Tai, ką sako žodžiai, nelieka amžinai. Žodžiai lieka amžinai. Žodžiai visada tie patys, o tai, ką jie reiškia, niekada nebus tas pats  ~Antonio Porchia
56	Žodžiai, vėl

Kaip dažnai negirdime, nepastebime ir nereaguojame- nors visa kaip ant delno. Todėl šiandien trumpai, kad dar spėtumėte įsiklausyti ir pastebėti daugiau.

Žodžiai gali labai daug. Banali tiesa, kuri vis tiek tiesa: kiek žmonių visame pasaulyje metė rūkyti, vieną kartą perskaitę Allen Carr knygas? Kaip? Allen‘as nuosekliai ir metodiškai perprasmina įprotį: rūkymas nėra malonumas, tai greičiau būdas „nors truputį pabūti be ankštų batų“- priklausomybės. Perskaitai, ir visos nuostatos apie rūkymo malonumą, gero tabako skonį, būdą atsipalaiduoti ar kovoti su antsvoriu tiesiog išnyksta- kaip dūmas.

Štai JAV dar iki šiol gajus paprotys pirkti ... karpas iš vaikų. Veiksmingas metodas- jei Jūsų vaikai dar niekados nėra pardavę Jums savo karpų, verta pabandyti. Tiesiog nusipirkite karpą iš jų, autoritetingai ir užtikrintai pasakę, kad kai tik už ją sumokėsite, karpa netrukus nunyks.

Kaip tai veikia? Lai aiškinasi mokslininkai, mums užtenka žinoti, kad žodžiai gali labai daug. Net kai kartais nenorime, kad jie tiek galėtų.

Štai keletas pastebėjimų apie paprastus žodžius paprastose situacijose- manau, jie Jums irgi bus naudingi.

„Laba diena, ar galiu Jus trukdyti?“

Ne. Jei skambinate man trukdyti, galbūt neturite nieko gero pastebėti ar pasiūlyti; toks klausimas suponuoja, kad manote, jog jūsų skambutis man trukdys, logiška, kad manote, jog jūsų pasiūlymas nieko vertas, ir kad mano laikas vertingesnis už jūsų. Žodžiu, nepasitikite savo pasiūlymu ar savo informacijos verte, skambinate man ir... trukdote. Tad kad ir koks geras būtų jūsų pasiūlymas, aš turiu daugiau šansų jį vertinti kitaip, nei, tarkime, tada, jei jūs paskambinę ir prisistatę pasakytumėte:

-Ar Jums patogu dabar kelias minutes pakalbėti apie X?

Daug geriau nuteikia, ar ne? O jei jau mokėtės NLP ar Eriksono hipnozės, Jums nesunku bus paklausti ir taip:

- Kada dabar geriausia proga pakalbėti apie X?

„Jeigu Jūs įsigysite Z, bus X“

Tikrai? O gal nebus. „Kaip konkrečiai Z lemia X“?- vėlgi, paklaustų bet kas, jau išmokęs NLP „Meta modelį“. Kadangi tai abstraktus teiginys, ir iš esmės hipnotiškas, pardavėjams vertėtų jame „jeigu“ pakeisti į „kai“- tada šis teiginys daug aiškiau suponuoja norimą prasmę, kalba apie tikėtiną ateitį, „kai“... ir skamba daug autoritetingiau = yra efektyvesnis. Paprasta! Tad: “Kai jūs daugiau laiko skirsite X, rezultatus pajausite netrukus“.

„-Kaip gyveni?
- Po truputį.“

O gaila. Galėtum gyventi bent jau normaliai. Bent jau „fine“- kurį John‘as La Valle, Master Trainer of NLP, necenzūruotai šifruoja kaip „Fucked up Insecure Neurotic & Emotional“. Mes „esame, ką valgome“? Ne, mes esame, ką galvojame. Jei galvojame, kad gyvename po truputį, akivaizdu, kad taip ir yra- tikrai gyvename po truputį, po sekundę, akimirką kitą, lėtai lėtai artėdami prie suirimo; bet ar tai geriausias būdas gyventi? Daug smagiau gyventi smarkiai. Atsimenate Hellen Keller? „Life is a daring adventure. Or nothing“- gyvenimas yra arba drąsus nuotykis, arba niekas. Nemotyvuoja nieko tas lietuviškas "po truputį", nebent merdėti.

Literally yours

„-Ar gali kalbėti?
-Galiu... Netiki? Girdi?“

„- Sveikas.
-Nesergu“

„-Ar galiu paklausti?
-Tu ką tik tai padarei“

„-So how do you do?
-What?“

Vienas iš dalykų, kurių greitai išmoksti su NLP- kalbėti tiksliai ir neskubėti interpretuoti- tada, kai to reikia, ir kalbėti visiškai aptakiai- tada, kai reikia to.

Vien būdamas preciziškai tikslus, gali sujaukti pašnekovo minčių seką ir išmušti jį iš vėžių- nes „pertrauki seką“ (NLP terminologija tai vadinama „Pattern interrupt“). Tuo visada galime puikiai pasinaudoti- ar ramindami verkiantį vaiką („žiū, paukščiukas ant palangės nutupė“), ar įsiaudrinusį klientą, („čia jūsų mašiną nutempinėja?“) ar paprasčiausiai norėdami nukreipti pokalbį ir mintis nauja vaga. Atsimenu, viena žurnalistė paklausė: „Koks Jūsų sėkmės ratas?“ Ką beatsakysi... „Apvalus“.

Konteksto jungtys

Visiems tenka su jomis susidurti. Štai mes- dabar turime keturis vaikus, bet dažnai nejučia jaunesnįjį sūnų pavadinu vyriausio vardu- nes akivaizdu, kad asociacijos, kurias jis man kelia, mano pasąmonėje smarkiai susijusios su vyresniuoju, kai šis buvo mažas. Anekdotuose- ir tikrovėje- tiek vyrai, tiek moterys gali pavadinti sutuoktinius buvusių ar esamų, net meilužių vardais, ypač tais momentais, kai galvoti nesinori.

Nes pasąmonė veikia visada.

Tad verta atkreipti dėmesį į seką ir jungtis, kai kas nors apibūdina aibę dalykų: kas su kuo šiam žmogui yra „irgi“- nes šis žodelis dažnai išsprūsta daug lengviau, nei meilužio vardas. Pavyzdžiui, neseniai viena pardavimų vadovė man pasakojo apie su ja dirbančius pardavėjus. Pradėjo nuo X. Apibūdino ją gana neigiamai, iš jos kūno kalbos buvo matyti, kad X šiai vadovei kelia gana nemalonias asociacijas. Paklausiau, o kas gi nėra taip gerai su X. Ji vangiai paaiškino, o tada iš karto ėmė pasakoti apie Z. Nereikia būti sekliu morka, kad suprastum, jog ir X ir Z vadovės pasąmonėje vienija neigiamos asociacijos. Tereikia tai pastebėti.

Nes kiekvienas mūsų teiginys yra žinutė. Net jei nusprendžiame nieko neteigti, tai irgi daug ką sako. Tai, kokia seka vardiname dalykus, ką su kuo jungiame, nuo ko pradedame, ir kuo baigiame, kada kalbame, ir kada tylime, kaip kalbame, ir kaip nustojame kalbėti, pasako apie mus ne mažiau, nei patys žodžiai.

Tad jų ir užteks.

Komentarai:

(c) Vidas Jankauskas, 2007. Visos teisės saugomos, tačiau galite cituoti ir skelbti šį bei kitus mūsų svetainės tekstus internete, jei jų nekeisite ir išsaugosite akivaizdžias bei veikiančias nuorodas į mindgasmic.com