Nenormaliai

"Kuo keisčiau ruošiesi elgtis, tuo normaliau turėtum atrodyti. Tai veikia ir priešingai. Kai pamatau vaiką su trim- keturiais žiedais nosyje, iš karto žinau, kad šis žmogus yra absoliučiai niekuo ne išskirtinis"- P. J. O'Rourke


Aš nenormalus. Puikus būdas susipažinti, ar ne? Su skaitytojais. Tūkstančiais skaitytojų. Tačiau tereikėjo prisipažinti, ir būti nenormaliu tapo visai normalu. "Vieninteliai normalūs žmonės yra tie, kurių gerai nepažįsti"- sakydavo individualiosios psichologijos tėvas,  Alfred'as Adler'is.


O Tamsta?


Nepulk įsižeisti, kad- ką gi slėpsi- manau, jog Tamsta irgi esi nenormalus. Ar nenormali. "Ramybės, tiktai ramybės!"- pasakytų ir Karlsonas, beje, mėgęs pabrėžti, kad "mes visi gimstame su motoriukais".


Skaityti šiuos žodžius yra normalu. Normalu netgi laikas nuo laiko pagalvoti, ar esi normalus, ar, vis tik, ne.


Matai, mūsuose dar gyvuoja normalumo kultas. Galbūt todėl, kad yra normalu rūpintis dėl normalumo. Tradiciškai keistuoliai ir nenormalūs būdavo išstumiami iš visuomenės, laidojami už tvoros ar sodinami ant kuolų, tad būti normaliu- ar bent tokiu apsimesti, kaip ne kaip, tapo tam tikra, ir veiksminga, išgyvenimo strategija. Todėl dažnai išgirsime: "Va, atrodo, buvo normalus žmogus, o štai, prasigėrė". Arba: "atrodytų, normalus politikas, bet žiū, pakliuvo". Arba: "normaaaaliai čia pavarei"!


Net žodis "normaaaaaliai", ištartas pabrėžiančia, pakilia intonacija, šiandien reiškia "puikiai", "įspūdingai", iš esmės teigdamas ką? Kad visa kita neatitinka normos normų ir yra nenormalu.


Faktas. Štai ekonomistai kalba apie ekonomikos, ir ypač bankų, grįžimą į "back to normal", t.y. normalumą. Tarsi "norma" ir buvo beatodairiškas augimas, chroniškos perprodukcijos krizės, lengva ranka dalijami kreditai ir jais uždozuoto vartojimo augimas. Ne, tai nebuvo normalu- jei lyginsime su viduramžių ekonomine raida, antra vertus, normalu, jei procesą lyginsime su, pavyzdžiui, bakterijų dauginimusi.


Šiandien, panašiai, vis išgirsime ir apie kitus desperatiškus bandymus grįžti "į normą"- štai nenormaliai masiškai, ir nenormaliai anksti (kartais net nuo 8-rių) menstruacijas pradėjusioms mergaitėms siūloma taikyti viską, ką tik gali šiuolaikinė medicina, kad tik grąžinti jų brendimą į " normal".


Mano nenormalia galva, tai taip pat beviltiška, kaip mėginti atgaivinti augimo hormonais ar steroidais per kelias savaites užpumpuotus broilerius,  peraugusias telyčaites, ar naiviai bandyti išvalyti normalaus vidutinio amerikiečio kraują nuo vidutiniškai 212 skirtingų jame cirkuliuojančių industrinių chemikalų.


Kai pagaliau tampa aišku, kad į upę įbrisi tik kartą, Vakaruose  prabylama ir apie "naująjį normalumą"- "the new normal", kuris, logiška, reiškia tik visišką nenormalumą: dirbtinai žemas palūkanų normas, neįtikėtinai užsvertuotus finansinius instrumentus, neišbrendamus biudžeto deficitus, spartėjantį atšilimą, uraganus, potvynius bei gigantiškas ozono skyles, panašias į žemės plikę.


Ko vertas vien pasakymas "klimato kaita" - ar pastebėjote, kad masinė žiniasklaida, it susitarusi, nebekalba apie "klimato atšilimą" (nors tai- faktas), bet nuolat mini mistinę "klimato kaitą?" Negi kitaip. Pokytis, beje, įvyko dar 2002-aisias, kai Baltųjų rūmų žodžių kalvis (anksčiau tai būdavo dvaro juokdarių prerogatyva) dr. Frank Luntz, tuometiniam itin karingai nusiteikusiam prezidentui George W. Bush pasiūlė negatyviai skambantį "pasaulinį atšilimą" nuo šiol perkrikštyti "klimato kaita".


Taip magiškai, per dieną, visos politiškai nekorektiškos asocijacijos su žemės, kaip planetos, "drožimu", išnyko it tas ozonas virš Arkties. Vėliau, įkvėptas sėkmės, dr. Luntz "naftos gręžimą" (oil drilling) pervadino "energijos tyrinėjimais" (energy exploration), o demokratų inicijuotą sveikatos priežiūros sistemos reformą- "vyriausybės sąmokslu".
Pavadinimai svarbūs. Štai globali krizė, akivaizdi ekonomikos depresija, ir toliau raminančiai vadinta viso labo "nuosmukiu", leido too-big-to-fail bankams išpampti ir virsti dar didesniais, nei bet kada iki šiol, maža to, jų globali integracija ir  painus kaip voratinklis, trilijoninis derivatyvų debesis (kurį mes, nenormalūs, turėtume vadinti "progamuojamu domino efektu" ar "lėto veikimo bomba") ne tik nesumažėjo, bet dar labiau, piktybiškai, išaugo.


Tik kam tai galėtų rūpėti? Matyt, "naujosios normos" eroje mes "nebegyvename kapitalizme. Nebegyvename ir socializme. Gyvename keistoje ekonomikoje, kurioje bankai kontroliuoja daug daugiau, nei jie duoda. Tarsi mes jiems tarnautume, o ne jie mums"- visai neseniai per Bloomberg rėžė profesorius Nassim N. Taleb, duoną uždirbantis tuo, kad jau daug metų sėkmingai prognozuoja neprognozuojamą. Akivaizdu: "naujoji norma" reiškia ir tai, kad bankams- gigantams, kurie dar prieš trejus metus buvo ant visiškos griūties slenksčio, šiandien nebereikia net indėlių: štai JAV visai neseniai keli finansų molio motiejai vienu metu apmokestino einamųjų sąskaitų turėtojus svariu mėnesiniu mokesčiu. Žinutė aiški: nepatinka? Tada vyniokitės, "mortai",  iš čia su savo finansais- mums jų nebereikia.


Antra vertus, tai tik vienas iš indikatorių, kuriais "naujoji norma" verčia suvokti, jog dar niekas žmonijos istorijoje taip pasiturinčiai negyveno- net jei tai gyvenimas į skolą. Bet kuris normalus normalios šalies pilietis šiandien gali akimirksniu mobiliuoju įrenginiu nusipirkti bilietą, šokti į lėktuvą, ir skristi už jūrų marių, visiškai nesuvokdamas, kad tai, kas jam atrodo normalu ir įprasta, dar prieš šimtą metų būtų apskritai neįsivaizduojama: vienas šiuolaikinis avialaineris kainuoja milijonus, tačiau jo, oro uostų, kelių statyba- milijardus, interneto ir visos kitos infrastruktūros sukūrimas- trilijonus ir neišmatuojamas, seniai pamirštas žmonijos pastangas "progreso" link: milijonų kūrusių, dirbusių, suklydusių, atradusių, mirusių ir dar gyvų žmonių aukas ir darbą, neaprėpiamu mastu naudotus ir toliau naudojamus gamtos išteklius ir taip, be galo, toliau... kol turime dabar.


Akimirką (visatos mastu), kurios taip niekas žmonijos istorijoje ir nebuvo patyręs: nei mūsų seneliai, nei proseneliai negalėjo nusipirkti lėktuvo bilieto ar- svarbu teisingai pasirinkti- tiek įvairiausių produktų už kelių valandų darbo atlygį, o mes, va, normaliai. Galime. Tereikia nuspręsti- lėktuvo bilietas ar naujas virdulys. O gal provokuojantys apatiniai? Jei mokate gerai suktis, ir į kosmosą su Bransono "Virgin Galactic" spėsite geram pusvalandžiui pašokti, verta paskubėti, nes jau 450 "kosmonautų" susimokėjo ir užsiregistravo.


Tai dar labiau įstabu, kai suvoki, kad ne taip jau seniai net ir normalūs žmonės geriausiu atveju miegodavo ant stalų, užsiklodami šiaudų prikimštais maišais, blogiausiu- įsispaudę į kampą kur nors tvarto gale, prausdavosi- jei pasisekė normaliai gimti- kartą į metus, ir didžiąją savo šuniškai trumpo gyvenimo dalį praleisdavo besirakinėdami utėles ar besivaikydami blusas, be šilto/ šalto vandens, nesąmoningo mokesčio už dujas ar miesto kanalizacijos.


Mums net nelengva suprasti, kad tapome nepaprastai turtingi. Daug paprasčiau nuolat dejuoti. Nes imti ir tai pagaliau suvokti pasiturinčioje ir persivysčiusioje visuomenėje, kuri kenčia nuo pasirinkimų gausos, tėra kas? Vienas iš milijardų galimų pasirinkimų. Tačiau būtent ši neįtikėtina kasdieninių pasirinkimų gausa- numatyta dar Aldous Huxley-  verčia mus tikraisias "new normal"-  išlepusiais, pasibodėjusiais, apatiškais, pervargusiais nuo stimuliacijos, išblaškytais postmodernistiniais turtuoliais. Postindustrinės civilizacijos aristokratija, "naujosios normos" novarišiais, kurie šiandien, akivaizdu, turi beprecedentes galimybes rinktis, bet va, kažkodėl taip dažnai pasirenka prastai, kol galų gale pasibodi ir tuo. Ir tuo. Ir tuo.  


Normalu. Tiksliau, "naujai normalu."Mūsų greitkelių sistema šiandien leidžia keliauti nuo pakrantės iki pakrantės, ir absoliučiai nieko neišvysti"- kartą praregėjo Charles Kuralt, kultinės CBS laidos "Kelyje" žurnalistas. Tą puikiai imi suprasti keliaudamas šiandien. Jei pasiseks, teišvysi "brandovaizdį"- nes kaip kitaip šį dominuojantį landšafto fenomeną pavadinti? Identiški prekybos centrai, identiški fontanai, milžiniškos parkavimo aikštės, oro uostų saugumo įranga, betoninės barikados, identiškos reklamos, identiški biurų pastatai, identiški automobiliai, identiška apranga, identiškos tatuiruotės, identiškai ausinės ausyse, bukieji įrenginiai, žiedai nosyse, bambose ir kitur, identiškos mados, identiški kelio ženklai, skiriasi tik prekinių ženklų adaptacijos. Todėl nuskubėjęs į McDonalds Vilniuje, skubėsi paragauti vietinių gardumynų, o štai Šanchajaus McDonalds "restorane" būsi nustebintas vietos "virėjų" išradingumu. Jei taps ilgu, greitai pasijausi kaip namie, atsigėręs "Coca-Colos" iš tokio pat raudono buteliuko.


Todėl keista, kad "new normal" laikais stebime ir naują susvetimėjimo lygį: tapo norma pamiršti savo senus tėvus moderniose gerontologinės priežiūros įstaigose, juolab kad jie net nesiruošia anapilin ir sulaukę 90, arba neturėti nė žalio supratimo apie kaimynus, gyvenančius už vienos ar kitos ekologiško būsto sienos. Antra vertus, šiandien visiškai normalu ir tai, kad jaunimas, kuriam švietimo sistema pagaliau pakirpo sparnus, bailiai sensta kartu su savo rūpestingais tėveliais, taip ir nepalikdamas šeimos lizdo. Ispanijoje, kur jaunimo bedarbystė bene didžiausia, net 40-čių vis juokais paklausia: "Pedro, o kodėl tavo ūsiukai tokie ploni ir vos dengia lūpą?" "Todėl"- atsako Pedro, "kad noriu būti panašus į savo mamą".


Ir informacijos revoliucija pagaliau baigėsi pergale. Normaliai: visuotine informacijos komercializacija. Šiandien nebesistebi, kad kiekviena žinutė, kiekvienas bitas kažkam neša naudą, o komunikacija tarp draugų tampa tik tam tikro "gyvenimo būdo" reklama. Žiūri į tyras draugo ar draugės akis, ir vis matai save... Puikų klientą. Kažkaip nedraugiška vėl ir vėl suvokti, kad taip dažnai, atrodytų, nuoširdūs kvietimai į vakarėlius ir susibūrimus baigiasi kuo? Intriguojančiu naujo "produkto", ar "uždarbio galimybių" pristatymu. Ką jau bekalbėti apie masėse vyraujantį įsitikinimą, kad "Facebook" yra nemokamas. Jis visiškai teisingas- tai bene tobuliausia komercinių rekomendacijų sistema, įdarbinusi jau kiek? 700 milijonų?


Dabar, kai mūsų šauni draugija išaugo iki 7 milijardų, nieko nebestebina, kad tėvai užšaldo tuzinus embrionų ateičiai. Nes ir čia įmanoma rinktis: vaikus verta pasigaminti tada, kai tėvai pagaliau "susitvarkys karjerą", ar bus pasiruošę "tinkamai juos auklėti", ar pagaliau nuspręs, kurios lyties atžalų nori, o gal jų apskritai nenori: iš esmės, tai toks pats svarbus pasirinkimas, kaip ir tūkstančiai kitų, kuriuos turime "padaryti" per dieną: ką valgyti pusryčiams, ką apsirengti ir kaip dabar palepinti save, kad, anot Hilton viešbučių reklamų, "patys sau imtume pavydėti".


Kad ir naujųjų savo galių. Panašu, kad milijonais komercinių ir politinių žinučių atakuota mūsų reptilinius pagrindus turinti pilkoji masė pagaliau nebeišlaikė, ir evoliucionavo į "naująsias smegenis", veikiančias jau naujųjų laikų dvasia.


Ramybės- ne man vienam ilgu savo senų, susikaupti sugebėjusių smegenų.  Šiemet Pulitzerio premiją laimėjęs amerikietis Nicholas Carr prisipažino panašiai: "per paskutinius kelerius metus pajutau nemalonų jausmą, tarsi kažkas įsikišo man į smegenis, peradresuodamas neuronų tinklus ir perprogramuodamas atmintį. Aš nepraradau proto- bent jau taip man atrodo- tačiau jis pasikeitė. Nebemąstau taip, kaip anksčiau. Galiu itin aiškiai tai pajausti skaitydamas. Anksčiau pasinerti į knygą, ar ilgą straipsnį būdavo lengva. Mane pagaudavo siužetas, ar argumentų posūkiai, ir taip valandų valandas keliaudavau ilgais prozos takais. Dabar tai atsitinka itin retai. Mano koncentracija išnyksta po dviejų trijų puslapių. Nekantrauju, pametu tėkmę, pradedu ieškoti, ką dabar veikti. Jausmas toks, tarsi turėčiau atitempti savo besipriešinančias smegenis atgal prie teksto. Skaitymas susikaupus, kuris anksčiau būdavo natūralus, tapo kova".


Dar skaitai? Iki čia- su mumis?


Neįtikėtina. Sveikinu!  Bene išmanųjį telefoną pametei? Ar internetą audra atjungė?  O gal iPad'as į balą įkrito? Nes, bro, ar be mūsų čia dar kas nors moka susikaupti? Kažin.


Įpratome būti nuolat įjungti, "always on", kaip ir mūsų bukieji įrenginiai. Net konservatyviai skaičiuojant, akivaizdu, kad internete išsiunčiama daugiau nei šimtas žinučių vienam statistiniam adresui per dieną. Tad kaip neskaitysi? Žinutė juk man!


"PC tools" 2010 m. surengta apklausa teigia, kad veik ketvirtadalis apklaustųjų amerikiečių sugeba pasitikrinti el. paštą- laikykitės, čia tai virtuozai- sekso metu, o vikriausi- spėja ir atsakyti. Beveik pusė pasitikrina internetu gaunamą informaciją ir pietaudami su šeima ar draugais. Daugiau nei 41 procentas amerikiečių kitoje apklausoje prisipažino, kad ryte, tik atsibudę, iš karto peržiūri savo el. paštą, antra tiek tai padaro prieš užmigdami. Svari dalis pasitikrina internetu gaunamą informaciją ir naktį.


Beje, kokią "internetu gaunamą informaciją"? Užteks normalumų. Net 89 proc. šios lavinos sudaro neprašytas, nelauktas ir nepageidaujamas "spamas".
Ir triušių smegenys taip metodiškai veikiamos "normalizuotųsi".


Gal jie irgi taptų civilizuotais?


Eksperimentai vyksta.  Šiandien sužinome, kad ir šunys, ir triušiai, ir varnos, ir papūgos, ir delfinai yra daug protingesni, nei mums iki šiol atrodė, maža to, jų atminties, suvokimo ir mąstymo sugebėjimai kardinaliai išplečia to, ką mes vadiname "protu" ir "mąstymu", ribas. Bet ne apie triušius kalba. Iki šiol visuotinai manoma, kad jie tėra primityvūs gyvūnai. Tuo tarpu mes save jau daug metų laikome "civilizacija", tad mūsų naujos ar senos normos- net jei tai kažkam nepatinka- tėra vienas iš civilizacijos vystymosi, brandos ar tolerancijos požymių.


Faktas. Tačiau "civilizacija" visada skamba itin išdidžiai, net kiek arogantiškai, juolab, kad tai tik kelis šimtmečius vartojamas žodis. Aštuonioliktame amžiuje tikėta, kad "civilizacija"- priešingai nei "barbarų" gyvenimo būdas- yra tiesiog optimali žmonijos būklė. Aukščiausia galima išsivystymo forma.  Visada nenormali, palyginus su ankstesnėmis civilizacijoms. Juolab, kad  tai,  kas "normalu" ar "nenormalu" yra taip reliatyvu: viskas atrodo vienaip, kai sotus sėdi už prabangiausio "Range Rover" vairo ir tykiai plauki per civilizuotas vietoves, mobiliuoju įrenginiu tvarkydamas stambaus verslo reikalus, ir visai kitaip, kai degalinės šiukšlių konteineryje pagaliau randi net pusę visai padoraus sumuštinio. Arba taip ir nerandi.


Kaip ir reliatyvumo teorijoje, kurioje kalbėti apie greitį be atskaitos taško- palyginus su kuo?- yra beprasmiška. Juolab, kad ir šviesos greitis- kuris, anot Einstein'o, turėjo būti vienodas visiems- nesvarbu atskaitos taškas, žinia, nuo šiol nebėra ultimatyvus greitis. Bent jau taip teigia Europos ir JAV fizikai, neseniai įsitikinę, kad neutrinai skrodžia "tave", "mane" ir visą visatą greičiau, nei šviesa.


Tūkstančiai fizikų visame pasaulyje tikisi, kad tai nebus patvirtinta pakartotiniais tyrimais. Nes jei bus...Jergutėliau, tai bus visiškai nenormalu: mūsų suvokimas apie fiziką, visatos priežastingumą, įprastas linijinis mąstymas, Einstein'o realiatyvumo teorija, kelionės laiku ir apskritai, realybė, bus apversta aukštyn kojom. Persinchronizuota. Nes žiūrėdamas į veidrodį neutrinais, matysi ką...save praeityje... jei tik žinoma, bus išrastas veidrodis, atspindintis neutrinus. Normalu, nes greitesni už bet ką neutrinai  paneigia bet kokią "normalią" priežasties ir pasekmės sampratą: iš esmės jie juda laiku atgal.


Tikras "new normal"


Ir jei jau kalbame kvantinėm temom, paklausiu. Ar dažnai pagalvojame- aišku, kad ne- kodėl kasdieniniai "objektai", tu, aš ir  net šiukšlių kibiras, yra nepermatomi- juk visi šie  "dalykai", kaip ir juos supantis oras, tėra atomų debesėliai absoliučiai tuščioje erdvėje? Va ir pagalvojome.


Šviesa tiesiog neįveikia jų sukurtų elektromagentinių laukų. Tuo tarpu, jei, nenormaliai, matytume kitokiomis bangomis- kad ir rentgeno spinduliais ar tais pačiais neutrinais- išvystume vienas kitą skersai ir išilgai, važiavimas troleibusu įgytų kitą prasmę, o visi erotikos, porno bei bikinių gamintojai staiga turėtų rimtų iššūkių- nebent sukurtų švinines liemenėles ir trumpikes. Tam tikrai nenormalių vartotojų, nusprendusių išlikti paslaptingais, nišai.


Bet kam patinka paslaptingi tipai? Visada yra geriau ir paprasčiau, jei mes normalūs.


Normalūs žmonės yra nuspėjami, valdomi, lengvai išgąsdinami, jiems lengva parduoti, jais nesunku manipuliuoti. Šiandien rinkodaros žaibai, naudodami magnetinio rezonanso ir kitus naujausius smegenų tyrimo greitai skriejančiomis dalelėmis metodus, normalius žmones pažįsta kaip nuluptus. Net geriau, nei Pavlovas savo nustimuliuotus šunis.


Štai saldžių "gaiviųjų" gėrimų gamintojai metų metus tobulina butelio ar skardinės atidarymo garsą, kurį tada, ištobulinę, visa galia transliuoja ir koncertuose, ir reklamose per žiniasklaidą. Kodėl? Todėl, kad normalius žmones tai puikiai veikia. "Pokšššt, pykšššt"...ir visi gėrimo X užsinori net nesąmoningai, automatiškai, dabar.


Politikams irgi rūpi normalūs žmonės- tereikia sukurti jų "focus groups", išsiaiškinti, kas jose dalyvaujantiems rūpi (be nuolaidų ir išpardavimų - dažniausiai mažai kas), atrinkti "raktinius" žodžius, duoti rūmų juokdariams juos "papimpinti" ir voila vėl: paruošiamos į 10-uką pataikančios programos, lozungai ir performansai. Svarbiausia- sukelti daug triukšmo, elgtis psichopatiškai ir atkreipti į save totalų masių dėmesį, o visa kita suveiks, kaip ir turi- vėl automatiškai.


Įdomiausia, kad dauguma normalių žmonių šiuo sezoniškai pasikartojančiu spektakliu net nemoka nusivilti. Galbūt todėl, kad normalus žmogus, sakydavo Colin Wilson, "yra konformistas, priimantis nepriteklius ir nelaimes taip stoiškai, kaip lietuje stovinti karvė". Ar gali būti kitaip? Argi mūsų civilizacija - nuo pat industrinės eros "aušros" iki dabar- masiškai nekepa "normalių" individų, persukdama juos per standartizuoto švietimo mėsmalę  ir užimdama standartiniais, "normaliais", žmogaus- varžto darbais?


Kepa. Nes ir "new normal" laikais katastrofiškai nykstančiai masinei gamybai, ir masinei rinkodarai vis dar reikia ko? Didžiulės normalių žmonių masės. Jei, tarkim, masiškai gamintum kaliošus, EBITDA prasme tamstai mažiausiai rūpėtų gaminti plaukmenis krepšininkams ar antkojus liliputams. Buldozeriu varytum banaliausias kaliošų reklamas per pagrindines normalios žiniasklaidos priemones, sudėtum smegenų masažuotojų atrinktus normalius, veiksmingus garsus, įtaigius vaizdus, įkvepiančias metaforas, emocingas asocijacijas ir ką- visi normalūs žmonės pirktų, kur žiemą basi dėtųsi.


Nes visiškai normalūs žmonės- kad ir kaip ciniškai tai skamba- yra


letarge,
statistika,
"realistai",
rinkimų balsai,
vidutiniai pirkėjo krepšeliai,
madų ir trendų aukos,
stiliaus žurnalų skaitytojai,
gerbėjai,
kredito linijų naudotojai,
gamybinės- industrinės švietimo sistemos aukos,
rudenį skaičiuojami viščiukai (greičiau gerai pagaminti broileriai),
"fokuso grupės",
"tyli dauguma",
normalios distribucijos kreivėmis matuojama masė,
kurią galima vertinti, skaidyti, tirti, valdyti ir, žinoma, apdoroti.


Su sąlyga, vienok, kad pakankamai didelis žmonių skaičius siekia būti normaliais, tiki, kad tai įmanoma, verta ir net būtina.  Būti absoliučiai normaliais.



Laimei, yra problema, su kuria susiduria šios masės tyrėjai, ir ypač melo detektorių gamintojai bei naudotojai. Simboliška ir prasminga problema.


Štai melo detektoriaus (poligrafo) naudojimas tampa beprasmišku, jei juo- ir lietuje stovinčiai karvei aišku- testuojamas nenormalus individas. Nebūtinai neurotikas, sergantis šizofrenija ar apskritai turintys psichikos sutrikimų, kaip ir kiti 38 procentai (165 milijonai) nuo pasirinkimų gausos pervargusių Europos gyventojų, ar bent ketvirtadalis amerikiečių, ne.


Tereikia vieno.  Užtenka, kad testuojamasis netikėtų melo detektoriaus veiksmingumu. Net pačia idėja. Tada poligrafas neužfiksuos jokių fiziologinių pokyčių ir į labai provokuojančius klausimus. Dar daugiau. Visas įstatymais griežtai reglamentuotas psichofiziologinio tyrimo procesas taps panašus į padų kutenimą:


- Jūsų pavardė?
- Mano pavardė.
-Aš klausiu, kas įrašyta jūsų pase?
- "Pasas"....chi..chi..
- Vardas?
- Vardai....given names...prenoms.....cha..cha...cha
- Ką veikėte spalio 27 dieną apie 14 valandą Gedimino pilies teritorijoje?
- Kvėpavau...oo...chi..cha- cha- cha.

Jei imsi ir staiga suvoksi, kad visai nebūtina tikėti "normaliomis" idėjomis, jei paklausi: "kas nusprendė, kas normalu, ir kas ne?"- voila! Tapsi nenormaliu.


Gera naujiena- tavęs nebeveiks poligrafo testas.
Dar geresnė- nustosi jaudintis dėl to, ar esi normalus.


Welcome to the club


Čia daug nenormalių. Nei Da Vinci, nei Van Gogh'o, nei Einstein'o, nei Monet nepavadinsi normaliais. Visiškai nenormalus buvo ir Tesla, ir Karlsonas. Net šalys gali būti nenormalios- kad ir mūsų Lietuvėlė 1990, ar tik įsikūrusi JAV, ar Australija. Islandija buvo nenormali pripažinti mūsų nepriklausomybę pirmoji. Hamletas buvo visiškai nenormalus. Odisėjas- irgi. Kolumbas aiškiai demonstravo visus psichozės požymius. Štai Jėzus- negi vienturtis Dievo sūnus gali būti normalus? Buda, Mahometas- sakiau, tai puiki kompanija.


Šauniausia, kad gali rinktis, kiek nenormalus nori būti. Gali būti visiškai pamišęs, gali "atšokti" tik truputį, pradžiai, svarbiausia suprasti, kad nenormalumas yra ir buvo vienintelė progreso viltis. Tyrėjai nustatė, kad tuose JAV miestuose, kuriuose geriausiai jaučiasi gėjai, lesbietės, roko muzika ir radikalios idėjos, yra generuojama daugiausiai mokslinių, technologinių inovacijų ir patentų- tereikia palyginti San Francisco su, pavyzdžiui, normalia ir tradiciška Oklahoma. (Richard Florida, 2011).


Tereikia pasižiūrėti aplink- kiekvienas nesustabdomas evoliucijos laimėjimas tėra išsaugotas nenormalumas, mutacija, netikėtas, nestandartinis elgesys, įgūdis, požymis. Susistatyk žvirblių ar triušių vorą kieme, ir išvysi tai, kas pagaliau turi tapti akivaizdu: net jei iš šalies visi šie gyviai atrodo vienodi, absoliučiai kiekvienas jų- nenormalus. Savaip. Identiški ir tobulai "normalūs" zuikiai egzistuoja tik kompiuteriu animuotuose kepiniuose.


Todėl kiekvienas, nusprendęs būti nenormaliu, ir tapti, pavyzdžiui, piratu, ar verslininku, nusipelno pagarbos jau vien todėl, kad išdrįso nesekti paskui minią ir automatiškai joje ištirpti. Ar su visa kaimene nulėkti nuo skardžio. Šiandien, būdamas išties nenormaliu, tikrai gali pasipelnyti- jei tik nuoširdžiai ir užsispyręs puoselėsi visus savo nenormalumus. Ir fizinius. Štai nenormaliai aukšti žmonės gali būti puikiais krepšininkais, tuo tarpu nenormaliai maži- kaip Danny Black, sukūręs "shortdwarf.com"- sukurti "nykštukų" pasirodymų vakarėliuose paslaugą.


Dalykas toks. Tapus nenormaliu sunku tik iš pradžių. Ilgainiui pripranti, ir būti nenormaliu tampa visiškai normalu. Kartojuosi, nes "atšokau" jau seniai. Nepasakosiu apie tai, kad buvau išmestas iš mokyklos ir net komjaunimo už "nenormalų" elgesį,  ar kad sovietiniais laikais ant mikrorajono katilinės sienų nitrodažais išpurškėme "Andropovas- b***s", be žvaigždučių, žinoma.  Neturėčiau vardinti ir to, kad atsisakiau itin pelningo, normalaus, ilgai kurto verslo, puikių karjeros pasiūlymų globaliose organizacijose, normalaus gyvenimo normalioje aplinkoje,  kad turime nenormaliai didelę šeimą su nenormaliu nenormalių vaikų skaičiumi, kad pridarėme nenormaliai daug klaidų ir iki šiol gyvename visiškai nenormaliai, nes ką?


Gyvenimas per daug brangus, kad jį gyventi "normaliai". O jei truks pliš jauti kompulsiją likti normaliu, padėti galiu, žinoma.
Kartok paskui mane, geriausia- balsu:

"esu normalus"
"esu visiškai normalus'
"esu tikrai normalus"
"esu iš normalios šeimos"
"esu normaliai išsilavinęs"
"esu vis normalesnis"
"esu 100 proc. normalus"
"esu absoliučiai normalus".


Ir ką?
Matai, nieks kits čia nekalts... Argi normalu tokias nesąmones kartoti?
Be to, kantriai perskaitei iki čia... Stebini. Faktas- esi nenormali. Ar nenormalus. Brolyti, tai daugiau nei 3000 žodžių! Minimum dešimt minučių Tavo produktyvaus laiko. Ką sau galvoji?


Matyt, kažką vertingo.
"Atrandama tada, kai matome, ką visi mato, ir galvojame, ko niekas negalvojo"- rašė Albert von Szent -Gyorgyi. Vitamino C atradėjas. Nobelio premijos laureatas.

Atraskime.

 

(c) Vidas Jankauskas, 2006-2011. Visos teisės saugomos, tačiau galite cituoti ir skelbti šį bei kitus mūsų svetainės tekstus internete, jei jų nekeisite ir išsaugosite akivaizdžias bei veikiančias nuorodas į mindgasmic.com .

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai web tracker