49	Metaprogramos (I)

„Meta“- aišku. Lygiu aukščiau. „Programos“- numatytos sekos. Tad metaprogramos yra „aukštesnio“ lygio veiksmų, mąstymo ir sprendimų nuoseklumai, būdingi žmonėms. Lygiai taip, kaip esame išmokę filtruoti realybę per simbolių ir sąvokų visumą,  esame įpratę tam tikrais būdais apibendrinti/ ištrinti ir iškraipyti informaciją, kurią gauname iš aplinkos, kitaip tiesiog nesugebėtume veikti.

Vieną kartą suvokę, kad „stalas“ yra „stalas“, šią sąvoką galime taikyti visiems objektams, kurie turi vieną ir daugiau „kojų“ ir lygų paviršių. Kartą išmokę atidaryti duris rankena, mokėsime tai daryti visą gyvenimą, jei tik rankenos bus panašios. Panašiai ir mąstome ar net intuityviai sprendžiame- „jei  esi plaktukas, visur matai vinis“- kartais užtenka vienos gyvenimo „pamokos‘,  kad apie tam tikrus dalykus imtume spręsti būtent taip, o ne kitaip. Pavyzdžiui: yra žmonių, kurie sprendimą gali priimti tik kelis kartus gavę „patikinimą“ iš aplinkos, o yra žmonių, kurie įprato spręsti savarankiškai ir greitai. Yra žmonių, kurie labiau linkę kažko siekti, nei kažko vengti, yra žmonių, kurie pirmiausia pastebi smulkmenas, bet nemato esmės, ir yra žmonių, kurie linkę pirmiausia aiškintis esmę, o tik paskui detales.

Tad jei suvokiate, kaip žmogus yra linkęs suvokti, akivaizdu, kad galėsite jį lengviau įtakoti, nei tuo atveju, kai to nesuvoktumėte. Metaprogramų identifikavimas nėra tik NLP atradimas (Jungo ekstravertai/ intravertai irgi gali būti laikomi metaprogramomis), greičiau tai įvairių mokyklų pastebėtų žmogaus mąstymo nuoseklumų aibė. NLP metaprogramas traktuoja kaip proceso programas, o ne kaip statiškus asmenybės tipus. Tai esminis skirtumas, leidžiantis daug lanksčiau jas identifikuoti ir panaudoti.

Kuo naudingos metaprogramos?
Išlavinę sugebėjimą pastebėti metaprogramas, galime lengviau identifikuoti savo ir kitų metaprogramas- tam tikrus nuoseklumus, sąlygojančius vienus ar kitus spendimus, pasaulio suvokimą ar veiksmus. Jei pastebime savo metaprogramas- mums lengviau jas pakeisti ir nuo jų nepriklausyti, jei pastebime kitų metaprogramas- turime galimybę jas panaudoti, įtakodami juos arba norėdami suvokti, ko iš šių žmonių galima tikėtis tam tikroje situacijoje. Šiandien metaprogramomis remiasi daug asmenybės profiliavimo sistemų,  jas sėkmingai naudoja karjeros konsultantai, psichologai, žmoniškųjų išteklių vadybininkai, vadovai ir t.t. NLP meistrų Robert Dilts ir Arne H. Maus sukurtą metaporgramų sistemą „Identity Compass“ naudoja garsūs koncernai, tokie kaip Allianz ar Mercedes Benz.

Populiariausios metaprogramos:
Įvairios NLP mokyklos išskiria daugiau nei 100 skirtingų metaprogramų, tačiau pagrindinės vienija visas kitas (tuo tarpu J. Grinderio NLP mokykla apskritai linkusi neigti turinio reikšmę NLP ir metaprogramas traktuoja kaip nereikalingas, tame, žinoma, yra daug tiesos- kiekvienas mūsų bandymas apibrėžti „tikrovę“ yra laaaaaaaaabai ribotas).

Tačiau mano galva, metaprogramos yra svarbūs nuoseklumai, kuriuos verta pastebėti. Štai keletas svarbiausių:

Nuo- link
Galimybės- procedūros
Vidinis- išorinis
Pats-kiti
Nuoseklumas- skirtumai
Vieną kartą- daug kartų
Konkrečiai- abstrakčiai
Jausti- galvoti

Šiandien apie:

Nuo- link
Turbūt pati svarbiausia iš visų metaprogramų. Dažnai lemia mūsų rezultatus ir apskritai motyvaciją veikti. Kuriuos dalykus darome kažko siekdami, o kuriuos- kažko vengdami? Įvairiuose kontekstuose efektyvios ir „nuo“, ir „link“ metaprogramos, tad vargu ar galima pasakyti, kuri iš jų „geresnė“. Juolab, kad yra dalykų, kurie traktuojami praktiškai universaliai: kada labiau stengsitės- ar norėdami sutaupyti 1000 litų, ar norėdami apsaugoti 1000 lt nuo praradimo? Buhalterine prasme tai tas pats.

Pavyzdžiai:
Vieni keliasi ryte tik todėl, kad priešingu atveju prisišlapins į lovą. Kiti keliasi todėl, kad jiems dovanota dar viena diena. Vieni eina tikrintis dantų tik tada, kai nebegali kentėti skausmo, kiti- tada, kai siekia turėti sveikus dantis „planingai“. Vieni eina į darbą, nes nedirbdami mirs badu („nuo“), kiti- todėl, kad jiems patinka dirbti („link“). Vieni važiuoja atostogauti, norėdami atitrūkti „nuo“: rūpesčių, darbo, rutinos etc., kiti važiuoja atostogauti, siekdami („link“) saulės, ramybės, įspūdžių ir t.t.

Taikymas:

Sau:
Pirmiausia verta pastebėti, kodėl darome tai, ką darome. Ir veikdami „nuo“, ir veikdami „link“, dažniausiai pasieksime tuos pačius rezultatus, skirsis tik pati kelionė. Pirmuoju atveju mus persekioja „nuo“ „demonai“- būtent tai, ko ir vengiame, antruoju atveju mus įkvepia „link“ tikslai. Gyvenimas trumpas. Kurią kelionę verta rinktis?

Jei norime atsikratyti įkyrių minčių (=„nuo“)- turėsime jų dar daugiau. Jei norime išvengti skausmo (=„nuo“)- turėsime apie jį galvoti. Jei siekiame „atsikratyti antsvorio“ (=“nuo“), nesąmoningai apie jį tik ir galvosime, tuo tarpu tokio dalyko realiai net nėra, tai tik mūsų sukurtas konstruktas.

Iš taško A į tašką B gali nukeliauti eidamas, gali nukeliauti ir šokdamas. Jei keliausi šokdamas, suprasi, kad „B“ ne taip ir svarbu. Šokis svarbiausia. Kiek žmonių dirba darbą, kurio nekenčia, tik todėl, kad nori „išvengti“ skurdo, „neatrodyti“ nevykėliais ir pan. Įpranta daryti tai patys, to paties išmoko savo vaikus, ir eina vos ne karmos ratas per kartas. Kam? Daryk tai, ką darytum, jei pinigai išvis nebūtų svarbūs. Mėgaukis gyvenimu. Išmokyk to ir vaikus. Darysi tai, kas Tave „veža“- darysi geriau, nei kiti daro. Atsiras pranašumas, atsiras ir pinigai, net sveikata pasitaisys. Kaip gali daryti gerai tai, ko nemėgsti?

Bendraudami:

Įsivaizduokime, kad parduodame keliones. Klientas skundžiasi: „Pavargau, buvo labai įtempti metai, noriu nuo viso to atitrūkti, nenoriu būti ten, kur daug žmonių, nenoriu būti pasiekiamas telefonu ir t.t.“. Kaip siūlysime kelionę? Jei tiesiog pasakosime apie fantastišką pajūrį, kitų keliautojų atsiliepimus apie tai, kaip ten gera, apie geras kainas, paskutinės minutės pasiūlymus etc. ir tiesiog ignoruosime tai, kas mums sakoma- šaudysime iš patrankos į žvirblį. Paprasčiau bus pasiūlyti tai, ką klientas mums jau pasakė: „Supratau. Turime kelionę į X: atitrūksite nuo įtampos, nebūsite ten, kur daug žmonių, nes X poilsiautojų šiuo metu labai mažai, nebūsite pasiekiamas telefonu, nes X jis veiks tik tam tikrose vietose ir t.t.“.

Tai taip paprasta. Tereikia tai pastebėti. Nepastebėsi, kol nežinosi, ką.

Daugiau.

(c) Vidas Jankauskas, 2007. Visos teisės saugomos.

Komentarai

Atgal į esė archyvą
Užsisakyti kassavaitinį esė