Broliai Duplass šiandien garsėja kaip itin sėkmingi, nepriklausomi kino ir TV prodiuseriai, kuriantys filmus bei serialus didžiausiems TV kanalams (pvz. HBO) ar internete karaliaujančiam “Netflix”. Jie gali rinktis, ką ir kaip jie nori kurti. Vienas iš brolių, Jay Duplass, interviu “Wired” sakė, kad jiems tenka atsisakyti net ir labai šaunių galimybių bei projektų. Kodėl? “Galime rinktis iš pačių geriausių”. Įdomiausia, kad tai- rinktis, ką ir kaip jie nori kurti- broliai galėjoi ir tada, kai buvo visiškai neturtingi, niekam nežinomi, ir jų “studijos” biudžetas tebuvo ...3 doleriai- būtent tiek kainavo mini-DV kasetė, kurioje 2003 m. nufilmuotas jų “ this is John”. Tai pasakojamas apie Džoną, kuris niekaip negali įrašyti pasveikinimo į autoatsakiklį. Nuostabus 7 minučių filmas, puikiai pasirodęs “Sundance” festivalyje ir pradėjęs brolių kelionę į šlovę akivaizdžiai atskleidžia pačių jo kūrėjų frustraciją tuo metu- būtent tada, prieš sukurdami šį filmą, broliai manė esą visiški nevykėliai, bent jau kinematografe. Patyrę eilinę nesėkmę su kažkuriuo savo projektu, abu sėdėjo namuose visiškai nusiliūdinę, kol Mark’as, vienas iš brolių, nepasiūlė kitam nufilmuoti ką nors dabar pat, šią popietę, taip, kaip jie kartu filmuodavo dar vaikystėje- čiaukšt, ir gatava. Jay- kitas brolis- prisiminė, kaip nesugebėjo įrašyti “adekvačios” žinutės į auto atsakiklį, Mark nubėgo nupirkti kasetės, ir voila- per pusdienį atsirado “this is John”. Prieš skaitydamas toliau, peržiūrėk šį mini šedevrą. Tik 7 minutės. Su vaikais raitėmės iš juoko ir žiūrėjome 3 kartus.
Čia būtent apie tai šiandien ;) Ir jei dar prieš kelis dešimtmečius kiekvienas pradedantis aktorius ar prodiuseris lygiavosi į Quentin Tarantino, kuris kažkada kaip uraganas įsiveržė į Hollywood’ą, šiandien kino jaunimas nori būti būtent broliais Duplass- kurie iki šiol verčiasi be milžiniškų Hollywood’o biudžetų ar studijų galimybių. Brolių Duplass kino studija yra jie patys- daug jų filmų sukurta apskritai niekiniu biudžetu, panaudojant viską, ką jie tuo metu turėjo “po ranka” (pavyzdžiui, seną mikroautobusą ir pliušinius krėslus), o štai neseniai broliai prodiusavo Sean Baker “Tangerine”, visą nufilmuotą ... iPhone 5s. Filmas pristatytas ir “Sundance”, šiandien sėkmingai rodomas JAV kino teatruose... ir akivaizdu, kad su tokiais gamybos kaštais yra nepaprastai pelningas. Broliai Duplass, psichoterapine NLP kalba šnekant, tiesiog utilizuoja. Kaip ir “utilizacijos” pradininkas, dr. Milton’as Ercisonas- neieško magiškų formulių, super įrankių, geriausios progos ar ypatingų galimybių. Priešingai- dažnai “atgaline inžinerija” kuria scenarijus, a la – turime seną mikroautobusą ir seną fotelį- kokį filmą “iš jų” galime sukurti? Improvizuoja. Visada. Atsimeni Miltono Ericsono istoriją apie merginą su tarpu tarp dantų, norėjusią nusižudyti? Miltonas genialiai paprastai utilizuoja būtent tai- merginos įsivaizdavimą, kad tarpas tarp dantų jai neleidžia gyventi. Taip suprasdamas, nori nenori turi sutikti su tuo, kad niekad neverta laukti Godo. Viskas daug paprasčiau. Turi seną fotelį? Dar gal ir tarpą tarp dantų? O gal niekaip nesugebi įrašyti elementaraus pasisveikinimo? Tai geriau, nei ir geriausios loterijos bilietas.
# 1 Galimybė galimybėms “Pasinaudojus galimybėmis, jų atsiranda tik daugiau”- Sun Tzu Būtent. Sun Tzu strateginės įžvalgos, aprašytos “Karo mene” dar prieš 2500 metų, šiandien dar aktualesnės, nei buvo tada. Faktas: realiausia galimybė naujoms galimybėms atsirasti yra pasinaudoti jau esančiomis. Jei tik pradedi A, išmoksti B, ar bent pabandai C- staiga turi puikią progą išvysti ir A1, B2, C3, ir net D, ar E, ar Z. Pastebėk, kad nė vienas siekis, apie kurį svajojai, kurio atkakliai siekei, neišsipildo būtent taip, kaip manei- visada įvyksta kažkas daugiau, mažiau, geriau, blogiau, kitaip, bet visada- kažkas nenuspėjamo. Ir kalba ne tik apie tai, kokiu žmogumi tampi, išmokęs naują kalbą- ar “Sprechen Sie Deutsch”, ar “Phyton”, ir kaip tai keičia tavo suvokimą ar mąstymą. Kalba apie tai, jog pasinaudojęs galimybėmis, kurių mes visi, kol tik gyvi esame, laimei, turime į valias, tiesiog matai daugiau, toliau ir plačiau. Supranti kitaip, nei tada, kai taip ir nepradėjai veikti. Štai gali ilgai dvejoti- ar verta kopti, pavyzdžiui, į kalną, ar ne, bet tik užkopęs tai pagaliau suprasi. Tikėtina, kad ir išvysi tai, ko, būdamas kalno papėdėje, net nenuvoki. Todėl nesvarbu, ar esi įpratęs matyti problemas kiekvienoje galimybėje, ar galimybes kiekvienoje problemoje. Stiklinė nebūna nei pusiau tuščia, nei pusiau pilna- ji užpildyta bent jau oru. Ir kaip dažnai čia sakome- svarbiau, kas ją išgeria. O galimybės? Jų apstu. Atsimeni Richardą Bransoną? Tai jis kartodavo: “verslo galimybės- kaip autobusai. Nespėjai į vieną- tuoj atvažiuos kitas”. Ne tik verslo. Kasdien, kiekvieną sekundę, gali pradėti ką nors naujo, naujai, svarbaus, kitaip, nieko nebelaukdamas, nebedvejodamas, dabar pat. Čia kaip su lego kaladėlėm. Jei, turėdamas įvairiausių jų krūvą, be vienodų stačiakampių lego daugiau nieko nebepastebi...ar net nenori pastebėti....lipinsi vienodus bokštus, tiek žinių. Luš per pusę, tam tikrą aukštį pasiekę. Ne, pradedi drąsiai ir matai- galiu ir taip, ir taip, ir tą, ir aną. Galimybės tik atsiveria. Čiaukšt- ir varai. Kaip ir Duplass'ai- vietoje to, kad atsisėdę dejuotų, kokie gi anie nevykėliai kinematografininkai, čiaukšt, nusipirko mini-DV kasetę už 3 dolerius, susuko “This Is John” ir pateikė Sundance festivaliui. Visa kita, kaip jie ir visi kiti sako dabar, “yra istorija”. Nebūk tuo John. Tu visada, absoliučiai visada turi galimybę pasielgti teisingai. Pradėti.
|
|||||||
