kaip tie melagėlio kaimo gyventojai, nebereaguojame, kai kas nors vėl praneša apie eilinę "dangaus griūtį" ar "vilką". Ar kaip tie vieno iš daugybės pasaulio pabaigą pranašaujančių kultų nariai- numatytą galutinės pasaulio pabaigos valandą sulipo ant kalno, užsimerkė...susigūžė...apmirė...nieko. Dar palaukė, tada atsimerkė, o pasaulis taip ir nesibaigė. Sužiuro į savo dvasinį vadovą: kaip čia taip, viską pardavėme, pasaulietiško gyvenimo išsižadėjome, o jokia pasaulio pabaiga tavo apreikštą valandą neįvyko? Guru nepasimetė- "džiaukitės, nevierni Tamošiai, giedokite- nes tai tik mūsų maldos šį pasaulį ir išgelbėjo!"

Va tik pirmąsias pasaulio pabaigas prisimename ryškiausiai- man tai buvo tada, kai mane, penkiametį, močiutė pasiėmė aplankyti savo draugės ką tik išdygusiose Viršuliškėse, ir viename iš naujojo buto kambarių, mums ta gaspadinė parodė ant krištolinio sietyno sukabintas jos anūkų juodas nailonines pėdkelnes, ir sienas, išdarkytas tikrai baisiais "KISS" plakatais. Man irgi buvo visiškai aišku, kad tai "svieto galas".

O štai "pasaulio, kurį mes pažįstame, pabaiga", t.y. TEOTWAWKI- ei, čia rimta. Todėl rimtesni survival'istai vakaruose- tie, kurie daro viską, kad kikendami ir krimsdami metų metus vis- tik -ne- be- reikalo- kauptus sausus racionus, pagaliau triumfuotų, išgyvenę pasaulio pabaigą- jai apibūdinti tarpusavyje naudoja dar vieną, išties lietuvio ausiai kuriozišką akronimą: "WTSHF".

Grėsmingai ir net, sakyčiau, radioaktyviai skambantis "WTSHF" tarp survivalistų yra dar grėsmingesnio TEOTWAWKI katalizatorius, įvykis, arba įvykių seka, kuria ir baigsis pasaulio, kurį mes žinome, pabaiga.

Įstabu, nes anglosaksai šį kataklizminį procesą kažkodėl sieja su išmatomis, kurios dideliu greičiu trenkiasi į... ventiliatorių: "WTSHF" yra tiesiogine prasme lakios frazės- "...when the shit hits a fan"- akronimas.

Kodėl gi ne? Kai išmatos pradeda skraidyti ir trankytis į ventiliatorius, akivaizdu, kad prasidėjo PKMPP. Tai jau nebe "KISS" plakatai ar ant sietynų kabančios pėdkelnės. Koks giliau kasantis psichoanaltikas pasakytų, jog ši sparnuota frazė anglosaksų kultūroje sietina su rudimentiniais teritorijos žymėjimo mechanizmais, bet tai tebūtų naivus eilinio apsišaukėlio pastebėjimas.

Nes psichologai žino kitką- tokia sparnuota frazė greičiau sietina su mūsų fiziologija itin didelio streso metu. Štai vienoje studijoje apklausti antrojo pasaulinio karo veteranai paliudijo, kad net ketvirtis jų mūšiuose prisidėdavo į kelnes. Pasirodo, kad kai pulsas artėja prie 200 ir daugiau tvinksnių per minutę, žmogus, be žymiai susiaurėjusio regos lauko, laikino apkurtimo ir gerokai padidėjusių fizinių galių, patiria ir žymiai sumenkusias, įvardinkime taip, higieninės savikontrolės galimybes.

O kada pulsas gali pasiekti 200 tvinksnių per minutę ir daugiau? Per kelias sekundes, net ir žaidžiant dažasvydį. (Kuris, beje, irgi buvo naudotas žmonių streso lygiui žūtbūtinių kovų metu tirti). Tad ką jau bekalbėti apie uraganus, potvynius, žemės drebėjimus, klimato kaitos sukeltas katastrofas, atominių jėgainių fokusus, aviakatastrofas, sisteminius energijos sistemų sutrikimus, karus, terorizmą, epidemijas ar net apmirusį internetą. Juolab, kad jau veik dešimt metų visas pasaulis kovoja taip smarkiai kariauja su terorizmu, kad oro uostuose reikia nusiauti batus ir pademonstruoti šampūnus.  Laimei, šis karas nesukelia daug aukų- daug daugiau žmonių kasmet miršta susirėmę su bitėmis ar širšėmis, ar tiesiog paslydę duše, todėl yra visiškai beprasmiška vardinti visas WTSHF lygio grėsmes- jų tiek daug, kad tikrai neįmanoma deramai klasifikuoti.  Galų gale, pati sistema kelia sisteminių klaidų riziką- dar Napoleonas prie Maskvos gavo tuo įsitikinti, kai ilga ir sudėtinga jo armijos tiekimo grandinė tiesiog nustojo veikti. Baugu ir prisiminti, kad šiandien mūsų kasdieninę duoną tiekia tik tie keli nupiepę ir vis labiau subsiduojami 2 procentai "išsivysčiusio" pasaulio gyventojų- nes dievaži ne juokas kasdien išmaitinti galas žino ką veikiančius 98 procentus likusių.

Tad tokioje sudėtingoje ir chaotiškoje sistemoje, kuria tapo mūsų "pasaulis", neverta klausti, ar atskris "juodoji gulbė"- pagal nutylėjimą nenumatomas pokytis, sukelsiantis esminį visos sistemos žlugimą, tėra klausimas- kada. Armagedonas.  Štai sistemų dinamikos "tėvas",  Jay Wright Forrester, dar 70-aisiais sukūrė civilizacijos augimo simuliaciją- "World II", kuri, moduliuodama žmonių populiacijos augimą pagal tradicinius parametrus- gimstamumą, vidutinę gyvenimo trukmę ir t.t., pateikė itin niūrią išvadą- 2040-2060 m. žmonijos laukia neišvengiamas, katastrofiškas kolapsas, ir net keisdamas parametrus bei jų santykius, Forresteris prognozuojamo kolapso įveikti nesugebėjo. Vienintelė optimistinė "World II" prognozė buvo gauta, sumažinus pradinį (1970 m.) žmonių skaičių planetoje. Neguodžia, nes akivaizdu, kad žmonių planetoje daugėjo daug sparčiau, nei prognozuota gūdžiais 70- aisiais.

Juolab, kad precedentų apstu: įspūdingos civilizacijos žlugo daug greičiau, nei vystėsi, visi jau mums suvokiami burbulai sprogo- ar tai būtų buvusi tulpių manija, ar koks nors ultra radikalus "pasaulio pabaigos" genamas religinis kultas, štai ir pas mus jau niekas mokyklose nebekabina Vladimiro Iljičiaus abrozdėlių, o juk dar taip neseniai turėdavome masiškai melstis, laikas nuo laiko patvatindami pionieriškus būgnelius.

Daug civilizacijų žlugo taip, kad jas bemena apgriuvę statiniai ir neaiškios paskirties- mums- piliakalniai. Kitos- nyko, sunyko, ir dabar vos bevegetuoja. Juolab, kad kataklizminiai pokyčiai, kurie priverčia net ir didžiausias civilizacijas žlugti, dažnai yra panašūs- ar tai būtų Majų civilizacija, ar Velykų Salų gyventojai, nustekenę savo aplinką taip, kad patys turėjo išnykti, ar įspūdinga Norske civilizacija Grenlandijoje, apie kurios paskutines dienas- badą, kanibalizmą, skerdynes ir masinę desperaciją mums šiandien pasakoja archeologai. Jiems šiandien daug lengviau, nes Grenlandija tampa verta savo vardo- žaliuoja, kaip niekad. Čiabuviai net agurkus auginti ėmė.

Štai dabar matome- bet ar suvokiame, ką matome?- akivaizdžius visuomenių kolapsus Afrikoje, Afganistane, net Irake, bet tarp mūsų dar yra tiek gyvųjų, kurie matė ir įspūdingesnes griūtis Europoje.

Kiek detalių apie šias tragedijas visuomenės atmintyje jau ištrinta- atsimenu, kai perskaitęs  Catherine Merridale "Ivano karą" (leidėjai, verskite kuo greičiau!)- visai kitokį, nei mums sovietmečiu kimštą "Didžiojo- ne- mūsų Tėvynės" metraštį, keletą dienų vaikščiojau kaip maišu trenktas- "umom Rosiju neponiat". Būtent čia radau jauno sovietų karininko atsiminimus apie masinius vokiečių moterų prievartavimus- 1945- aisias sovietų kariai, aplenkę kokią pabėgėlių vilkstinę, čia pat pakelėje didžiulėmis grupėmis žagindavo visas moteris iš eilės, maža to, orgiją prižiūrintys sovietų karininkai pasirūpindavo, kad visas dalinys pasismagintų. Silpnesnės, kurios pradėdavo kraujuoti, ar prarasdavo sąmonę, čia pat būdavo metamos į šoną, o nusmuktom kelnėm eilėje belaukiantiems išvaduotojams kaip mat būdavo atvedamos kitos. Motinos, bandžiusios ginti savo dukteris, būdavo čia pat nušaunamos, ir taip organizuotai ir ideologiškai teisingai, pagaliau nuo fašizmo išvaduotoje Rytų Prūsijoje, Pomeranijoje ir Silezijoje veik pusantro milijono moterų susipažino su jų išvaduotojais, kai kurios net po kelis kartus.

Bet argi armagedonas baigėsi? Istorikai šiandien mato vis mažėjančią takoskyrą tarp I-ojo ir II-ojo pasaulinio, bet ar yra takoskyra tarp antrojo pasaulinio ir "taikos", kurią turime dabar, ar kurią turėjome praeitame amžiuje? Argi galime naiviai tikėti, kad karas baigėsi, jei per keletą metų išskerdę 50-70 milijonų žmonių, o  per likusį amžių nesibaigiančiuose "lokaliuose" konfliktuose terminavę iš viso 120-160 (!!!) milijonų mes, kaip žmonija, gyvename nors kiek darniau? 

Nė velnio. Jei po netikėtos krepšininkų pergalės pasaulio čempionate mūsų ateitis- jauni sirgaliai- kažkur Lazdijuose "švęsdami" išniekina 200 kapaviečių, ir Tavo, ir mano popieriai, jei jau tiesiai šviesiai, prasti, bro. Kur mūsų ateitis siaustų, jei krepšininkai būtų laimėję auksą? Senelių namuose?

Toks amerikiečių komikas Jack Handey yra taikliai pasakęs: "Aš galiu įsivaizduoti pasaulį be karo... pasaulį be neapykantos..ir iš karto... matau mus... puolančius šį pasaulį, nes jo gyventojai niekada to nesitikėtų".

Mike yra kitoks

Mike visada tikisi blogiausio. Amerikiečius apskritai lengva gąsdinti- jie tiesiog per gerai gyvena. Štai pakistaniečiai: potvyniai nuplovė viską, ką turėjo, ir ko neturėjo, maža to, visas jų pasaulis tiesiogine prasme skęsta tarp išmatų bei plūduriuojančių pastipusių galvijų, ir ką? Argi jie bėga pas psichoterapeutus, geria prozac'ą ar puola samdyti sėkmės trenerius? Ne, pasipeša dėl maisto pakuočių, kurias pagaliau iš sraigtasparnių pamėto minios desperatiško įniršio bijantys "gelbėtojai", ir toliau nieko nebijo. TEOTWAWKI ten- kasdien.

O Mike bijo. Jis- pagyvenęs vyriškis, vis dar puikios formos, didžiuliame name gyvena vienas ir mano, kad pergudraus visus, nes seniai įvardino TEOTWAWKI ženklus ir vis dažniau identifikuoja WTHSF indikatorius. "Pasaulis artėja prie pabaigos"- informuoja mane Mike, ir, pamatęs, kad nesiginčiju, tęsia: "verta būti pasiruošusiam. Things gonna get ugly soon".

Sunku nesutikti, ypač, kai tai sako vėtytas ir mėtytas ne vienerius metus karščiausiuose pasaulio taškuose mirtis skaičiavęs veteranas jūrų pėstininkas, tikras "marine", demonstruodamas savo ginklų kolekciją. "Amunicija yra svarbiausia. Nepatikėsi, kaip išaugo šovinių kainos per paskutinius metus. Laimei, apsipirkau laiku"- Mike tiesiog švyti, atverdamas solidžią karinę dėžę, kurioje sausai ir patogiai pūpso dešimtys šovinių dėžučių. Kiekvienas jo ginklas net tviska nuo priežiūros, čia ir dar nematyta Kalašnikovo versija, ir koviniai pistoletai, ir tie grėsmingi viską peršaunantys nenusakomo kalibro "pumpuojami" šautuvai. Floridoje gali gauti bet ką. Dar niekad čia nemačiau taip dažnai rengiamų "ginklų mugių", net ne sezono metu- vasarą- kur vietoje gali gauti leidimą pistoletui -t.y.  "paslėptam ginklui nešioti", o taip pat pasirūpinti atvirai demonstruotinais ginklais- automatais, šautuvais, peiliais, ir net prieštankinėmis raketomis, kurias visai neseniai mačiau Cape Coral vokiečių klube surengtoje ginklų mugėje. Bet kuriame Walmarte bet kas, dar turintis pulsą, ir šios valstijos vairuotojo pažymėjimą, gali įsigyti paprastesnius, bet ne mažiau grėsmingus šautuvus, šovinius, optiką, ir, susidėjęs visą ammo į vežimėlį  kartu su Amerikoje vis labiau populiarėjančiu kefyru, bulvėmis ir makaronais, riedėti prie kasų.

Bet, žinoma, tikrieji survivalistai, tokie kaip Mike- taip taip, tie, kurie kikens, kai mes per TEOTWAWKI alkani basi be elektros ir komunikacijų lakstysime kaip vištos be galvos- yra daug įžvalgesni.

"Survivalizmas yra labai praktiškų idėjų rinkinys"- sako Mike. "Išmoksti būti viskam pasirengęs. Visada. Maistą perki pigiau, nes perki daug, atsargai, moki teikti pirmąją pagalbą, ir po ranka turi viską, ko tik gali prireikti, išgyvenimui. Bet. Turi mokytis. Kokia nauda iš tavo ammo, jei nemoki greitai ir taikliai šaudyti, huh?" "Nemoku"- sakau, ir iš karto patikslinu: "Dar nemoku, Mike". "Matai, nemokėdamas apsiginti ir turtėdamas ginklų, save stumi į dar didesnį pavojų"- toliau moko Mike.- " Kai pagaliau prasidės TEOTWAWKI, nieko neišgąsdinsi, pademonstravęs savo bazooka. Bus situacijų, kai turėsi pasirūpinti, kad nieko net nereiktų gąsdinti. Verta turėti bent du pistoletus kiekvienam šeimos nariui. Kiek turi vaikų?"- žiūri tiesiai į akis. "Keturis, Mike". "Bus gera komanda. Reikia mokytis".

Susitariam dėl važiavimo į šaudyklas. Bus įdomu. Šaudyklos čia- viešos, dažnai net nemokamos, sekmadienį tipinė survivalistinių polinkių turinti šeima į didžiulę šaltdėžę prisikrauna  "sodos", užkandžių, pasirūpina pakankamai ammo, ir važiuoja. Net penkios, o gal šešios gerai įrengtos šaudyklos vienoje vietoje kažkur beribiuose Floridos pelkynuose, pirmojoje papleškini pistoletu, antrojoje- šautuvu, trečioje- automatais, ketvirtoje išmėgini savo rimtesnio kalibro žaisliukus, kol galų gale sustoji paskutinėje, stendinio šaudymo aikštelėje. Čia nieko nenustebinsi nuosava stendinio šaudymo svaidykle, kuri molines lėkšteles svaido kaip kokia sena "Singer" siuvimo mašina- nesustodama ir užtikrintai, tik spėk užtaisinėti savo lygiavamzdį. Ir štai važiuoji namo- apdujęs, bet gerai parako prisiuostęs, suvokdamas, kad gal ranka ir nesudrebės.

Kai reikės.

NLP Matas saudo
Mūsų vyriausias miklinasi

 

Ar reikės?

"Tai nėra svarbiausias dalykas. Svarbu išmokti išgyventi O.Y.O jau dabar"- sako Mike, tad puolu aiškintis dar vieną akronimą: "On Your Own"- plačiausia prasme -pasikliauti tik pačiu savimi. " O.Y.O. idėjos gajos Valstijose nuo pat šių susikūrimo- kiekvienas kolonistas, aukso ieškotojas ar "pedleris"- prekes išnešiojantis pardavėjas galėjo pasikliauti tik pačiu savimi, o ne kokia... Sodra. Tad  efektyvūs OYO išgyvenimo įgūdžiai Amerikoje buvo persmelkę viską- net tikėjimus: štai mormonai (smarkiausiai eksportuojamas organizuotas tikėjimas iš JAV) iki šiol kaupia adekvačias produktų atsargas savo saugyklose, net tie, kurie, tarkim, vadovauja bendrovėms ir uždirba milijonus per metus. O štai seno sukirpimo Amišiai, kurie išsižadėjo elektros tik jai atsiradus, jau šimtmečius verčiasi O.Y.O. , bet kaip darni bendrija, nevartodami praktiškai nieko, ką jiems mielai pasiūlytų šiuolaikinė buitinės technikos parduotuvė.

Pajūrio miesteliuose ir čia, Floridoje, rasi Amišių rankdarbių bei skanėstų parduotuves, kuriose samdomi elektrą ignoruojantys kitatikiai guviai birzgina ir elektrinius kasos aparatus, ir kondicionierius, ir žinoma, šaldytuvus, nes kitaip pirkėjus tektų kas penkios minutės išnešinėti neštuvais, nes nukeiptų nuo Floridos karščių. Apskritai, ir šiandien amerikiečiai vis dar kaip niekada išmanūs ir išradingi, dažniausiai labiau proaktyvūs, nei reaktyvūs, bet.

Praskolintos gerovės dešimtmečiai bei beprecedentė žmonijos istorijoje, masinė  ir itin rafinuota rinkodaros, reklamos bei viešųjų ryšių ataka amerikiečių suvokimui daro savo. Va mūsų kaimynai. Tie, kurie pagyvenę- o jų šioje saloje dauguma- dar mokėtų išvirti uogienę, kiti sugebėtų net subliuškusį automobilio ratą pasikeisti- jei tik žūt būt reiktų. O štai vienoje viešoje paskaitoje apie " krikščionišką berniukų auklėjimą"- iki šiol nesuprantu, kodėl ten ėjau- likau nustebęs, nes kai tik krikščioniško berniukų auklėjimo ekspertas patarė "visiems tėvams išmokti pakeisti automobilio ratą ir to išmokyti ir sūnus", keli klausytojai puolė klausinėti, ar kas nors to moko.

"You bet"- norėjau atsistoti ir pasisiūlyti kaip mat sukeisti visų čia pat parkuojamų įspūdingų agregatų ratus- mokykitės "gyvai", tamsuoliai. Bet mat jį bala. Dievaži galėčiau vietinę gerovės kamuojamą auditoriją pamokyti ko nors aktualaus TEOTWAWKI tema, bet čia jau ir be manęs gausu ekspertų: štai toks Dmitri Orlov visoje Amerikoje rengia viešas paskaitas bei vieną po kitos leidžia knygas apie Sovietų Sąjungos griūtį, teigdamas, kad paralelių tarp dabartinės situacijos  JAV ir Sovietų Sąjungos prieš pat žlugimą ignoruoti tiesiog neįmanoma. Moto- pasiruoškite tikram TEOTWAWKI.

Kadangi amerikiečius ši informacija akivaizdžiai veža- salės pilnos- akivaizdu, kad sėkmės čia sulauktų ir bet kuris nors kiek angliškai mokantis pensininkas iš Marijos žemės- papasakotų, kaip galima išgyventi nesibaigiantį TEOTWAWKI su 200 dolerių per mėnesį, pamokytų, kaip raugti agurkus ir savaičių savaites išsiversti be karšto vandens. Taip pat išleistų į bestselerius tikrai pretenduoti turinčią knygelę apie tai, kaip išgyventi, praradus visą gyvenimą taupytus pinigus valstybiniame banke. O kaip nemokamą bonus pasiūlytų paskaitą apie tai, kaip gydo peršalimus ir artritą neturėdamas už ką nusipirkti vaistų.

Nušluotų visus vietinius guru.

Mus keičia bulvės

Mike, kaip tikras survivalistas ar kito organizuoto tikėjimo atstovas, šventai tiki TEOTWAWKI neišvengiamumu. Kompleksinėje jo išgyvenimo strategijoje apstu konkrečių ir praktiškų dalykų- pradedant tuo, kaip ir kokio maisto atsargas kaupti, kaip jas rotuoti, kad naudoti efektyviai, baigiant tuo, kurias transporto priemones kada verta turėti- prieš TEOTWAWKI, ir po. Modernios survivalistų biblijos- kad ir James Wesley Rawles "Kow To Survive The End Of The World As We Know It "  eina daug toliau, nei kažkada ir lietuviškai išleista John'o Seymour "Save išlaikanti sodyba"- jos padės tapti ne tik savamoksliu  agronomu, ūkininku, mechaniku, ar daktaru, ne, jos išmokys kaip ir kuo prekiauti, tada, kai mūsų tikėjimu pagrįstos valiutos pagaliau išgaruos. (Išduosiu Mike patarimą- juodai dienai verta kaupti ne tik auksines monetas, ammo bei rūkalus, bet ir moteriškus įklotus kosminiais kiekiais- paklausa bus nežmoniška!).

Tačiau net kai matau, kaip visus laisvus kampus namuose užkaišiosiu įklotais, ammo ir cigaretėmis, iš galvos neišeina viena mintis: ar būdamas toks apdairus, kaip tas vyriausias paršelis iš pasakos, esu visiškai neapdairus?

Hipnozės veikimo esmė tėra nekritiškas suvokimas- kai priekinių smegenų sričių (kritinio mąstymo, sprendimo galių) aktyvumas itin sumažėja- tada, kai tiesiog pasitikime kalbėtoju, ir tiek. Tad kultai, revoliucijos, valiutos, valstybės, vyriausybės bei begalė kitų vienu ar kitu tikėjimu grįstų dalykų, teorijų ar idėjų vėl gi, egzistuoja tik todėl, kad jomis tikėti dažnai yra daug paprasčiau, nei netikėti- skeptiškumas reikalauja daug energijos. Be to, šių dienų Sokratai, kaip ir anksčiau, rizikuoja tiesiog nukvaišti ar būti nukvaišintais- energijos gali nebeužtekti.

O šiandien ją taip madinga taupyti, tad nenuostabu, jog egzistuoja vis daugiau keisčiausių ir dažnai net absurdiškų tikėjimų, kuriais vis daugiau energiją taupančių individų yra linkę tikėti. Įdomiausia, kad net pasyvus tikėjimas x ar y ar z mus keičia, ir kai mes keičiame tikėjimus, jie mus keičia dar labiau.

Štai bulvės. Kanapės. Tulpės. Ar obuoliai. Ar kada nors pagalvojote, kaip jie pasinaudojo mumis, kad išplistų po visą pasaulį? Iš pradžių šis originalus žurnalisto Michael Pollan'o  apibendrinimas pasirodė neįtikėtinas, bet tik iš pradžių- kol esi įpratęs tikėti, jog žmogus yra šios didžiulės planetos šeimininkas. Ar tikrai? Obelys, kažkada augę Kazachstane, išplito po visą planetą tik todėl, kad mes- kaip bitės- pasirūpinome jų saldžius vaisius išnešioti, obelis skiepyti ir veisti. Bulvės mums pasirodė kaip itin maistingas, lengvai kontroliuojamas augalas, tad vėlgi- padėjome joms išplisti visur. Ačiū, homo sapiens, sako solanum tuberosum. O kanapės? Šiandien jos privertė žmones jas auginti neįtikėtinai palankiom sąlygom, kad augtų didutės ir stiprutės daug greičiau, nei bet kada iki šiol.

Win -win, obuoliai: 1, žmonija: 1. Bent jau iki tol, kol nepradėjome komerciškai auginti vos kelias dešimtis populiariausių obuolių veislių (ar pastebėjote, kad parduotuvėse jų beliko tik keletas blizgančių rūšių- iš daugiau nei 7500 (!) išvestų), o nuo tada dėl win-win galima pasiginčyti, nes mūsų įsikišimas (selekcijos apribojimai) nebeleidžia obelims pačioms evoliucionuoti ir apsiginti nuo nuolat sėkmingai evoliucionuojančių kenkėjų.

Tad...Įsigilini... ir tampa akivaizdu. Rūpestingai augini medį- medis augina tave.

Keiti, tobulini savo "gerbūvį"- ir "gerbūvis" ima keisti tave. Sukuri "materialinę gerovę"- "materialinė gerovė" čiumpa tave įkaitu. Nutiesi asfaltą- imi taikytis prie asfalto, arkliu, kaip amišiai, nebejodinėji, ir pėsčias nebevaikštai- nes asfaltas. Įsigiji automobilį- ar automobilis tave įsigija?

Štai "padarai" karjerą ir karjera "padaro" tave.

Niekur nedingsi. Jei Mike turi ginklų- ginklai turi Mike.

Kitokį, nei "prieš" Kalašnikovą, Mike. Atsimeni Stanley Milgram'o ir jo pasekėjų eksperimentus, kai studentų grupės buvo suskirstytos inscenizuoti "kalinius" ir "prižiūrėtojus"? Prižiūrėtojai pakankamai greitai sužvėrėdavo. Nes pasaulis atrodo visai kitaip, kai kišenėje šildosi .357 "Magnum".

Įspūdingas ginklas, kaip ir automobilis, ar koks brangus apdaras daro tave įspūdingu sau pačiam, svarbiu ir netikėtai galingu. Pasikeičia suvokimas. Tai seniai supratę Amišiai nebesinaudoja technikos naujovėmis dar ir todėl, kad jų nuomone, perdėtas pasitikėjimas technologijomis, mokslu ir "pažanga" per se žmones daro arogantiškais.

Bet ne tik žmones.

Jei visuomenė susikuria, sovietiniais terminais šnekant, totalų karinį- industrinį kompleksą, karinis- industrinis kompleksas totaliai perkuria visuomenę. Argi neįstabu, kad po tiek metų trukusių renesansų, atgimimų ir stulbinančios mokslo, kultūros bei meno pažangos- štai Indijoje šiemet jau daugiau mobiliųjų telefonų, nei tualetų- teturime tai, ką turime- totaliai apšnerkštą (nes tualetais naudotis šioje planetoje gali tik pusė jos homo sapiens rūšies gyventojų ir tik kelios dešimtosios procentų beždžionių zoologijos soduose) karinių geopolitinių jėgos žaidimų aikštelę, kurioje Mikiai esminius ir neesminius klausimus sprendžia jėga, o ne-Mikiai tegali tai pasyviai stebėti.

Kartais- stebėti skęsdami, kaip Pakistane.

PKMTINP

Tad Mike, bičiuli. Tavim dėtas, tiesiog nesivarginčiau būti toks apdairus. Kartais man atrodo, kad survivalistai prašauna pro šalį- kaip ir visi kiti individai, paskendę vienos didelės idėjos transe. Apdairumas hipnotizuoja. Neurotiškai visko besisaugodamas, tampi labiausiai pažeidžiamas. Gudrios vištos irgi užpakalius nusidilgina. Tas protingas paršiukas iš pasakos mirs statybose. O jo broliai? Broliai gyveno. Autentiškus, savo, rizikingus, bet ne simuliuotus gyvenimus. Todėl sakydami "Pasaulio, kurį mes pažįstame, pabaiga", ignoruojame kelis svarbius dalykus:

a) kad "mes" "pasaulio" kolektyviai nepažįstame- nes bet koks kolektyvinis apibendrinimas, toks kaip "pasaulis", "revoliucija" ar "gerovė" kiekvieno iš mūsų suvokiamas kitaip ir
b) kad kiekvienas iš TEOTWAWKI akronimą sudarančių žodžių gali būti interpretuojamas taip skirtingai, kad akronimas nebetenka prasmės- kas, Mike, yra "pasaulis", kas esame "mes", ir ką reiškia "pabaiga"?

Gal verčiau naudokime akronimą "PKMTINP"- "Pasaulio, Kurio Mes Taip Ir Nepažinome, Pabaiga"- nes yra pasaulis, ir yra nesibaigiančios jo simuliacijos, išvestybės bei virtualybės.

Juk seniai nebe valgome, o naudojame industrinius masinės gamybos maisto produktus arba laikomės dietos. Nebemylime, nes išreiškiame savo emocinį prieraišumą. Nebedirbame, nes siekiame organizacijų vizijų,  misijų ir didiname produktyvumą.  Nebesiilsime, nes užsiimame relaksacija. Nebekariaujame, nes sprendžiame konfliktines situacijas. Nebekuriame, nes tobuliname kūrybinius įgūdžius. Nebesimylime, nes užsiimame seksu. Nebėgiojame, nes sportuojame arba metame svorį. Nebegyvename, nes norime išgyventi arba atskleisti savo potencialą. Nebekeliaujame, nes dalyvaujame poilsinėse- pažintinėse kelionėse. Nebręstame, nes siekiame tobulėti.

Kartais norisi taukštelti tau į nosį- ar tavo nosiai tobulinti save, Mike?

Tobulesnio tavęs niekada nebus. Tik gimęs, gavai viską. Viską, bro, didžiulį bonus prikrautą paketą- rankas, kojas, odą, inkstus, kepenis, neuronus, intuiciją, nuovoką, jausmus, smegenis, pimpalą ir akis.

Maža to, viskas veikia tobulai, jau tiek metų- tau nereikia keisti širdies baterijų ar pasirūpinti kepenų filtrais. Neįtikėtina galimybė. Stulbinantis potencialas. Milijonus metų evoliucijos tobulinta, naujausia, tik tavo, versija.

Tad net pakėlęs akis nuo šių raidžių, net atsistojęs ir pažvelgęs tiesiai į "pasaulį", net akimirkai nustojęs galvoti, kodėl tu čia, ir kokia viso to prasmė, net pamiršęs visus savo rūpesčius, nerimus ir svajones, tikėjimus ir netikėjimus, nuostatas ir įsitikinimus, tiesas ir melus, net staiga suvokęs, kad tesi begalinis nuolat besikeičiantis kvantine tvarka išnykstančių ir atsirandančių  elementariųjų dalelių spiečius, ir staiga pamiršęs jau tai, kai išnykęs pats sau tebūdamas čia ir dabar, kai žodžiai, pavadinimai, mintys tiesiog ištirpsta- net ir tada esi ir pradžia, ir pabaiga. Esi.

N e į t i k ė t i n a.

Nes- labai banaliai, taip, kad kvapą gniaužia- staiga suvoki, kad kiekviena pabaiga kuria pradžią, o kiekviena pradžia- pabaigą. Ir kai įkvepi, ir kai iškvėpi. Pasaulis baigiasi. Pasaulis prasideda.

Dabar.

Visa kita lai interpretuoja apdairieji. Kai pagaliau stuktels WTSHF, visa esaties prasmė bus išvysti, kas gi ten skraido. O.Y.O., bičiuli.

 

Čia ne Mike, bet Steve. Jam irgi labai patinka ginklai.

 

 

(c) Vidas Jankauskas, 2006-2010. Visos teisės saugomos, tačiau galite cituoti ir skelbti šį bei kitus mūsų svetainės tekstus internete, jei jų nekeisite ir išsaugosite akivaizdžias bei veikiančias nuorodas į mindgasmic.com .

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai web tracker

Komentarai: