|
Apie drovumą
"Kai Jūs drovitės, Jūs elgiatės kaip nemirtingieji. Bet jūs, ponios ir ponai, tokiais nesate" - R. Bandler ir R. Grinder, "Frogs to Princes"
"Labiausiai domiuosi ateitimi, todėl kad ruošiuosi ten praleisti didžiąją likusio gyvenimo dalį" - Charles Kettering
"Gyvenimas yra arba drąsus nuotykis, arba jis nieko vertas" - Hellen Keller
Perskaitę šią pastraipą, išjunkite telefoną, atsitraukite nuo kompiuterio, patogiai atsisėskite, užsimerkite ir pagalvokite - kokios asociacijos Jums kyla, ištarus šį žodį: "drovumas". Sulaukite, kol pastebėsite bent 3, ir atkreipkite dėmesį į tai, ką jūs regite, girdite ir jaučiate, galvodami apie drovumą.
Jau? Kas iš Jūsų pagalvojo apie "lietuviams būdingą santūrumą" - vos ne iš pieno plaukusias vaidilutes, darniai dzinginančias kanklėmis kur nors atokaitoje, ar drovią jaunuolių porelę, nedrąsiai susikabinusią tik piršteliais, ar prisiminė save, laukiančią (-tį) pirmojo gyvenimo bučinio.
Mes tikrai santūri tauta. Mano galva, būtent todėl Švedijoje jauni mūsų tautiečiai skerdžia senukus pensininkus, o kita tautos dalis - pagal šį kriterijų Nr. 1 Europoje- čia, tėvynėje, galvoja apie savižudybę - "nepataisomą sprendimą pataisomoms problemoms", anot R. Bandlerio.
Šiandien mes nekalbesime apie drovuma santykiuose su priešinga lytimi ar tada, kai ruošiates kalbeti prieš televizijos kameras ar didžiules auditorijas - tam skirtas musu seminaras "Charizmatika".
Šiandien mes kalbesime apie drovuma gyventi.
Turbūt girdėjote šaunias - ir beje, teisingas - indų istorijas apie tai, kaip šioje šalyje dresuojami drambliai. Dar mažo drambliuko koja virve ar grandine prikaustama prie stulpo, ir kai jis pagaliau nustoja muistytis, ima ir suvokia, kad grandinė neįveikiama. Šis įsitikinimas- kurio dauguma dramblių taip ir neatsisako visą gyvenimą - leidžia laikyti daug tonų sveriančius ir nepaprastai stiprius gyvulius pririštus prie stulpų, medžių ar net į žemę įbestų pagalių visada, kada reikia - nes drambliai net nebando muistytis, tikėdami, kad tai beviltiška. Bandleris pasakoja panašią istoriją apie poliarinį meškiną Denverio zoologijos sode - visą gyvenimą nelaisvėje galėjęs žengti tik 3-4 žingsnius savo ankštame garde meškinas, perkeltas į daug erdvesnį voljerą, taip ir nesugebėjo jo išnaudoti, monotoniškai sukdamas tuos pačius trijų žingsnių ratus voljero viduryje.
Neseniai pietavau su vienos iš sparčiausiai Lietuvoje augančių bendrovių vadovu, kurio įmonė suka daugiamilijonines apyvartas ir vien praeitais metais augo šimtus kartų. Tokia sparti plėtra verčia galvoti kitaip, mąstyti plačiau ir drąsiau. Ir svarbiausias dalykas, kurį pasiūliau diegti jo versle - ir abu sutarėme, kad tai dabar yra tiek pat svarbu, kiek tai galėjo būti svarbu ir pačioje verslo pradžioje prieš keletą metų - nesidrovėti ir nebijoti pasididžiuoti, kad šiam verslui sekasi taip gerai ir kad jis kuria tokią gerą vertę klientams. Kiekiviena šio verslo komunikacija turi būti drąsi, ir netgi truputį įžūli- ar tai būtų naujienlaiškiai klientams, ar reklama medijoje, ar įmonės interneto svetainė, ar net verslo dokumentai- blankai ir pan. - visa komunikacija turi spinduliuoti tikrą, net truputį arogantišką pasitikėjimą savimi. Todėl, kad priešingu atveju šio verslo komunikacija yra nekongruentiška: tai matematikos terminas, dažnai naudojamas NLP- ji nenuosekli ir nenuoširdi. Supratę tai, ėmėme kalbėti apie tūkstančius mažų dalykų, kurie net nesmoningai leistų klientams suvokti, kad jie gali didžiuotis šia kompanija ir laikyti save jos sėkės dalimi - nuo "firminių" marškinėlių, sėkmės istorijų spaudai iki tikro gerbėjų klubo sukūrimo.
Versle tai suvokti yra lengviau, nes sėkmingų verslų lyderiai dažniausiai yra charizmatiškos ir veržlios, tikrai ne drovios asmenybės - tik pagalvokite apie Ričardą Bransoną (Virgin), Stellios Haji-Ioannou (Easy Group), Steve Jobs (Apple) ar Jeff Bezos (Amazon.com). Juo labiau, kad versle šiandien drovumas = banalumas ir pilkumas, "drovios" kompanijos yra... drovios, nes jų verslo idėjos ar verslo taktika tiesiog hipnotizuojančiai nuobodi. Palyginkite- PWC *connectedthinking drąsią ir savimi pasitikinčią vieningą komunikacijos temą visame pasaulyje ir mūsų "Pačiolio" komunikaciją- iš esmės abi bendrovės yra audito paslaugų bendrovės, tačiau viena sukuria kongruentų veržlios ir savimi pasitikinčios bendrovės įvaizdį, o kitos įvaizdis visiškai nekongruentus.
Dar geriau tai matysime iš mažų dalykų, kuriuos gauname kasdien.
Ir Jūs esate gavę "komercinį pasiūlymą".
Sunku patikėti, bet šis absurdiškas terminas iki šiol gyvuoja, kaip ir "sąskaita- faktūra". Šimts pypkių, šio termino naudotojus reiktų nusiųsti atgal į pradinę mokyklą rašybos studijuoti. Jei tai ne labdaros pasiūlymas, ar pasiūlymas nueiti į pasimatymą, tai bet kuriuo atveju yra komercinis pasiūlymas. Jei tik žmonės netingėtų suvokti, kad "komunikacijos esmė yra jos rezultatas" ir peržiūrėti kiekvieną pasiūlymo, laiško ar pranešimo žodį galvodami apie tai, kokio rezultato jie siekia, galėtume padvigubinti atostogų laiką visoms Lietuvos įmonėms ir būti daugiausia pasaulyje poilsio dienų turinti valstybė (nors ir dabar esame arti to:).
Dr. Joe Vitale, taip pat žinomas kaip "Mr. Ugnis", vienas iš geriausiai apmokamų pasaulio tekstų kūrėjų (copywriter'ių), taip pat laikomas vienu iš įžymiausių šiandienos rinkodaros guru- bent jau taip jis pats save vertina, drovumo nė su žiburiu nerasi-ir tokių savokų, kaip "Įžūli rinkodara" (Outrageous Marketing) kūrėjas, sako, kad prieš kurdami bet kokį pasiūlymą turėtume būti 100 proc. nuoširdūs. Tik tada skaitytojas mumis patikės. Tai reiškia, kad drovėtis, siūlydamas ką siūlai, tikrai negali - priešingai, turi tiesiog liepsnoti aistra, spinduliuoti pasitikėjimu ir jausti, kad darai didžiulę paslaugą savo klientams. Tik tada, kai šie jausmai pasiekia kulminaciją, gali sėsti ir rašyti, arba čiupti ragelį, ir skambinti.
Tada liežuvis paprasčiausiai neapsivers savo pasiūlymo pavadinti "komerciniu pasiūlymu"- atrasite tūkstančius įkvepiančių alternatyvų. Net jei ir tai paprasta el. pašto žinutė, kviečianti kolegas susirinkti: kai šiandien ją parašysite, perskaitykite dar kartą ir paklauskite savęs: ar aš nuoširdus? Ir ar ši žinutė parodo mano aistrą gyventi?
Dažnai mes ir esame 100 proc. nuoširdūs -
tiesiog pasibodėję tuo, ką darome, tad mūsų pasiūlymas ir yra toks - "nei žuvis, nei mėsa" - "komercinis pasiūlymas", ir tiek. Neseniai ieškojome naujo automobilio. Gavome visą šūsnį "komercinių pasiūlymų", kurie savo stiliumi buvo tiesiog identiški kalinių laiškams į pažinčių puslapius- vos ne "Pirmosiomis šio laiško eilutėmis...". Po galais, kas kas, bet jau automobilių pardavėjai galėtų ir truputį pakrutinti smegenis - galima pagalvoti, kad jie tiesiog neatsigina nuo pirkėjų. Manau, kad ne tik jie, bet ir bet kas parduotų daug daugiau, jei paprasčiausiai, prieš rašydami kad ir tokį pasiūlymą, nustotų pasyviai drovėtis. Kartais gali pagalvoti, kad koks automobilių pardavėjas, vos gimęs, turėjo pasirašyti kontraktą, kad visą gyvenimą pardavinės automobilius, dėl kurių jam nei šilta, nei šalta. Bet juk šiandien turime tūkstančius pasirinkimų, ką veikti ir ką parduoti. Tad jei netiki gaminiu, paslauga ar idėja, kurią parduodi, šiandien pat eik ir susirask tai, kuo tiki, ir didžiuojiesi. Tada pagaliau nustosi drovėtis, ir tada klientai patikės tuo, kuo tiki tu, ir pirks.
Vidutinybės kompleksas
Tas pats galioja kasdien - ne tik komercijoje. Kai pagalvoju, kiek galimybių gyvenime esu praleidęs tik todėl, kad drovėjausi jas sutikti! Tačiau su laiku supranti, kad drovėtis yra ne tik neefektyvu - plačiąja prasme, kai suvoki, kokia yra gyvenimo galimybių kaina, bet net ir neetiška. "Būk savimi - visi kiti vaidmenys jau paimti" - sakė Oscar Wilde ir "Nežemink savęs- tu esi visa, ką turi"- sakė Janis Joplin. Pasitikėjimas savimi, mano galva, yra vienintelė galia, leidžianti mums pasiekti tai, ko mes norime. Ir šis pasitikėjimas - tikras autentiško "aš" suvokimas, sveikas savo galių ir galimybių įvertinimas ( o "sveikas" man reiškia, kad jos beribės) leidžia gyventi paprasčiau ir geriau. Nes visi sutinkame daugybę žmonių, kurie kenčia nuo "vidutinybės" komplekso, kurį taip ir vadina šiandieniniai psichologai. Būtent "vidutinybės" kompleksą jaučiantys žmonės savo drovumą - ar perdėtą nepasitikėjimą savimi - kompensuoja arogancija, prabangos simboliais ir kitų niekinimu. Dr. Paul McKenna sako, kad tokių asmenybių Ego tiesiog reikalauja nuolatinio patvirtinimo, kad šios būtybės:
1. Atrodo gerai (ir/ arba "teisingai")
2. Yra teisios.
Atrodymas "gerai" ir "teisingai" brangiai kainuoja, ir ne tik tiesiogine prasme: reikia turėti "teisingus" rūbus, "teisingą" darbą, "teisingas" pajamas etc., bet didžiausia kaina yra anksčiau ar vėliau suvokti, kad "teisingumo" kriterijus tebuvo masinės medijos sukurtas miražas, kuris verčia mus jaustis blogiau, kad pirktume dar daugiau. Ironiška tą suvokti senatvėje. O tiesiog kvaila drovėtis ir praleisti galimybes gyvenime tik todėl, kad jūsų automobilis surūdijęs, kad jūs (dar) nemokate anglų kalbos ar kad sveriate 30 kg daugiau, nei "teisingas" svoris.
O noras visada būti teisiu verčia menkinti kitus, menkinti kitas nuomones, apkalbėti ir skleisti gandus bei tieisog piktybiškai versti kitus žmones jaustis neadekvačiai. Maža to, šis noras verčia nuolat būti neveiklumo homeostazėje, nes tik tas, kuris nieko nedaro, niekad nepadarys klaidų, išskyrus vieną, ir pačią didžiausią - nieko nedaryti. Šios esė pradžioje citavau Hellen Keller, pasakiusią, kad gyvenimas yra "arba drąsus nuotykis, arba niekas". Ar žinote, kas buvo Hellen Keller? Garsi rašytoja, visuomenės veikėja, žmogaus teisių gynėja ir vilties simbolis milijonams žmonių. Kodėl? Ne todėl, kad dar kūdikystėje ji ir apako, ir apkurto. Todėl, kad tai nesutrukdė jai tapti Hellen Keller. Sekundę sustok ir pagalvok, kuo Tavo gyvenimas yra drąsus nuotykis šiandien - juolab kad dar gali ir matyti, ir girdėti, tad mėgautis tuo, kuo Hellen daugiau niekada nebegalėjo mėgautis.
Tad kai kitą kartą vėl drovėsitės ir abejosite,
ar verta būti veržliems, atsiminkite Castanedą - "Bet kuriuo momentu, kai suprasi, kad varžaisi ar droviesi, ar kai atidėsi rytdienai tai, ką galėtum padaryti šiandien, ar nedarysi kažko, tik todėl, kad niekada iki šiol to nedarei, atsigręžk atgal per kairį petį ir pamatysi artėjantį šešėlį. Šis šešėlis- tavo mirtis, kuri kiekvienu momentu gali uždėti ranką tau ant peties ir tave pasiimti. Taip kad tai, ką tu dabar darai, gali būti paskutinis tavo veiksmas, ir tada tai bus paskutinis veiksmas, apibūdinantis tavo būtį šioje planetoje".
Sustok dar sekundę, ir pagalvok - koks bus tavo gyvenimas, jei staiga nustosi drovėtis ir pajausi tikrą, sveiką, gerą pasitikėjimą savimi?
-Kokia bus tavo laikysena?
-Kaip kvėpuosi?
-Kiek atpalaiduoti gali būti tavo raumenys?
-Kaip skambės tavo balsas?
-Ką jausi savo kūne?
-Kaip spindės tavo akys?
-Ką be garso sakysi sau?
-Ką matysi mintyse?
Pastebėk šiuos skirtumus, įsimink juos, tada grįžk į šią būseną dar dažniau, nei manei, kad gali.
Napoleonas sakė, kad "žmoniją valdo jos vaizduotė". Jei galite pajausti, ką Jums fiziškai reiškia labiau pasitikėti savimi ir nustoti drovėtis be reikalo, reiškia, kad tai ir galite. Tiesa paprasta - ką nuolat darysite, tuo ir tapsite. Tad šiandien pat skirkite porą minučių aiškiai įsivaizduoti, kokie veržlūs Jūs galite būti, ir netrukus išmoksite jausti daug didesnį pasitikėjimą savimi net ir be jokios priežasties. Skirkite tam bent penkias minutes kiekvieną rytą, ir tai duos dar daugiau, nei kasdieninis dantų valymas.
Nes kam reikalinga spindinti šypsena, jei nemoki šypsotis viduje?
P.S. ruošiamės rengti efektyvaus rašymo neakivaizdinius mokymus - aišku, kad raštu. Jei norite, kad ir Jūsų vadybininkai neberašytų "komercinių pasiūlymų", o rašytų taip, kad efektyviai parduotų- apsilankykite čia.
Komentarai
Atgal į esė archyvą
|
