Atsibodo rutina? Viskas krenta iš rankų? Nesibaigia krizė, rūpesčiai ir nemalonumai? Nebėra aiškios perspektyvos? Pagalba- čia. Jau netrukus dėkosite, kad perskaitėte šias eilutes. Norite gerai praleisti laiką? Bent dvidešimt minučių? Tada Jūs pasirinkote teisingai. Skaitydami šį tekstą, kartu su tūkstančiais kitų skaitytojų pagaliau leisite sau atsipalaiduoti, pagalvoti apie būtent Jums svarbius dalykus ir galbūt net kitaip planuoti savo šviesią ateitį. Tad nebėra ko delsti. Susitelkite dabar, pasirūpinkite, kad nebūtų jokių trukdžių, ir leiskite sau patirti tikrą malonumą, dabar. Skaitykite toliau. *** „Skaitydama šiuos straipsnius, patiriu tikrą malonumą. Sumažėjo mano kraujo spaudimas, pagerėjo savijauta ir neseniai pastebėjau, kad numečiau net 4 kilogramus. Ačiū!”- skaitytoja iš Tauragės „Šiuos straipsnius skaitau ir aš, ir duodu paskaityti žmonai. Net mūsų vaikai juos nagrinėja lietuvių kalbos pamokose. Dažnai juos skaitau balsu- tada akivaizdžiai pagerėja ir mūsų katino Titano, ir bulterjero Bonzos savijauta. Kolega patarė, kad jei šį straipsnį pasidedi po lova, kad miegant būtų arti, nustoji knarkti. Pabandžiau- išties! Ačiū autoriui ir redakcijai“- verslininkas iš Vilniaus *** Kadangi jau tiek perskaitėte, akivaizdu, kad esate kūrybingas, mąstantis ir atsakingas žmogus- kaip ir tūkstančiai Ir tai Jums tikrai nekainuos nei šimto, nei aštuoniasdešimt litų. Šiandien Jums, skaitantiems šį tekstą, aš nesiruošiu nepasiūlyti kažko, ko jūs net nenorėtumėte nepriimti ar nesuvokti- tad Jums nereikės mokėti net penkiasdešimt litų. Tai mažiau, nei litas už rašinį, kuris gali ir Jums suteikti nepaprastą skaitymo malonumą. Bet čia dar ne viskas! Net jei esate ne nuolatiniai skaitytojai, šiandien visus veik šimtą mano populiariausių tekstų galėsite skaityti net ne už 50, ir net ne už 30 litų, bet ...laikykitės- visiškai nemokamai! Dar daugiau. Kai perskaitę šį tekstą šiandien paskambinsite man žemiau nurodytu numeriu**, ir pasakysite, kodėl šio teksto skaitymas yra geriausias Jūsų gyvenimo sprendimas, aš Jums atsiųsiu dvejus XXL dydžio aukščiausios kokybės medvilnės marškinėlius su mūsų itin populiariu užrašu- „Oi-liu-liu“. Bet ir tai dar ne viskas. Staigmenų lietus, ar ne? Skaitykite toliau itin įdėmiai- nes tai geriausias mano pasiūlymas šiemet. Neprecedentinis pasiūlymas, jei jau taip. Štai jis: perskaitykite šį tekstą dar kartą, ir žemiau nurodytu numeriu** praneškite, kad skaitėte du kartus, kad aš iš karto galėčiau Jums atsiųsti ne tik dvejus, bet dar keturiasdešimt aštuonerius XXL dydžio baltus, elegantiškus iš aukščiausios kokybės medvilnės Birmoje pagamintus marškinėlius su populiariausiu šiandien užrašu- „Oi-liu-liu“. Ar jau pagalvojote, ką galėsite veikti su penkiasdešimt vienodo dydžio aukščiausios kokybės medvilnės marškinėlių? Žinoma:
Bet visa tai- ir daug daugiau- tik tada, kai šį tekstą, ačiū, perskaitysite bent du kartus. Kada dabar geriausias laikas tai padaryti? *** Keista įžanga? Gal nebežiūrite teleparduotuvių? Tai tiesiog elementariausia „komercinio pasiūlymo“ seka, vienas iš milijonų panašią struktūrą išlaikančių scenarijų, skirtų valdyti klausytojų, skaitytojų, žiūrovų, praeivių, tikinčiųjų ir netikinčiųjų, dirbančių ir užtarnautame poilsyje esančių dėmesį. Ir, geriau ar blogiau, parduoti bet ką. Štai valstijose net viešieji skelbimai, atsišaukimai ir kelio ženklai tapo politiškai korektiški ir kuriami vadovaujantis šiuolaikiniais įtaigios komunikacijos principais: mūsų bendruomenės parke neberasi grubaus europietiško „No smoking“ arba „Smoking prohibited“ ženklo, ar perbrauktos rūkstančios cigaretės. Ne, čia stovi didžiulė lenta, dėkojanti už tai, kad „šioje vietoje susilaikote nuo bet kokių tabako produktų naudojimo“. Evangelistai iš Sekmininkų Bažnyčios Floridoje, matydami, kad niūrios Biblijos citatos nebeveikia, šalia didžiųjų valstijos kelių milžiniškose reklamos lentose paskelbė žinutes, daug įtaigiau kviečiančias pas Dievą: „Susitikime mano namuose, sekmadienį, prieš rungtynes- Dievas“ arba „Reikia pakalbėti- Dievas“. Iš kojų verčianti buvo ši: „Ar perskaitei mano bestselerį Nr 1? Bus testas- Dievas“. Pati grėsmingiausia skambėjo taip: „Ei, neversk manęs čia nusileisti- Dievas“.
Ar veikė? „Dievas kalba“ tapo sėkmingiausia religine reklamos kampanija JAV istorijoje, išplitusi po visas valstijas su daugiau nei 10.000 skelbimų. Ne veltui faktas, kad vienas garsiausių ir įtaigiausių tele-evangelistų šiandien, Kenneth Copeland (beje, rodytas ir mūsų TV padangėje bene kiekvieną rytą, rusiškai, gal ir dabar dar jis ten pamokslauja- nežinau, TV nežiūriu) vėl nusipirko naują asmeninį lėktuvą už 20 milijonų dolerių, kad „dar efektyviau skleisti Dievo žodį“ čia nieko per daug nestebina- jei reikia, tai reikia, šis Dievo vyras ar taip, ar taip turi privatų oro uostą, sąmyšį sukėlė tik mega-pastoriaus noras gauti mokesčių lengvatų skrydžiams į Havajus.
Verta būti įtaigiu Negali čia piktintis antipranciškonu išlaidaujančiu mega Dievo vyru. Valstijose net šiukšlininko negali pavadinti šiukšlininku, mat šiukšlių išvežėjai jau seniai vadinami „atliekų vadybininkais“, darbuotojai- ne kolegomis ar „darbuotojais“, bet „associates“- partneriais. Odontologai gręžimą vadina „mažyčiu valymu“, nedarbo draudimas vadinamas darbo draudimu, policininkai jau seniai nebevadinami policininkais, o „įstatymų priežiūros pareigūnais“, kaina jau ir pas mus tapo „investicija“, kontrakto pasirašymas yra neišverčiama tautosaka- „O.K. the paperwork“. Naudoti automibiliai? Tokių čia nėra. Yra tik „pre-owned“- juos kažkas jums „paturėjo“. Senukai ir pensininkai ekstremaliai pagarbiai vadinami „chronologiškai pažengusiais“. Mokesčių vengimas jau ir pas mus korektiškai vadinamas "Mokesčių planavimu". O jei iki šiol rašote laiškus amerikiečiams su „Dear John“, jiems atrodo, kad gavo laišką iš eilinių Nigerijos sukčių „elektronikų“- nes jau seniai laiškuose kreipiamasi tik vardu, be jokių „dear“, nebent jūs apsimetate turintis mėlyno kraujo (o tada tikėtina, kad esate ne šiaip idiotas (-ė) , bet „turintis protinių iššūkių“). Jei kalbame apie kažką, bet nesame 100 procentų tikri dėl „kažko“ lyties, geriausia „kažką“ vadinti naujausiu amerikietišku įvardžiu „hir“ arba „ze“- nes čia pakankamai daug individų, kurie patys nežino, kuriai lyčiai juos priskirti. Nes verta būti korektišku, mandagiu ir įtaigiu, ar ne? Ypač čia. Linkėjimai iš Amerikietiškos Svajonės, pasakų šalies, kurioje, ech, niekas taip ir neatsibunda. Jau seniai. Čia giliame tranze tūno ne tik namų šeimininkės, kurioms ir skirtos visą parą veikiančios teleparduotuvės, bei kas penkias minutes pasirodančios reklamos, bet ir verslininkai, gydytojai, nelegalūs imigrantai, net ir viskuo- jam taip neatrodo- apsirūpinęs elitas. Amerikietiška Svajonė, ar tiesiog Niekad Nesibaigiantis Tranzas, kaip ir idioma tapęs „Trueman‘o Show“ toks gilus, kad jo nesugeba sutrikdyti nei akivaizdžiai įsibėgėjusi Didžiausia Visų Laikų Krizė po 30-jų Depresijos, nei kitos ne mažiau atsibodusios problemos- negi jas dabar čia vardinsiu? Nesibaigiančiame Amerikietiškame, o dabar jau ir globaliame tranze niekas neišdrįs užduoti klausimo „ar mums dar ko nors daugiau reikia?“. Ne. Šioje visus įmanomus jutimus nuolat grubiai stimuliuojančioje matricoje „viskas įmanoma“, todėl sapnuojančių amerikietišką, ar bet kurią šiuolaikinę poindustrinę svajonę lūpose tėra „Aš galiu“. Net nesvarbu, ar man to tikrai reikia. Gali daugiau- tu žaibas. Gali mažai- esi chronologiškai pažengęs minimalizacijos ir ekstermizacijos link ir rizikuoji tapti visiškai nebereikšmingu. O visa, ką gali sapnuojantys, turi būti parduota. Sau, pirmiausia, o tada kitiems. Paprasčiausiai esame pardavimų visuomenė. Visuomenė, kurioje geriausiai parduodantys pasiekia aukščiausią statusą, o (dar) nesugebantys taip gerai parduoti turi apie ką svajoti. Daugiau. Pardavimų visuomenėje komunikuojama kitaip, nei, tarkime, agrarinėje ar klajoklių visuomenėje. Čia, plačiausia prasme, nuolat kuriamas tranzas- nesibaigiantis, kaip beribis voratinklis, svajų tranzas, simuliakrų simuliakras, į kurį pakliuvęs- o jame dauguma- tegali norėti galėti. Visa tai, kas nėra hedonistiška svaja, čia tiesiog neegzistuoja. Čia nebeskelbiamos kitos temos, tad nebėra ir alternatyvių realybių. Ir jei anksčiau mases hipnotizuodavo (= valdė) tik gerą iškalbą turėję ir žodžius vingriai vartę raštingi kunigai bei didikai, šiandien tai daro visi parduodantys. Nes parduoda visi. Pensininkai, pardavėjai, studentai ir namų šeimininkės. Bedarbiai ir politikai, klounai ir didžiųjų korporacijų vadovai. Parduodame laisvę, laiką, įgūdžius, idėjas, alternatyvas, darbą, gabumus, žinias, intuiciją, laisvalaikį, meilę, rūpybą, idealus, perkame statusą, pripažinimą, dekoracijas, laiką ir nesibaigiančius šou. Kartais- truputį laisvės. Ir tai jau seniai ne vien tik itin sėkmingai hipnotizuojančių televizijos ar šiaip pamokslininkų prerogatyva. Kaip rašome kainas? Svajonių visuomenėse tik taip: 9,99, ar 24,99- jei šalyje dar egzistuoja minimalaus „1“ nominalo monetos, jei ne, tai 9,95 ar 24,95. Jei rašytume 10.01 ar 25.02 (nehipnoziškai, taip, kaip rašydavome GOST laikais), dviejų centų skirtumas pateikiant kainą virstų 20 procentų, o dažnai, anot įvairių tyrėjų, net 40 procentų apyvartos skirtumu. O kur dar 10, 20, 50, 70 ar net 90 procentų nuolaidos, kurios visada veikia kaip užkeikimas ir todėl niekad nesibaigia. Kaip atrodo prekybos centrai? Kaip pasakų šalys, kuriose turi klaidžioti tarp nesibaigiančių „ypatingų pasiūlymų“, kol pagaliau pasieksi tai, dėl ko atėjai. Bet jau apsunkęs. Štai „Gap‘e“ prekystaliai daromi platesni, nei iš tikrųjų reikia- tai padidino pardavimus n procentų vien todėl, kad suponuojama, jog vienos palaidinės čia nepirksi. Turi pirkti daug- prekystalis platus. Kaip pakuojame prekes? Ypač vaistus. Farmos gigantai įžūliai kiša kokias keturias patetiško dydžio tabletytes į grandiozinę pakuotę- kad jaustumeis gerai, sumokėjęs daug, net jei tie patys vaistai toje pačioje Indijos gamykloje fasuojami ir į biudžetines „generines“ pakuotes. O „brangieji“ ir vaistinėje ant lentynos stovi išdidžiai. Kuo tapo šiuolaikiniai automobiliai? Dekoracijomis, bet nebe transporto priemonėmis per se. Gatvėse daugybė gargantiuaniškų visureigių, kurie net nėra visureigiai ir įklimptų bet kuriame nevalytame Justiniškių kieme, nes tai avis vilko kailyje, varoma dviem ratais; kai manai, kad vairuoji vieną markę, greičiausiai vairuoji 80 procentų kitos- gamintojams tiesiog nebeapsimoka kurti automobilius patiems. Kaip save pristato šiuolaikinė organizacija? Lozungais. Tai puiki proga pasigirti (gerai jau gerai, pozicijonuotis), ir parduoti daugiau. Apie viską pagalvota. Arčiau namų. Praktiški žmonės renkasi. „Aš galiu“...Puikūs ir jau bankrutavusių ar arti to Didžiausios Svajonių šalies bankų moto: Lehman Brothers – „Čia kuriamos vizijos“, IndyMac: „Galite mumis pasitikėti“, sunkiai klientus šiandien išlaikantis T. Rowe Price giriasi „Investuok užtikrintai“, o štai Bernard Madoff savo ponzi kromelį pristatinėjo solidžiai, ir kukliai: „ Madoff Investment Securities LLC, New York- London“. Kur šiandien dar nėra reklamos? Nežinau. Tai, kad kažkur nėra reklamos, ir yra geriausia tos vietos, kur nėra reklamos, reklama. Kas šiandien yra tikra? Naujienų kanalai verda tokias naujienas, kurios jiems reikalingos, kiekviena bažnyčia traukia tikėjimo užklotą į save, pinigai seniai nebepagrįsti auksu, auksas, jei tai ne „fizinė“ plyta kokiame Šveicarijos seife, tėra išvestinis finansinis produktas, vyriausybės ir/ ar centriniai bankai, norėdami išvengti viską ėdančios defliacijos, meta į apyvartą tiek pinigų, kiek joms reikia, net akcijų rinkos, kurias, atrodė, iki šiol valdė vienintelė objektyvi „nematoma“ Adam‘o Smith‘o ranka, pamažu tampa valdomos gana įžūliai matomos PPT (Plunge Protection Team) rankos- jau seniai nebetyla gandai apie tai, kad dar Reagano administracijos įkurtas „rinkų kracho išvengimo“ komitetas paskutiniu metu itin suaktyvėjo- svarbiausi JAV indeksai neįtikėtinai stipriai atsigauna pačiais juodžiausiais momentais, net kai to neįmanoma paaiškinti techniniais faktoriais, pvz., atpirkimo sandorių gausa. Tad nenuostabu, kad svajonių visuomenėje norintys būti įtakingiausias ir galingiausiais turi būti įtaigiausiais. Ir hipnotizuoti. Dar netikite, kad hipnozė egzistuoja, visur, ir kad kiekvienas mąstantis žmogus yra puikus tranzo subjektas? Toks netikėjimas irgi yra tranzas per se, nes hipnozinė būsena- kaip ir entuziazmas, neapykanta, susižavėjimas ar nuobodulys- tėra natūrali žmogaus būsena. Mes visi nuolat vienas kitą hipnotizuojame, tačiau vieni tai daro daug geriau, nei kiti. Nes vieni tiesiog išmoko tai daryti. „..Prieš sustabdydamas save neleisti idėjai, kad nežinai, kas bus vėliau, atsirasti čia, prieš pradėdamas tęsti tai,kas nėra svarbu, apie tai, ko nežinai, atrasi, kad pradėjai judėti atgal, nes praeitis tėra dabar praslenkanti ateitis...“- įsivaizduok, jei tokius dr. Richardo Bandlerio, vieno iš šiuolaikinės hipnozės virtuozų, žodžius išgirstum viduryje įdomiausios, dėmesį kaustančios kalbos, dar kokioje, ypatingą būseną kuriančioje aplinkoje (kaip didinga bažnyčia, partijos suvažiavimas ar grandiozinis koncertas)- galiu eiti lažybų, kad būtum itin imlus įtaigai, tą pačią sekundę. Jei taip nebūtų, tele-pamokslininkai niekad nesukrapštytų aukų privatiems lėktuvams pirkti, o joks šiuolaikinis politikas nė vienoje svajonių valstybėje nelaimėtų daugumos. Net negaivių gaiviųjų gėrimų nebebūtų, ir visai į restoranus nepanašių restoranų- nes kas, jei ne užhipnotizuoti, juose pirktų? ‚Jei dar kažkur yra kas nors, abejojantis kad Amerikoje visi dalykai yra įmanomi, svarstantis, ar mūsų tautos tėvųsvajos gyvos mūsų laikais, dar abejojantis demokratijos galia- šįvakar yra jūsų atsakymas“- per rinkimus Čikagoje kalbėjo Barack‘as Obama. Tokią kalbą net sunku skaidyti skyrybos ženklais, ji nepaklūsta elementarios gramatikos rėmams, nes ir meistriškai aptakiai kalbantys hipnotizuotojai sąmoningai ignoruoja skyrybos taisykles, jungia sakinius jų nepabaigdami ir nuolat kuria dviprasmybes, kurių ypač apstu anglų kalboje. Krikščioniškame „World“ žurnale Mark‘as Bergin‘as rašė: „Kaip visada, Konfidencialiame laiške Gordon‘ui Brown‘ui Britanijos Ambasadorius JAV Nigel’is Sheinwald’as prezidento Obamos kalbas irgi vadina “mesmeriškomis” ir “elegantiškomis” (beje, p. Mesmeris ir buvo šiuolaikinės hipnozės pradininkas, hipnozės fenomenas dar iki šiol anglosaksų kultūrose dažnai ir vadinamas “mesmerizmu”). Populiarus “Washington Post” apžvalgininkas Dave Barry Obamos sėkmę taip pat laiko mesmeriška: “Kaip mesmeriškas oratorius, Obama įelektrina rinkėjus savo naujomis jaudinančiomis idėjomis apie pokyčius, bet vėliau žmonės sunkiai prisimena, kokios gi konkrečiai tos idėjos buvo, kadangi jie būna visiškai užhipnotizuoti. Kai kurie taip įsijaučia, kad net nualpsta. Tai spaudos atstovai.“ Naujojo prezidento kalbos užburia- kaip ir bet kuri kita meistriškai pinama hipnozinė kalba: čia ne tik daugybė įtaigos technikų, kurias, beje, mokosi ir studentai, norėdami išmokti medicininės hipnozės, to paties mokosi ir šiuolaikiniai pardavimų profai (sekimas ir vedimas, įpintos komandos, akivaizdžių neginčijamų tiesų klausytojui perpynimas su naujai įteigiamomis tiesomis ir t.t.), bet ir tobulai valdomas ritmas, lėta kalba, reikšmingos pauzės, pakartojimai, begalė intonacijų, vaizdingos ir emocijas stimuliuojančios metaforos. Obama nevengia kartoti itin aptakius teiginius, su kuriais neįmanoma nesutikti, daug kartų, kol klausytojai kiekvieną jo naują mintį ima priimti taip pat, kaip ir tiek kartų kartotas „neginčijamas“ tiesas. Štai savo kalboje Denveryje, per nacionalinę demokratų sueigą Barack‘as Obama keturiolika kartų (!) kartojo tris paprastas „sekimo“ frazes „todėl aš čia prieš jus šįvakar“, „dabar yra laikas“ ir „šis momentas“, su kuriomis turi sutikti, galų gale jas suvienydamas į vieną moto – „ Mums reikia pokyčių... ir būtent todėl aš būsiu naujasis Prezidentas“. Lygiai kaip šiuolaikinės hipnozės tėvas Miltonas Ericsonas, kuris panaudodavo bet ką, kas vykdavo, susiedamas logiškai nesusiejamus teiginius, pavyzdžiui, sakydamas „Ir štai dabar, kai girdite kažkokį sąmyšį koridoriuje, galite atsipalaiduoti dar labiau, va taip...“ Dideliam JAV neokonservatorių pykčiui NLP ir hipnozės mokėsi dar ir Clintono administracija, samdydama Anthony Robbins- tad nenuostabu, kad norėdamas laimėti rinkimus šiandien svajonių šalyje, turi mokėti visus nugramzdinti į svajones. Mano bendramokslis, psichologas Chris Morris, dabar jau garsus NLP treneris, įkūręs „nlpconnections.com“, savo hipnozės įgūdžius tobulino rašydamas kalbas ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui- nes įžeidinėdamas oponentus ar aiškindamas, kodėl kažkas neveikia, būti politiku Nr. 1 gali būti tik Marijos žemėje. Bet „talk is cheap“. Šiuolaikiniai masių hipnotizuotojai, veikiantys išties masiškai- ar parduodami globalius produktus globalioje rinkoje, ar kurdami naujas politines realybes, net tik puikiai valdo minių dėmesį kalbomis. Jie, kaip ir šiuolaikiniai super- iliuzionistai, tokie kaip D. Cpperfield‘as, kuria tikrus hipnozės šou, su efektais, staigmenomis ir visais įmanomais triukais: karais, provokacijomis, diversijomis ir t.t., žinodami, kad auditorija, kurią nesibaigiančiomis naujienomis maitina globali medija, visada susidomės drama, aukomis, karais ir grėsmėmis, kainų kilimu ir smigimu bei bet kokiom artėjančiom katastrofom- nes ši auditorija negali nepaklusti. Ji tranze- nepastebėdama, kad 9,99 tėra tik centu mažiau, nei 10.00, kad 70 procentų nuolaida yra daiktui, kurio šis pirkėjas šiaip gyvenime net ir nepirktų, ir kad galų gale 70 procentų skaičiuojami nuo kažkada mistiškai buvusios 170 procentų kainos. Net Valstijose per prieš – kalėdinius 2008-jų išpardavimus į parduotuvę įsiveržusi minia kažkuriame Wal-Mart‘e sutrypė pardavėją. Negyvai. Pagalvočiau- Mongolijoje, Vietname. O čia? Svajonių šalyje, kur oficialūs „bėdžiai“, gyvenantys žemiau „skurdo ribos“ (gerai jau gerai, „turintys finansinių iššūkių“), dauguma glaudžiasi bent 100 kv. m 2 skirtingus miegamuosius turinčiuose būstuose. Kai visoje parduotuvėje pirkėjų buvo paprašyta išeiti, kad pagerbti niekingai nužudytą žmogų, niekas nepakluso. Ar tai ne tranzas? Ar ne tranzas tikėti, kad moterys turi vaikščioti užsidengusios galvas, kad vagims turi būti nukapojamos rankos, kad yra vienas vienintelis teisingas tikėjimas, kad yra rojus, ir pragaras, kad veja turi būti ne aukštesnė, nei 3 cm dydžio, kad kiaušinių tryniai nesveika, kad visi vyrai melagiai, ar kad hipnozės nėra, kad geriausias automobilis yra X, o geriausias alus yra Y, kad tautą išgelbės tik partija A, ir kad tautą apskirtai reikia nuo ko nors gelbėti? Tranzas. „Ar manote, kad esate atsibudęs?“- dažnai pokalbio pradžioje į dar gilesnį tranzą savo klientus gramzdindavo Ericsonas. Elementariausia prielaida. Ir kilpa. Jei „taip“- esi tranze, jei „ne“- juo labiau. Saldžių. ____________________________ * Internete, www.mindgasmic.com ** aukščiau nurodytas numeris žemiau nenurodytas ;) ________________________________ (c) Vidas Jankauskas, 2006-2008. Visos teisės saugomos, tačiau galite cituoti ir skelbti šį bei kitus mūsų svetainės tekstus internete, jei jų nekeisite ir išsaugosite akivaizdžias bei veikiančias nuorodas į mindgasmic.com Komentarai:
|
||||||||||||
kitų skaitytojų, šiandien pasirinkusių šį tekstą. Tad norėdamas Jums atsidėkoti už tai, kad skaitote būtent šį tekstą dabar, siūlau ypatingą staigmeną - jei ramiai perskaitysite visą tekstą dar šiandien, ir teisingai atsakysite į klausimą „Kodėl šio teksto skaitymas buvo geriausias dalykas, kurį nuveikiau šiandien?“, aš jums pasiūlysiu dar daugiau nei 70- taip, čia ne klaida- septyniasdešimt itin populiarių mano rašinių, kuriuos galėsite perskaityti Jums patogiu metu bet kada, bet kurioje pasaulio vietoje*. 
Obama užbūrė minią savo aukštėjančia retorika, (kulminuojančia fraze) mes esame tie, kurių laukėme. Daugelis minioje, atrodė, klausė Obamos su panašiu į gilų tranzą susižavėjimu, tikėdami, kad šis žmogus iš naujo išras Amerikos politiką“.