50
Tikrai geras esė

 

Jei nepažįstamas žmogus, tarkime, pardavėjas, ką tik pasibeldęs į duris, ima pasakoti apie „fantastiškas galimybes“ ir „unikalius privalumus“, kuriuos teikia jo paslauga/ gaminys X, Jūs netikite. Nebent esate Boratas, Krokodilas Dendis ar šiaip, naivuolis.

Juo labiau netikėsite labiau, jei pardavėjas nuolat pabrėš, kad gaminys, ar paslauga yra tikrai geras“.  Ar net „tikrai tikrai geras“. Čia kaip toje pasakoje apie melagėlį, kuris kaimą gąsdindavo vilku. Pirmą kartą visas kaimas patikėjo, išslapstė triušius, telyčias ir avis,  melagėlis  nusilinksmino, kaimą „išdūręs“, o va antrą kartą, nors melagėlis ir dievagojosi, kad „vilkas tikrai tikrai čia pat“- niekas netikėjo, ir tiek.

Ne veltui efektyvios komunikacijos teoretikai pabrėžia- nesviestuokite sviesto. Jei myliu, tai myliu, o ne „tikrai myliu“.  Jaučiate skirtumą? Gerai. Nesakykite „tikrai geras“, nes tai defliuoja „gerumą“. Nesakykite- „X labai padės“, nes tai mažiau veiksminga, nei paprastas teiginys „X padės“. Kaip ir tada, kai Jūsų pašnekovas pagaliau užsimena- „Tiesą sakant, aš norėjau pabrėžti visai kitą dalyką“. Jergutėliau, negi jis iki šiol  melavo?

Nepatyrę melagiai perdeda. Jiems nesąmoningai norisi pabrėžti “tikrai”, “visada”, “tiesą sakant” ir pan.  Dar Froidas yra tai pastebėjęs. Nepasitikintis savimi, ar tuo, ką sako kalbėtojas stengiasi intensyvinti keliamas patirtis, kalbėdamas per daug, ar pabrėždamas “tikrai”, “garantuotai” ir “labai”, vengia asmeninių įvardžių- pavyzdžiui, Nixonas, nagrinėjant Watergate bylą, nepasakė paprastai: “Aš to nedariau”. Ne, jis nuolat kartojo “Prezidentas tokio dalyko nedarytų”.

Yra priešingai. Jei norite, kad Jumis pasitikėtų, pirmiausia pripažinkite savo trūkumus. Kad ir nedidelius, bet trūkumus- ir tai skambės kelis kartus įtikimiau, nei 100 “intensyvinančių” prieveiksmių, tokių kaip “tikrai”, “labai” ar “garantuotai”.

Kodėl aš apie tai?  Todėl, kad Lietuvoje to dar daug kas nesupranta. Ne tik eiliniai melagėliai, bet ir didžiulių reklamos ar viešųjų ryšių bendrovių “kreatyvai”, ir jų vadai. Juolab, kad tai daug platesnė ir net  metafizinė tema. Tuoj.

NLP Mindgasmic.com tikrai šviežia 1
NLP Mindgasmic.com tikrai šviežia 2

Keletas pavyzdžių:

„Tikrai šviežia“. Graži reklama, ko čia kimbi? Ogi to, kad pabrėždami, jog obuoliai, pomidorai ir lašišos vienose parduotuvėse yra „tikrai šviežios“, suponuojame ką: kad kažkas nebuvo, nėra, ar nebus šviežia. Jei iki šiol klientas tuo neabejojo, dabar abejos. Jei aš dabar pasakyčiau: „negalvokite apie apsinuodijimus“....jūs turite galvoti apie apsinuodijimus, kitaip nesuvoksite, ką pasakiau. Dar neaišku? Žr. aukščiau.

Antra vertus, jei dabar „Maksimoje“ imsiu ir rasiu supuvusį apelsiną, mano pasitikėjimas šiuo prekybos tinklu bus sugniuždytas, ir... turėsiu ką pasakoti draugams. Taip neatsitiktų, jei man nebūtų buvę kurti nerealūs lūkesčiai. Beje. Apelsiną jau radau.

Kritikuoti lengva, ką siūlai?
Jei šių reklamų kūrėjai norėjo pabrėžti, kad nauja kontrolės sistema „Maksimoje“ leidžia užtikinti, kad produktai gerokai ilgiau parduodamai švieži, aš, jų vietoje, akcentuočiau būtent tai. Iliustruočiau, kaip tai vyksta- juk tai nėra paprasta. Be to, paprašyčiau pirkėjų, kad jie patys  padėtų užtikrinti aukščiausią kokybę- tiesiogiai įtraukčiau pirkėjus į šį procesą. Tada nusiskundimų būtų mažiau, o geras gandas plistų greičiau, nei dabar, kai jį skleidžia dviprasmiški plakatai.

NLP Mindgasmic.com gera kaina 1

„Gera kaina“.
Tai subtilesnis prieštaravimas, nei „tikrai šviežia“, bet ne mažiau svarbus. Vienos bendrovės kataloge dalis prekių žymimos su „GK“- arba „gera kaina“ etikete.

Kas suponuojama?
Jei šių prekių kaina „gera“, visų kitų prekių kaina greičiausiai....bloga. Priešingu atveju, kam tai pabrėžti?

Kritikuoti lengva, ką siūlai?
Pakeisti priesagą. Lai tai būna „geriausia“ kaina. Tada etiketė- o tai yra dar viena prielaida, kaip ir kiekvienas mūsų teiginys* - teigs, kad tai yra „geriausia“ kaina iš „gerų“.

Akcija „Pasilik Lietuvoje .
Dabar, kai perskaitėte visa tai, kas buvo parašyta aukščiau, turbūt ir be mano komentarų suprasite, kodėl ši akcija minima ir čia. Teisingai: „paskelbęs temą, kontroliuoja rezultatą“, sakytų Chomsky. Taip ir yra. Įsivaizduokite. Draugavote su mergina/ vaikinu, viskas buvo gražu, bet...baigėsi. Daugiau draugauti nebenorite. Meilė išblėso. Kiek veiksmingi bus jos/ jo maldavimai: „nepalik manęs“. Kiek? Nė kiek.

Ką suponuoja „Pasilik Lietuvoje“?
Būtent. Šaunuoliai, spaudžiu dešines. Prašydami, kad kažkas pasiliktų Lietuvoje, teigiame, kad tokių, pasiliekančių, yra nedaug, ir  jų mažėja, nes kitaip ir nereikėtų prašyti. Rezultatas? Kaip su tuo arkliu- teoriškai arklys, praktiškai...neatsikelia. Jei šia akcija norėta pabrėžti, kad emigracija yra didelė problema, ir kad ji rūpi rengėjams ir jų sponsoriams- voila. Jei norėta šią problemą įveikti...mhmmmm, nemanau, kad tai geriausias būdas.

Kritikuoti lengva, ką siūlai?
Pirmiausia- tai neturi būti bejėgiškas maldavimas. Akcijos rengėjai rašo, kad jie nesiruošia gėdinti išvažiuojančių ir jiems moralizuoti, o nori parodyti, kad tikrosios galimybės yra čia, Lietuvoje. Super. Lenkiu galvą. Nuo to vertėtų ir pradėti. Jei tuo tiki, akcijos moto ir turėtų būti a la „Lietuva veža“ (atsimenate metaprogramas- tai būtų „link“). O tiems, kurie linkę kažko vengti („nuo“), verta suformuluoti žinutę apie bobą, kuri buvo ir carienė, ir jūrų valdovė....bet va, liko prie geldos.

Metafizika

Visą savaitę „kokybiškiausias“ Lietuvos dienraštis kiekvieno numerio pirmajame puslapyje mus informavo apie savo vaikus pasmaugusią moterį.

Ką tai suponuoja?
Kad toliau- jau nėra kur. Kad mūsų visuomenė išsigimusi. Kad tai- Lietuvos kasdienybė, o ne beprecedentis atvejis. Ko čia pasilikti? Kam gali rūpėti „tikrai šviežia“ ar „gera kaina“, kai motinos smaugia savo vaikus.

Kritikuoti lengva, ką siūlai?
Kam priešiniesi, tas lieka.To mokiusį „The Secret“ dabar gali išvysti visa Lietuva. R.A. Wilsonas yra pastebėjęs, kad nėra jokio logiško argumento nerašyti kad ir apie nuomininkų ir būstų savininkų santykius pirmuosiuose laikraščių puslapiuose kasdien, nes visi arba nuomoja, arba turi būstus. Kam kriminalizuoti visuomenę? Kam kurti iliuziją, kad tai svarbiausia? Kam skatinti- būtent- kam įdiegti idėjas panašiems psichopatams, kurie po keleto mėnesių jomis pasinaudos? Kai pasirodė pirmosios sensacingos atskaitos apie skraidančias lėkštes, visi ėmė jas pastebėti vienodai- taip, kaip buvo įteigta pirmuosiuose aprašymuose ir ankstyvuosiuose „mokslinės fantastikos“ filmuose. Kai televizijos ekranus JAV užkariavo vaizdai apie mokyklose efektingai bendramokslius sušaudančius menkystas, tokių atvejų banga ėmė augti geometrine progresija.

Negi Lietuvoje šią savaitę neįvyko nieko daugiau svarbaus?

Pražydo mūsų kaktusas. O Morta ( jai 3 m.) vakar prieš miegą pasakė... „Tėti. Žinai. Gyventi taip gera“.

_____________________
* ( Pvz., net toks paprastas teiginys, kaip „šuo yra kieme“ teigia, kad egzistuoja šuo, egzistuoja kiemas, ir šuo telpa/ yra/ gali tilpti/ būti kieme, be to, jis teigia, kad mes galime šį fenomeną kažkaip stebėti)

(c) Vidas Jankauskas, 2007. Visos teisės saugomos.

Komentarai

Atgal į esė archyvą
Užsisakyti kassavaitinį esė