|
Mokate plaukti?
Aš turiu omenyje, iš tikrųjų plaukti (ne „šuniuku“, o bent jau „varlyte“). Gerai. Kitą kartą, kai būsite vandenyje, pajauskite, koks jis inertiškas- tereikia pabandyti bėgti, įbridus iki kaklo. Akivaizdu, kad tenka įveikti didžiulį pasipriešinimą- ir kuo didesnio tūrio esate, tuo sunkiau. Krisdami į vandenį iš aukštai, galime ir užsimušti.
Ir arkliui aišku, ar ne? Kitą kartą, kai būsite baseine, pastebėkite, kaip plaukia „mėgėjai“ plaukikai- vyrai ir moterys. Pamatysite akivaizdžius skirtumus. Moterys nekovoja su vandeniu, o tiesiog slysta į priekį. O vyrai- tą dažnai tenka stebėti- griūna į vandenį kaip pašauti šernai, ir taškydamiesi „raunasi“ pirmyn. Kai mokiausi plaukti, negalėdavau atsistebėti, kaip liaunos senutės suka kilometrus baseino takeliuose ir net neuždūsta, o aš ir 500 metrų negalėdavau nuplaukti nepajuodavęs.
Dalykas toks- kuo geriau išmoksti plaukti, tuo tyliau plauki, ir tuo mažiau pastangų tau reikia. Net jei nesitreniruoji profesionaliai, o mokaisi plaukti pats, gali pamatyti akivaizdų skirtumą: jei paprasčiausiai sutelksi visą dėmesį į tai, kad kiekvienas tavo judesys keltų kuo mažesnį pasipriešinimą, jei stengsiesi paprasčiausiai slysti vandeniu, darydamas tylius, bet tikslius ir atsargius judesius, nuplauksi daug toliau ir daug greičiau, nei tada, kai taškydamasis iš visų jėgų rausiesi į priekį.
Kurlink vedu?
Kam priešiniesi, tas išlieka. Angliškai tai skamba dar gražiau – „Whatever you resist, persists“. Kodėl? Priežastis elementari: mes galime sutelkti dėmesį tik į keletą dalykų vienu metu, ignoruodami n kitų dalykų būtent todėl, kad sutelkėme dėmesį. Jei visą gyvenimą taupysime ir dejuosime, kad pinigų vis mažai, nesugebėsime pamatyti, kaip jų uždirbti daugiau. Jei nerimausime dėl ligų, nesuvoksime, kaip galime būti sveiki. (Beje, gyvename „greitų sprendimų“ laikais, kai esame mokomi ignoruoti kūno siunčiamus signalus ir juos įveikti bet kur gaunamais ir „greitai veikiančiais“ „analgetikais“, „vaistais nuo galvos skausmo‘, „vitaminais“ etc. vietoj to, kad paprasčiausiai išgirstume, ką mums sako mūsų kūnai). Jei nuolat nerimaujame, kad prarasime darbą, vargu ar turėsime laiko pagalvoti, kad galbūt mums jo net nereikia.
Elementarios tiesos. Į ką susitelkiame, tą ir turime. Gera naujiena yra tai, kad kartais net vienas žodis gali pakeisti mūsų mąstymą taip, kad nustosime kažkam priešintis, kažko vengti, bėgti „nuo“ kažko ir imsime matyti galimybes.
Paprasčiausiais NLP pavyzdys- „turiu/ reikia“ vs „galiu“.
Va Naujieji. Ir vėl bus daug tokių, kurie sau žadės, kad šiais, 2007-aisiais,
- „aš turiu pabaigti šį projektą“,
- „aš turiu išsimokėti šią paskolą“,
- „aš turiu išmokti anglų kalbą“,
- „man reikia pagaliau pabaigti remontą“,
- „aš turiu pradėti sportuoti“.
Pakeiskite tik vieną žodį:
- „aš galiu pabaigti šį projektą“,
- „aš galiu išsimokėti šią paskolą“,
- „aš galiu išmokti anglų kalbą“,
- „aš galiu pagaliau pabaigti remontą“,
- „aš galiu pradėti sportuoti“.
Tarsi malonus oro gūsis, ar ne? Daryti tai, ką aš galiu, yra daug maloniau, nei daryti tai, ką man reikia daryti ar tai, ką aš turiu daryti. Svarbiausia, kad suvokdamas, „kad aš galiu“, „pagal nutylėjimą“ matau ir kitas galimybes. Kurių visada yra dar daugiau, nei mes esame pasiruošę matyti.
Lai 2007-ji būna tie metai, kai suvoksite, kad pagaliau galite daugiau, nei turite.
 
(c) Vidas Jankauskas, 2006. Visos teisės saugomos.
|
