Savaitės esė 28

Kalbos apribojimai yra galimybės (III) (pirmoji dalis + skaitymo greičio testas) (antroji dalis)

Paprasčiausias būdas kitaip įprasminti – pakeisti turinį. Jei staiga dingo elektra, atsijungė kompiuteris ir nebegalite dirbti- šią situaciją galite įvertinti kaip nemalonią kliūtį, nesėkmę, arba kaip puikią progą pabūti su artimaisiais, ar pagaliau atsipūsti, ir nieko neveikti. Kitas būdas – pakeisti kontekstą . Net ir nemaloniausia situacija, blogiausias elgesys gali būti naudingi tam tikru kontekstu. Jei esate nepatenkinti tuo, kad per daug drovitės, verta pagalvoti, o kur Jūsų drovėjimasis gali būti naudingas, ir net reikalingas, ir kaip kitaip galima būtų gauti drovėjimosi naudą nesidrovint?

Keletas konkretesnių pavyzdžių- bet tai toli gražu ne visi būdai įprasminti dalykus kitaip (mūsų mokymų dalyviai iš mokymų išeis mokėdami net nesąmoningai įprasminti bet kuriuos prieštaravimus bent jau 36 (!) skirtingais būdais):

• „Būtent todėl...“ įprasminimas.Vienas iš paradoksaliausių, kuriuos dažnai naudoja geri pardavėjai. Nes praktiškai bet kurį kliento prieštaravimą jie paverčia būtinybe klientui. Verčia pardavėją akimirksniu suformuluoti naudą pirkėjui. Tarkime, jei klientas sako: „Negaliu tiek mokėti auditoriams – man toks pasiūlymas per brangus“, jam verta atsakyti: „ Būtent todėl Jums ir reikia auditorių paslaugų – kad profesionalai įvertintų, kiek lėšų/ mokesčių/ kaštų galite sutaupyti/ papildomai uždirbti ir t.t. „neturiu laiko sportuoti – būtent todėl Jums ir reikia sportuoti, kad taptumėte labiau organizuotas etc.“ Jei esate vadovas, ir Jūsų darbuotojas prašo padidinti atlyginimą, galite atsakyti, kad „ Būtent todėl, kad tu prašai padidinti atlyginimą, aš negaliu jo tau padidinti dabar. Manau, kad jį galėsime padidinti tada, kai akivaizdžiai, net ir neprašomi, matysime tavo pažangą“
• „Tarsi jau...“ įprasminimas“. Dažnai užstringame, „priblokšti“ problemos masto/ laiko trūkumo ir pan. Susidūrę su iššūkiu, kuris mums atrodo per didelis, dažnai prarandame galimybę pastebėti galimybes. „Tarsi jau...“ įprasminimas akimirksniu nukelia mus į ateitį, kai iššūkis būtų jau išspręstas, ir paprasčiausiai leidžia mąstyti laisviau. „ Na, šito projekto aš tikrai neįveiksiu“- „O jei sekundei įsivaizduotum, kad jau jį sėkmingai įveikei? Geras jausmas? Tik pažiūrėk, ką ir kaip tau reikėjo padaryti, kad jį įveiktum greičiau....“
• Teigiami ketinimai. Dažnai suvoksime, kad ir „liūdniausias“ faktas, situacija ar teiginys gal turėti teigiamą pusę: „Šiemet turiu mokėti ypač daug mokesčių“- „Sveikinu, reiškia daug uždirbai“, „Mane paliko žmona“ – „Pagaliau galėsi susirasi kitą“ „Mane atleido iš darbo“ – „Pagaliau turėsi galimybę rasti tokį darbą, kuris tau tikrai patinka“
• Visuma – jei visi taip vertintų ir tuo tikėtų: „ Šis gaminys niekam tikęs – jei visi taip vertintų šį gaminį, jo jau seniai nebegamintų. Bet yra priešingai“. „Mes nespėsime pasiruošti šiam renginiui“ – „jei visada skirtume tiek laiko, kiek iš tikrųjų reikia renginiui pasiruošti, mes niekada nepasirengtume/ jei visi taip galvotų, mes daugiau niekad nerengtume renginių“
• Įprasminti kitaip: A reiškia B – ne, C reiškia B. „ Rūkymas sukelia mirtį – ne, mirtinos ligos ar silpna imuninė sistema sukelia mirtį“ „Aš paieškosiu pigesnio automobilio. Reikia palyginti. – Nemokamų pusryčių nebūna. Pigesnis automobilis –pigesni privalumai: trumpesnė garantija, mažesnė išliekamoji vertė ir t.t. Verta pagalvoti, ką iš tikrųjų gaunate, kai perkate pigesnį automobilį“
• Pasekmės: Kas įvyks, jei ir toliau taip vertinsiu situaciją/ tuo tikėsiu. „Vėžys – mirtina liga“ – „Jei ir toliau tuo tikėsi, atmesi pasirinkimus, kuriuos turi. Tai gali tapti save išpildančia pranašyste, jei neimsi veikti dabar“. „Mūsų gaminius perka tik pasiturintys žmonės“ – „Jei ir toliau tuo tikėsime, nepamatysime, kas iš tikrųjų juos perka, ir kada yra geriausias laikas pasiekti kitas klientų grupes etc.“
• Suskaidyti smulkiau. Kas, su kuo ir kaip konkrečiai – suskaidome situaciją/ teiginį/ įsitikinimą į smulkesnes dalis : „Šis automobilis per brangus, reikia palyginti su konkurentų pasiūlymais“ – „Ką konkrečiai lyginsite? Kas Jums svarbiausia, kai kalbame apie kainą? Kiek esate pasiruošę mokėti už tokią garantiją/ vardą etc“. „Visi politikai tik ir nori prisirauti prie lovio“ – Kaip konkrečiai politikai, jūsų manymu, „raunasi prie lovio“ ir kurie konkrečiai? Visi? Kaip tai vyksta?“
• Pakilti lygiu aukščiau, iliustruoti, ką tai reiškia platesniu kontekstu, pvz. :ilgesnio laiko/ amžinybės/ planetos/ visumos perspektyva– apibendrinti vieną teiginio/ situacijos dalį, kad pakeisti visą teiginį/ klasę. „Tai baisi tragedija“ – „Kartais gali taip atrodyti, bet juk ir tau taip buvo, kad prisiminęs panašią situaciją po metų juoksiesi, tai prisiminęs, tad kodėl nepasijuokti dabar?“, „jis toks netvarkingas, kambaryje nuolat išmėto rūbus- džiaukis, kad jis yra. Kol mėto rūbus, gyvas – kas iš to, kad rūbai bus tvarkingai sudėti, bet jo nebus?“ „Negalvok, ką šalis nuveiks tau, galvok, ką tu nuveiksi šaliai- JFK“, „Jei kiekvienas išsivalysime savo kiemą, pasaulis bus švarus“ Motina Teresė „Vėžys- mirtina liga- daug kas taip galvoja. Bet faktai rodo ką kitą, ir ne visi medikai su tuo sutinka. Kaip tu nusprendei tuo patikėti?“
• Analogija, leidžianti įprasminti kitaip: „Vėžys- mirtina liga“/ Jei taip ir būtų, kokia prasmė leisti pinigus ligonių gydymui ir tyrimams? Verčiau jiems iš karto vyniotis į baltas paklodes ir judėti kapinių link – sutaupytume milijardus“ „Netikiu, kad mums pavyks. Mes jau tiek kartų bandėme“- „ Beprotybė tikėtis kitokių rezultatų, ir toliau darant tą patį“ –Albertas Einšteinas
• Kitas siekis – sukeitę intencijas, pakeičiame iššūkio/ problemos/ teiginio aktualumą. „ Negaliu numesti svorio, jokios dietos nepadeda“ – „Nereikia mesti svorio, kankinti savęs dietomis ir nuolat galvoti apie maistą. Ar ne geriau siekti sveiko svorio, kad jaustumeis geriau ir būtų dar smagiau gyventi“ „Vėžys – mirtina liga“/ „Tai tik signalas, kad laikas keisti gyvenimo įpročius ir daugiau laiko skirti sau. Gal tie, kurie miršta nuo vėžio, ignoruoja signalus“
• Pritaikyk sau: panaudojame pagrindinius situacijos/ teiginio/ nuostatos aspektus pritaikydami jai pačiai: „Šio padalinio reorganizacija – neatsakingas sprendimas, kadangi turėsime atleisti darbuotojus“ – „Ar ne mažiau neatsakinga bus nieko nedaryti, pasyviai laukti ir tada atleisti visus darbuotojus?“

Ar tai kas nors nauja?

Ir taip, ir ne. Daugelis mūsų žino, ką norėtų, ar ką verta daryti, bet nebūtinai daro. Jei tiesiog sąmoningai praktikuojamės matyti daugiau prasmių, anksčiau ar vėliau sugebėsime tai daryti geriau. Nes tikrasis gebėjimas būti laisvu yra ne tik gebėjimas šioje klasikinėje psichologijos vadovėlių iliustracijoje pamatyti seną moterį ar jauną moterį. Anot R. Wilson‘o, tikrasis gebėjimas yra matyti jas abi iš karto, ir dar daugiau – vienu metu. Arba pažiūrėkite į kubus šio puslapio viršuje, dešinėje. Kaip greitai kubą viršutiniame piešinėlyje išvysite iš viršaus, ir kaip greitai jis "pašoks" ir matysite jį iš apačios? Jei kubai Jums "nešokinėja", Jungas Jus vertintų kaip analitiką, o ne emocianalų tipą. Bet ramybės... gerai įsižiūrėsite, ir pašoks.

Šį gebėjimą matyti tai viena, tai kita, galima įprasminti dar kitaip. Kvantinėje fizikoje mūsų suvokimas "čia sena moteris" ir šuolis į "čia jauna moteris" gali būti gretinamas su "Quantum jump", kvantiniu šuoliu. Jo interpretacijos ir reikšmė - iki šiol pačios įvairiausios, apie tai kalbėsime ateityje, aišku tik viena- tai gali būti raktas paaiškinti ne tik kvantinius paradoksus, bet ir tai, kaip dvasia/sąmonė siejasi su kūnu.

Mūsų sąmonė yra įpratusi daryti viena: "Ji konstruoja "klasikinį pasaulį" (kuris atrodo "normalus", be prieštaravimų, ir anti-paradoksalus) iš kvantinio pasaulio (kuris greičiau "nenormalus", prieštaringas ir parodaksalus" - dr. Fred Alan Wolf, "Mind Into Matter".

Žiūrėdami įdomų filmą kine, niekada nesuvoksime jo taip, kaip jį suvokia bitės ar net musės: kaip chaotiškai mirgančius kadrus.

Tai ir gerai...ir ne taip gerai. Priklauso nuo konteksto ;)

Sena Tao istorija:

Senovės Kinijoje gyveno turtingas ūkininkas. Kartą pabėgo jo arklys. Visi kaimynai guodė ūkininką, pasidalindami netektimi ir pasakodami, kaip tai baisu, tuo tarpu ūkininkas tepratarė – „galbūt“.

Po kelių dienų arklys sugrįžo, ir su juo buvo du laukiniai žirgai. Kaimynai puolė džiaugtis ir sveikinti ūkininką su netikėta sėkme, bet jis tepratarė – „galbūt“.  

Jaunėlis ūkininko sūnus ėmė išjodinėti laukinius žirgus. Nukritęs susilaužė koją. Kaimynai guodė, dalinosi nelaime ir siekė užjausti ūkininką, kurį ištiko tokia bėda. Ūkininkas tepratarė – „galbūt“

Po savaitės, kaime pasirodė kariškiai – jie ieškojo šauktinių į armiją. Ūkininko sūnų paliko namuose dėl sulaužytos kojos. Kaimynai džiaugėsi ūkininko sėkme, sveikino jį ir jo sūnų, o ūkininkas tepasakė – „galbūt“.