Savaitės esė 36 (laiškas)

Aladino paradoksas

  Jei galite galvoti neįmanoma, galite daryti neįmanoma- Jerry Wind & Colin Crook

 Jei negalvojate, kad kiekviena diena yra gera diena, pabandykite vienos atsisakyti – Cavett Robert

Jei negaunate visko, ko norite, pagalvokite apie dalykus, kuri ų negaunate, nenorėdami jų gauti – Oscar Wilde

 

Siužetas : Aladinas- vos suduriantis galą su galu jaunas veltėdis, kurį- naivuolį- paperka žynys, ir pasiunčia į požeminį urvą atnešti žibalinės lempos. Aladinas nesugeba perduoti, kaip prašytas, lempos žyniui, tad lieka urve, kol atsitiktinai atranda, kad patrynęs lempą, gali iškviesti džiną, išpildantį kiekvieną jo norą. Džinas ištraukia Aladiną iš urvo, ir materializuoja visus jo materialius norus. Žynys, sužinojęs, kad Aladinas „pasikėlė“, grįžta ir gudriai išvilioja stebuklingąją lempą, pagrobia Aladino nuotaką, rūmus, ir dingsta. Aladinas atranda, kad džiną gali iškviesti ir žiedu, susigrąžina lempą, nuotaką, rūmus, tampa sultonu ir laimingai gyvena.

Paradoksas: Aladinas pasakos pradžioje charakterizuojamas kaip nevykėlis tinginys. Iš sielvarto, kad augina veltėdį sūnų, miršta amatininkas Aladino tėvas. Tuo tarpu Aladinas labiau mėgsta turtingų pirklių draugiją, nei mokslus ar darbą. Tačiau šioje pasakoje jis tampa didžiausiu laimėtoju, o visi darbštuoliai lieka „ant ledo“. „Kas nedirba, tas nevalgo“ virsta „Kas nedirba, tas puotauja“.

Ar tikrai paradoksas? Aladinas nėra tinginys. Jis uoliai trynė lempą, o šią praradęs, ieškojo, ką trinti, rado- trynė žiedą- ir pasiekė dar didesnės sėkmės.

Paralelės šiandien:

  • Howard Shultz, „Starbucks“ legenda: „Gyventi- matyti tai, ko kiti žmonės nemato, ir vystyti savo viziją nepaisant tų, kurie sako, kad tai daryti neverta“. Kad „Starbucks“ taptų tuo, kuo yra dabar, didžiausias iššūkis, anot Schultz, buvo “ iš naujo atrasti save“.
  • Garso įrašų industrija , kuri tapo savo „realybės modelio“ įkaite: vietoje to, kad pradėtų galvoti apie iš esmės kitokią, skaitmeninę prekybą įrašais, šios pramonės gigantai kovėsi teismuose ir kūrė vis sudėtingesnes įrašų apsaugos sistemas. Aladinas? „Apple“, atėję į rinką su iTunes skaitmeninės muzikos paslauga dar 2003-aisias ir Kazaa įkūrėjai, tapę PtP gigantais ir sugebėję šias technologijas pritaikyti dar neįprastesnio „realybės modelio“ įgyvendinimui- „Skype“. Motorolla per vėlai „pastebėjo“ GSM, o Nokia ne tik „pamiršo“ iki tol gamintus televizorius, bet pamatė daug toliau, nei GSM.
  • Ir tūkstančiai kitų pavyzdžių- kai kažkas įžvalgiai suvokė, kad dabartinis veiklos (=realybės) modelis gali būti pakeistas kitu: Southwest Airlines, sukėlusios pigių skrydžių revoliuciją, Google, atnešę kokybiškai kitas paieškos internete galimybes ir t.t. Yra sakančių, kad be Froido nebūtų Einšteino- nes naujas sąmonės/ pasąmonės/ realybės modelis pabrėžė „stebėtojo“, o tuo pačiu, reliatyvumo reikšmę.

NLP ir Aladinas: Yra dar viena graži rytų sėkmė, dažnai naudojama NLP intervencijai apibūdinti ( Joseph O‘Connor): „Beduinas kupranugariu keliavo per dykumą. Oazėje rado šeimą, kurioje piktai riejosi trys broliai. „Kas atsitiko?“- paklausė beduinas. „Mirė mūsų tėvas, ir mes niekaip negalime pasidalinti paveldėtų kupranugarių. Jų iš viso yra 17, tėvas pažadėjo pusę kaimenės vyriausiam broliui, trečdalį- viduriniajam, o devintadalį- man, jauniausiam. Kad ir kaip bedalintume, bent vienas brolis lieka nuskriaustas“. „Tik tokia bėda?“- paklausė beduinas:- „Štai, dovanoju Jums savo kupranugarį- pažiūrėkime, gal tada Jums pavyks pasidalinti“ Broliai ėmė skaičiuoti- jei kaimenėje 18 kupranugarių, pusė- 9- atiteks vyriausiam broliui, tad lieka dar 9, trečdalis – 6- atiteks viduriniajam broliui, tad lieka dar 3, 1/9- jauniausiam- tad jis gauna du....ir vienas lieka! Beduinas nusišypsojo, pažiūrėjo į nusiraminusius brolius, ir tarė: „Jei Jūs nieko prieš, aš likusį kupranugarį pasiimu- nes manęs laukia dar ilga kelionė“ . NLP dažnai ir yra ta elegantiška intervencija, leidžianti mums pamatyti „kitą realybės modelį“, kuris gali būti daug efektyvesnis.

Kaip keisti modelius praktiškai?

  1. Verta suvokti, kad mūsų suvokiama realybė (ar jos modeliai)- su jos teikiamomis galimybėmis ir jos sukurtais apribojimais- TĖRA mūsų suvokiama realybė. Tai sakė dar A. Korzybski, NLP kūrėjai, bendrosios semantikos tyrėjai, tą patį sako „šiuolaikinis“ neuromokslas.
  2. Tada verta suvokti, ką mūsų modelyje mes laikome „neįmanoma“, ir ką pasiektume, jei tai taptų „įmanoma“- užduoti paprastą klausimą „O jeigu būtų taip...“ ir sąmoningai tapti „eretikais“ ir „radikalais“. Einšteinas savęs paklausė: „ką aš išvysčiau, jei skriečiau šviesos greičiu?“
  3. Būtent : įvertinti savo modelį iš aukštesnės, platesnės, siauresnės, laiko, tarp-disciplininės, raidos, efektyvumo, proceso, naudingumo ir bet kurios kitos perspektyvos ir išvysti, ką galima daryti kitaip.
  4. Pratintis mąstyti ir veikti kitaip . Nuolat. Net jei savo banaliausius kasdienius įpročius irgi sąmoningai keisime kitais- kitaip keliausime į darbą, kartais nekeliausime į darbą, kartais nedarysime to, ką įprastai darome, ar darysime tai kitaip- kad ir valydamiesi dantis- išlavinsime savo „autopilotą“: net nesąmoningai geriau toleruosime pokyčius. Nes- gal ir nuvalkiota tiesa- vienintelis pastovus dalykas gyvenime yra kaita. Būtent pokyčių dažniausiai ir bijome.

Idėja: jei manote, kad kažkas yra (dar) neįmanoma, būtent ten ir reikia telktis. Einšteinas sakė dar paprasčiau: „Jei idėja iš pradžių neatrodo absurdiška, jai nėra vilties“. Šiandien tai skelbia ir „mainstream“ vadybos bei rinkodaros guru: Wharton‘o verslo mokykla milijoniniais tiražais leidžia Wind & Crook “The Power Of Impossible Thinking”, kurios moto- “ Jei galite galvoti neįmanoma, galite daryti neįmanoma“

Ką tai reiškia man šiandien?

  • Kodėl darau tai, ką darau , „pagal nutylėjimą“ šiandien?
  • Kas bus, jei nedarysiu to, ką darau ?
  • Kas nebus , jeigu toliau darysiu tai, ką darau?
  • Kas nebus , jeigu nebedarysiu to, ką darau?

Nes kiekvienas mūsų irgi turi Aladino lempą.

  Paukštis turi smegenis. Paukštis gali suvokti, kur pavojus, ir reaguoti. Bet jis turi ir daugiau, nei tik „savo“ smegenis. Jis gali naudotis kito paukščio smegenimis, kai šis klyktelėjęs įspės apie pavojų. Tai tikras neurosemantinis tinklas- tūkstantis pingvinų reaguos akimirksniu, net jei tik vienas pamatys pavojų ir sukvaksės.

Bet pingvinai geriausiu atveju turi tik kelias dešimtis šio tinklo jungčių, ar simbolių: „Kvykt“ (pavojus), „kvakt“ (maistas) ar „Kvuk“ (atsok, žąsine).

Mes turime kalbą- milijonus simbolių ir reikšmių, kuriomis galime jungtis ir perteikti visa tai, ką sako vienas kitam pingvinai ir milijardus kitų dalykų, kuriuos galime pranešti vieni kitiems kaip žmonės.

Tu turi sąmonę. Ir aš turiu sąmonę. Mes abu galime „jungti“ savo sąmones kalbėdami, tu gali skaityti, ką aš parašiau, aš galiu skaityti, ką tu parašei, gali matyti mane nuotraukoje ar per TV, ir mes abu galime „jungtis“ prie tų žmonių, kurių šiandien jau seniai nėra, sąmonės- skaitydami, rašydami ir diskutuodami. Galime pasiekti jau seniai mirusių išminčių mintis, skaitydami jų raštus, raštus apie juos, galėdami akimirksniu „jungtis“ ir internete rasti milijardus kitų sąmonės simbolių- apie bet ką. Mes netgi galime „jungtis“ prie dirbtinių smegenų- kad ir paprasto kalkuliatoriaus, kuris gali skaičiuoti taip, kaip Aladinui net nesisapnavo. Galime akimirksniu gauti ir akimirksniu siųsti idėjas iš milijonų ir milijonams. Galime pasiekti tūkstantmečių senumo idėjas ir šiandien išgirsti ateities idėjas. Galime gyventi amžinai- nes mūsų idėjos bus pasiekiamos ir po to, kai mūsų čia nebebus.

Tereikia netingėti patrinti lempą. Bent žiedą. Net ir žieduoti pingvinai to padaryti negali.

(c) Vidas Jankauskas, 2006. Visos teisės saugomos.

Komentarai

Atgal į esė archyvą
Užsisakyti kassavaitinį esė\

Norite efektyviai rašyti?